LIETUVOS BIBLIOTEKOS PASAULIO BIBLIOTEKOS

Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė „Bibliotekos prieina prie kiekvieno žmogaus ir suteikia galimybę bendrauti su knyga. Esame skaitanti ir kultūringa tauta, o tai reiškia, kad tokios tautos niekas nei palauš, nei pažemins. Pasitikėkime bibliotekomis ir knyga“. Prezidentė D. Grybauskaitė Prezidentė globoja Bibliotekų metus

Atsiradus raštui, atsirado ir būtinybė saugoti tai, kas užrašyta, taigi pradėjo rastis ir bibliotekos. Biblioteka (gr. bibliothēkē - iš biblio- + thēkē – saugykla) - privatus ar visuomeninis knygų rinkinys, arba švietimo įstaiga, renkanti, komplektuojanti, sauganti knygas ir leidžianti jomis nemokamai naudotis visuomenei. Nežinomu laiku nežinomas autorius rašė taip: „Aš esu biblioteka. Nesu nei sienos, nei lentynos, net ne knygos, sustatytos eilėmis. Aš esu pasaulio išmintis, surinkta ir pristatyta tau. Aš esu atviros durys. Įeik!”

LIETUVOS BIBLIOTEKOS Lietuvoje veikia 2563 bibliotekos, jose dirba 3477 darbuotojai. Šalies bibliotekose sukaupta daugiau nei 107 milijonai knygų. Lietuvos gyventojai, vertindami kultūros įstaigų teikiamas paslaugas, pirmenybę atiduoda bibliotekoms. SIC bendrovės atlikto Lietuvos savivaldybių gyventojų nuomonių tyrimo duomenimis, bibliotekų paslaugomis patenkinti net 75 proc. apklaustų respondentų. Pagal šį rodiklį bibliotekos lenkia kultūros centrus ir laisvalaikio sales, paveldo objektus, muziejus bei galerijas. Lietuvą pirmosios knygos, manoma, pasiekė dar XIII a. Pirmasis žinomas knygų sąrašas, kuriame buvo 92 tomai, buvo sudarytas 1510 m. Lietuvos kanclerio A. Goštauto. Pirmąją didesnę biblioteką XVI a. turėjo Žygimantas Augustas. Jo pavyskupio G. Albinijaus ir didikų Leono ir Kazimiero Sapiegų knygų rinkiniai sudarė Vilniaus universiteto bibliotekos, įkurtos 1570 m. ir laikomos seniausia akademine biblioteka Lietuvoje, pagrindą. Vilniaus universiteto biblioteką įkūrė jėzuitai. VU biblioteka yra 9 metais senesnė už Vilniaus universitetą. Viena iš nedaugelio Europos bibliotekų, veikianti tame pačiame pastate, kuriame ir įsikūrė. Istorinė bibliotekos vieta – Filologijos skaitykla. VUB saugoma apie 5,4 mln. dokumentų. Bibliotekoje lankėsi įvairių pasaulio valstybių valdžios bei dvasiniai vadovai – prezidentai, karaliai, princai, tarp kurių – Belgijos karališkoji šeima, Velso princas Čarlzas, JAV prezidento žmona Laura Bush, popiežius Jonas Paulius II, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, Nyderlandų karalienė ir daugelis kitų.

Vilniaus universiteto biblioteka Vilniaus universiteto bibliotekos Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras Saulėtekio slėnyje Universiteto biblioteka, patekusi į gražiausių pasaulio biblioteką sąrašą

Nacionalinės bibliotekos idėja Lietuvoje pradėjo formuotis dar XIX amžiaus pradžioje, Simono Daukanto ir Motiejaus Valančiaus iniciatyva, tačiau tuomet nebuvo realizuota dėl lietuvių spaudos lotyniškais rašmenimis uždraudimo (1864–1904). Realiai šią idėją imta įgyvendinti 1919 m., kada buvusi Vilniaus viešoji biblioteka (iki 1832 m. – Vilniaus universiteto biblioteka) buvo perorganizuota į Lietuvos centrinį knygyną. Šis, lenkams okupavus Vilnių, nutraukė savo veiklą, o pradėti kaupti fondai liko Vilniuje ir netrukus tapo atkurto Vilniaus universiteto bibliotekos fondų dalimi. Taigi biblioteka toliau buvo kuriama  Kaune, o į Vilnių biblioteka grąžinta tik 1963 m. Svarbiausias Bibliotekų metų įvykis – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atidarymas po rekonstrukcijos , kuris planuojamas rudenį. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vilnius

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka Kauno apskrities viešoji biblioteka Kėdainių rajono savivaldybės M. Daukšos biblioteka

Druskininkų savivaldybės viešoji biblioteka Plungės rajono viešoji biblioteka Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų skyrius

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės- Bitės viešoji biblioteka Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka

Šiaulių universiteto biblioteka

Lietuvos technikos biblioteka. Vilnius Lietuvos aklųjų biblioteka. Vilnius

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka ir informacijos centras. Kaunas

Šiuolaikinė biblioteka neapsiriboja tik tradicinių funkcijų atlikimu – rašytinio paveldo saugojimu, skaitymo skatinimu, sąlygų visuomenės savišvietai ir savikūrai skatinimu. Šiandien bibliotekos teikia ir viešosios erdvės paslaugas, skatinančias gyventojus bendrauti, dalyvauti pilietiniuose ir edukaciniuose renginiuose, inicijuoti projektus, ir elektronines paslaugas, t.y. skaitmenina kultūros paveldą, kuria skaitmeninės vietos informacijos duomenų bazes, ugdo gyventojų informacinę kompetenciją ir kt. Būtent pastaroji – elektroninės bibliotekos – funkcija ypač išryškėja globalizacijos, skaitmenos ir interneto amžiuje ir leidžia tradicinėms bibliotekoms toliau evoliucionuoti.

PASAULIO BIBLIOTEKOS Pirmosios bibliotekos datuojamos dar 2600 m. pr. Kr. šumerų, saugojusių išrašytas molio lenteles, civilizacijoje. Rasta įrodymų, kad kitose senovės civilizacijose (Egipte, Mesopotamijoje, Kinijoje) ne tik būta dokumentų klasifikavimo sistemų, bet netgi bibliotekininkų. Antikos laikotarpiu didžiausia ir žymiausia buvo Aleksandrijos biblioteka, kurioje buvo saugomi papiruso ritiniai. Senovės Graikijoje ir Romos imperijoje ypač paplitusios buvo privačios arba asmeninės bibliotekos, o viešosios bibliotekos kūrėsi šalia Romos forumų valdant Julijui Cezariui. Cezario leitenantas įkūrė pirmąją viešąją biblioteką Romos imperijoje Anla Libertatis, turėjusią pagerinti Romos prestižą ir aplenkti žymiąją Aleksandrijos biblioteką. Anla Libertatis bibliotekoje graikų ir lotynų darbai buvo saugomi skirtingose patalpose. Tokią struktūrą paveldėjo ir vėliau statytos romėnų bibliotekos. Skirtingai negu graikų bibliotekose, romėnų bibliotekose skaitytojai turėjo tiesioginę prieigą prie ritinių. Paprastai skaitoma ar persirašoma būdavo pačioje bibliotekoje, retai leidžiama ritinius parsinešti namo.

Bodleiano biblioteka. Oksfordas Po III a. Romos imperiją ištikusios krizės romėnų kultūra, klestėjusi senovės laikais, patyrė transformaciją -- akademinis pasaulis iš pasauliečių perėjo dvasininkams. Buvo pradėta tiek Romos imperijos, tiek Europos christianizacija. Krikščionių rankraščiai, modernios knygos pirmtakai, Vakaruose įgavo ypatingą reikšmę, buvo kruopščiai saugomi. Lygiai taip pat Rytuose buvo bandoma išsaugoti helenistinę mintį. Klestėjo perrašinėjimas, kuriuo užsiėmė vienuoliai. Taigi viduramžių vienuolynuose skriptoriumų dėka buvo sukauptos didžiulės bibliotekos. Ankstyvaisiais viduramžiais vienuolynų bibliotekos vystėsi toliau. Jose knygos dažniausiai būdavo grandinėmis prirakintos prie lentynų, nes rankraščiai buvo neįkainojami. Visgi dauguma bibliotekų knygas skolindavo už tam tikrą užstatą, o tai leido daryti knygų kopijas ir jas platinti. XVII–XVIII a. bibliotekų atžvilgiu paprastai vadinami „aukso amžiumi“. Tada Europoje buvo įkurta daug svarbių bibliotekų, tokių kaip Bodleiano biblioteka Oksforde, Britų muziejaus biblioteka Londone, Mazarine ir Sainte-Geneviève bibliotekos Paryžiuje, Austrijos nacionalinė biblioteka Vienoje ir pan. Tuo tarpu XVIII a. pažanga davė pradžią funkcinei bibliotekai. Tokia biblioteka gimė Prancūzijos revoliucijos metu, kai bažnyčių ir turtingųjų privačios bibliotekos buvo konfiskuotos, o jose buvusios kolekcijos tapo valstybės nuosavybe ir kartu naujos – Nacionalinės – bibliotekos dalimi. Bibliotekininkai tapo išimtinai atsakingi už tautos bibliografinį planavimą. O iš to išsirutuliojo bibliotekos paslaugos koncepto įgyvendinimas – demokratinis bibliotekų paslaugų praplėtimas plačiajai visuomenei, nepaisant turtinės jos narių padėties ar išsimokslinimo. . Bodleiano biblioteka. Oksfordas Mazarine ir Sainte-Geneviève biblioteka. Paryžius

Islamo pasaulyje viešosios bibliotekos ėmė rastis IX a Islamo pasaulyje viešosios bibliotekos ėmė rastis IX a. Viena iš įspūdingiausių šios pasaulio dalies bibliotekų buvo pastatyta X a. pab., viduramžių istoriko al-Muqaddasio aprašyta kaip pastatų, puoštų kupolais, kompleksas, apsuptas sodų ir ežerų, susidedantis iš 360 kambarių. Deja, didelė dalis islamo pasaulio bibliotekų buvo sunaikinta įsiveržus mongolams ir prasidėjus karams ir religiniams nesutarimams. Visgi krikščionių vienuoliai, gyvenę prie islamo pasaulio sienų (Ispanijoje, Sicilijoje), spėjo perrašyti dalį islamo bibliotekų knygų, o iš ten jos pateko į Europą. Taigi kauptinės bibliotekos, susidėjusios iš graikų ir romėnų raštų, Bizantijos imperijos ir islamiškųjų kraštų darbų kopijų, yra moderniųjų bibliotekų pagrindas. Viena seniausių pasaulio bibliotekų. Marokas

Pasaulio bibliotekos dažnai yra ne tik senų rankraščių ir meno kūrinių saugotojos, bet ir pačios atrodo tarsi meno kūriniai Jeilio universiteto retų knygų biblioteka. JAV

Admonto abatų biblioteka. Austrija

Bregenco miesto biblioteka. Austrija

Saksonijos valstybinė ir universiteto biblioteka Drezdene. Vokietija

Wiblingeno biblioteka. Vokietija Vatikano biblioteka

El Ecorial biblioteka Madride. Ispanija

Graco universiteto biblioteka. Austrija

Biblioteka, vardu „Chose Vasconcelos“, Meksike. Meksika

Georgo Peabody biblioteka Baltimorėje. JAV

Mitčelo biblioteka Sidnėjuje. Australija

Vašingtono universiteto biblioteka . JAV

Trejybės Koledžo biblioteka. Airija Strahovo vienuoyno biblioteka. Čekija

Prahos nacionalinė biblioteka. Čekija

Stift Melk vienuolyno biblioteka. Austrija St.Galleno Abbey biblioteka. Šveicarija

Nacionalinė Austrijos biblioteka

Koimbros universiteto biblioteka. Portugalija

Rampuro viešoji biblioteka. Indija

Konstanco taikomųjų mokslų universiteto biblioteka. Vokietija

Malmės miesto biblioteka. Švedija

Kodringtono biblioteka. Didžioji Britanija

                                                           Štutgarto miesto biblioteka. Vokietija

2013 metais Birmingame duris atvėrė didžiausia viešoji biblioteka Europoje, garsėjanti gausiomis kultūros paveldo kolekcijomis. Joje saugoma pati didžiausia pasaulyje Viljamo Šekspyro knygų kolekcija, kurią sudaro net 43 tūkst. egzempliorių. Bibliotekos erdvės užima 31 000 kvadratinių metrų, pastate įrengtas netgi teatras.

Baltarusijos nacionalinė biblioteka. Minskas

Suomijos nacionalinė biblioteka. Helsinkis

Stokholmo viešoji biblioteka. Švedija

Kanzas Sičio biblioteka. JAV   Kanzas Sičio biblioteka. JAV.  Kanzas Sičio bibliotekos nesupainiosi su jokiu kitu pastatu dėl išskirtinės išvaizdos. Šio pastato fasadas visiškai atspindi jo turinį. Jis - tarsi pilna knygų lentyna. Knygų dydis – įspūdingas (aukštis - apie 8 metrus). Miesto gyventojams buvo leista patiems išsirinkti, kokios knygos taps bibliotekos „veidu“. Tarp šių kūrinių – M. Tveno “Heklberio Fino nuotykiai, Dž. Tolkino „Žiedų valdovas“, V. Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“.

Sandro Penno biblioteka. Italija

Ne taip seniai duris atvėrė Aleksandrijos biblioteka Egipte Ne taip seniai duris atvėrė Aleksandrijos biblioteka Egipte. Ji atstatyta toje pačioje vietoje, kur buvo garsioji biblioteka, egzistavusi dar III a. prieš Kristų. Iš pradžių atstatyti biblioteką prieštaravo archeologai. Jų nuomone, statybos galėjo sunaikinti daug vertingų dalykų, galinčių būti tose vietovėse. Tačiau Egipto vyriausybė vis dėlto nusprendė atkurti šlovingąją biblioteką ir paskelbė konkursą, kuriame dalyvavo 524 architektai iš 52 pasaulio valstybių. Laimėjo originalus norvegų projektas. Unikalus futuristinio stiliaus pastatas buvo statomas daugiau kaip 10 metų ir kainavo 220 milijonų JAV dolerių. Aleksandrijos biblioteka. Egiptas

Venneslos miesto viešoji biblioteka. Norvegija

Technologijos univeriteto biblioteka. Malaizija

Varšuvos universiteto biblioteka. Lenkija

Centrinė Madrido biblioteka. Ispanija

Kalifornijos universiteto Geiselio biblioteka. JAV

Kinijos nacionalinė biblioteka . Pekinas

Centrinė Sietlo biblioteka. JAV

Eltham biblioteka Viktorijos valstijoje. Australija

Centrinė Amsterdamo biblioteka. Nyderlandai

Bagdado viešosios bibliotekos projektas, finansuotas 2013 metais. Irakas.

Šv. Kotrynos vienuolyno biblioteka Pietų Sinajuje. Egiptas Vienuolyno bibliotekoje saugoma antra pagal dydį rankraščių ir kodeksų kolekcija, nusileidžianti tik Vatikano bibliotekai. Čia yra senovinių rankraščių graikų, arabų, armėnų, hebrajų, gruzinų, asirų, udų kalbomis. IV a. Sinajaus kodesas (graikų Biblijos rankraštis).

Įvairenybės

Rengiant parodą, naudoti interneto šaltiniai

Dėkojame už dėmesį! Parodą rengė vyr. bibliotekininkė G. Šakėnienė 2016.06.22.