A. EINŠTEINO KOSMINIS RELIGINGUMAS. A. EINŠTEINO KOSMINIS RELIGINGUMAS.

Pateikčių temos: "A. EINŠTEINO KOSMINIS RELIGINGUMAS. A. EINŠTEINO KOSMINIS RELIGINGUMAS."— Pateikties kopija:

1

2 A. EINŠTEINO KOSMINIS RELIGINGUMAS

3 Cituojama iš Prinstono universiteto
m. leidinio „Einšteino mintys“ vertimo į lietuvių k. Leidykla „Verba vera“, 2001.

4

5 ar bet kokios kitos gyvos būtybės gyvenimo prasmė?
Kokia žmogaus ar bet kokios kitos gyvos būtybės gyvenimo prasmė? Žinoti atsakymą į šį klausimą, vadinasi būti religingam.

6 Aš netikiu asmenišką Dievą ir niekada to neslėpiau.

7 Aš tikiu Spinozos Dievą, kuris apsireiškia
visos egzistencijos harmonijoje, o ne tą, kuriam rūpi žmonių likimas ir veiksmai.

8

9 Gilus emocinis įsitikinimas, kad egzistuoja aukščiausias protas,
atsiskleidžiantis nesuvokiamoje visatoje, ir yra manoji Dievo idėja.

10 kurią savo ribotu žmogišku protu aš sugebu įžvelgti,
Tokioje kosmoso harmonijoje, kurią savo ribotu žmogišku protu aš sugebu įžvelgti, atsiranda žmonių, kurie tvirtina, jog nėra Dievo. Ir pikčiausia, kad norėdami paremti tokį požiūrį, jie cituoja mane!

11

12 visos mokslinės idėjos kyla iš gilių religinių jausmų...
Manau, kad visos mokslinės idėjos kyla iš gilių religinių jausmų... Be to, esu įsitikinęs, kad toks religingumas <...> yra vienintelė kūrybinga religinė veikla mūsų laikais.

13 kosminiu religiniu jausmu.
Pavadinsiu tai kosminiu religiniu jausmu.

14 Kosminis religingumas yra kilniausia ir stipriausia
mokslinių tyrimų varomoji jėga.

15 nesusijusį nei su dogmomis, nei su žmogaus pavidalą turinčiu Dievu,
Šį religinį jausmą, nesusijusį nei su dogmomis, nei su žmogaus pavidalą turinčiu Dievu, turėjo visų laikų religingi genijai... Mano nuomone, svarbiausias meno ir mokslo vaidmuo – žadinti šį jausmą ir palaikyti jį tuose, kurie jam atviri.

16

17 giliai religingas netikintysis...
Aš esu giliai religingas netikintysis... Tai kažkokia nauja religijos rūšis.

18

19 Ateities religija bus kosminė
Ateities religija bus kosminė. Ji turės atsisakyti Dievo, kaip asmens, sampratos, taip pat išvengti dogmų ir teologijos. Sujungusi ir gamtą ir dvasią, ji remsis religiniu jausmu, kuris kyla patiriant ir įsisąmoninant visų reiškinių – ir gamtinių, ir dvasinių – vieningumą. Tokį suvokimą atitinka budizmas. Jei ir egzistuoja religija, kuri galės patenkinti šiuolaikinio mokslo poreikius, - tai budizmas.

20

21 Apvalius pradinį krikščionybės mokymą nuo vėlesnių papildymų,
ypač kunigų padarytų intarpų, liktų pedagogika, kuri galėtų išgydyti visas socialines žmonijos ligas.

22