PAAUGLYSTĖS PSICHOLOGINIAI YPATUMAI Psichologė Rasa Baležentytė

O KOKIAS IŠANKSTINES NUOSTATAS APIE PAAUGLIUS TURI SUAUGUSIEJI O KOKIAS IŠANKSTINES NUOSTATAS APIE PAAUGLIUS TURI SUAUGUSIEJI? JEIGU PAAUGLYS, TAI....

Paaugliai apie save...  „Man tėvai nieko neleidžia. Nei vertis auskarų, nei kirpti plaukų. Esu tokia fuu…“. (Algė, 14 metų). „Atsišnekėjimas – vienintelis mano gyvenime dalykas, kuris man leidžia reikšti savo nuomonę“.(Jonas, 15 metų). „Mano draugė bandė nusižudyti. Aš ją atkalbėjau, bet jai depresija. Ji tėvams meluoja, nieko nesako, nes jų bijo. Kas galėtų jai padėti? Nemanau, kad suaugusieji“ (Evaldas, 17 metų).  „Anksčiau žliumbdavau, kai mama pasakydavo, kokia aš kvaila. Tačiau turiu draugus, į kuriuos galiu atsiremti, pažliumbti prie jų, išklausyti jų pasakojimų apie savo gyvenimą. Jei neturėčiau draugų, jau seniai manęs šiame pasaulyje nebūtų. Myliu savo draugus labai labai.“ (Joana, 16 m.) „Mama kišasi į mano gyvenimą. Sakau: „Einu pasivaikščioti“ O ji:„Su kuo? Kada grįši?Žiūrėk, neprisigerk!“ Mintyse galvoju: negi aš kiekvieną dieną geriu, rūkau, vartoju ką nors?“. (Gintarė, 15 m.)

Paauglystė... TAPATUMAS ATSISKYRIMAS NUO TĖVŲ TARP VAIKO IR SUAUGUSIOJO BENDRAAMŽIŲ ĮTAKA HORMONAI AMŽIAUS RIBOS NUOTAIKŲ KAITA SAVĘS IEŠKOJIMAS BANDYMAI

Paauglystės samprata(1) Paauglystė trunka nuo lytinio brendimo pradžios iki asmuo pasiekia savarankiško suaugusio žmogaus socialinę padėtį. Psichologiniu požiūriu paauglystė baigiasi tada, kai individas randa savo tapatumą, sukuria savo vertybių sistemą, geba užmegzti ir palaikyti draugystės ir meilės santykius, numatyti ateities perspektyvas. Modernioje visuomenėje stebima bendra tendencija – paauglystės laikotarpis tęsiasi vis ilgiau, nes visuomenė kelia vis didesnius reikalavimus asmeniui, kuris privalo įgyti išsilavinimą, profesiją, susikurti materialinį gyvenimo pamatą.

Paauglystės samprata (2) Berniukų ir mergaičių biologinių pokyčių greitis skiriasi – mergaičių pokyčiai vyksta dviem metais anksčiau, t. y. 12 metų, o berniukams – 14 metų. Berniukams labiausiai rūpi jų fizinė jėga, o mergaitėms – išvaizda bei svoris. ETAPAI: Preliudija (11–12 metų) – tai pirmieji atskiri paauglystės simptomai. Negatyvioji fazė – (mergaitėms nuo 11–13, o berniukams nuo 14–16 metų) – tai padidėjęs jautrumas, dirglumas, nerimastingumas, greitas susijaudinamas, jaučiamas fizinis ir dvasinis diskomfortas, nepasitenkinimas savimi ir aplinka, vienišumo jausmas, agresyvumas arba melancholiška būsena. Šios fazės pabaiga sutampa su kūno subrendimo pabaiga. Pozityvioji fazė – paaugliai pradeda jausti artumą su aplinka, atsiranda naujos vertybės, patiria naujus džiaugsmo šaltinius, atsiranda intymaus artumo poreikis.

Paauglystės samprata (3) Išvada: Akivaizdu, kad paauglystės periodizacija yra labai įvairi ir paauglystės periodo ribos yra gana santykinės, ypač paauglystės pabaigos riba. Tradicinis požiūris Ankstyvoji (12-15 m.) Vėlyvoji (16-20 m.)

PAAUGLYSTĖ Moralinė raida: meta iššūkį namų vertybėms, susiformuoja asmeninis moralės kodeksas, tiki, kad gerą elgesį užtikrina tik priežiūra ir kontrolė. Socialinė raida: nori dirbti ir užsidirbti, mėgsta socialines veiklas, bendraamžių įvertinimas, konfliktai su tėvais. Kognityvinė raida: gali logiškai mąstyti, panaudoja įžvalgas, rūpi būsima profesija, abstraktus mąstymas. Fizinė raida: Staigus augimo šuolis, seksualinis potraukis, higienos poreikiai. Emocinė raida: seksualinė tapatybė, saugo asmeninę erdvę, nepriklausomas, nuotaikos svyravimai, emocinis dirglumas

Paauglystės raidos uždaviniai Paauglio raidos svarbesni uždaviniai – įgyti nepriklausomybę, atrasti savo tapatumą, atsiskirti nuo tėvų ir susitapatinti su bendraamžių grupe (Sondaitė, Žukauskienė, 2004). G. Navaitis (2007), remdamasis A. Maslow poreikių klasifikacija, išskiria šiuos svarbesnius paauglių poreikius: fiziologinius, saugumo, nepriklausomumo, prisirišimo, laimėjimų ir saviraiškos. Vyresniųjų paauglių raidos uždaviniai yra šie: autonomiškumo įgijimas (atsiskyrimas nuo tėvų), lyties identitetas, moralinių vertybių interiorizavimas, profesijos pasirinkimas.

Tapatumo raida: Pagal E. Eriksoną paauglystėje išgyvenama tapatumo krizė. Paaugliams kyla klausimų ,,kas aš?“, ,,koks aš?“, ,,koks mano čia vaidmuo?“... Nesugebėjimas suprasti, kas aš esu sukelia sumaištį. Jeigu jaunuoliai sėkmingai išsprendžia šį uždavinį – susiformuoja tapatumo jausmas: paauglys jaučiasi individualybė, pasitiki savimi, jaučiasi saugus. Ieškodami tapatumo paaugliai įtraukia ir kitus, dažniausiai bendraamžius. Sudėtingas santykis tampa su suaugusiais (tėvais, mokytojais), nes yra kaip ir dar priklausomi nuo jų, bet trokšta atsiskirti – taip kyla konfliktas. Socialiniuose santykiuose svarbi reputacija (telefonas, grotuvas, mašina). Paauglių normos (apranga, elgesys, išvaizda). Delinkventinis elgesys – vaikų ir paauglių elgesiui apibūdinti vartojama sąvoka, kai pažeidžiamos normos (smulkūs nusižengimai, normų nepaisymai).

Psichologinė savijauta Paauglystėje stebimas emocijų nestabilumas, neigiamų emocijų dominavimas, socialinių vaidmenų konfliktai, statuso ir socialinių vertybių neapibrėžtumas, taigi paauglio psichologinė savijauta pablogėja. Psichologinių sunkumų turintys paaugliai įgyja daug mažiau problemų sprendimo strategijų, yra labiau pažeidžiami, nerimastingesni, jų savęs vertinimas žemas ir nestabilus, jie linkę vengti socialinės sąveikos ir neieško socialinės paramos. Paaugliai, kuriems sunkiau sekasi bendrauti su tėvais, dažniau nei kiti skundžiasi psichosomatiniais negalavimais: galvos skausmu, irzlumu, bloga nuotaika, nuovargiu, nemiga, tokiems paaugliams sunkiau sekasi ir mokykloje

Paauglys ir šeima: tėvų auklėjimo stiliai Auklėjimo stilius – tai psichologinis konstruktas, atspindintis standartines strategijas, kurias taiko tėvai, auklėdami savo vaikus Auklėjimo stilius apima du svarbius elementus: tėvų jautrumą ir tėvų reiklumą. Jautrumas remiasi tuo, kad tėvai sąmoningai ugdo vaiko individualumą, savireguliaciją bei palaiko vaiko poreikius, tėvų reiklumas remiasi reikalavimais, kuriuos tėvai kelia vaikams, kad pastarieji integruotųsi į šeimą pagal tam tikras taisykles.

Pozityvios tėvystės gebėjimai: Jautrumas Dėmesio skyrimas Pagyrimas ir apdovanojimas Struktūra, reiklumas Draudimas Nurodymų davimas Atskyrimas (minutės pertraukėlė) Prasmingos bausmė Korekcija

Auklėjimo stiliai: Autoritarinis – tėvai rodo mažai šilumos ir stipriai kontroliuoja vaikus. Jie yra griežtos drausmės šalininkai, naudoja apribojantį, baudžiamąjį stilių, paauglys turi be jokių ginčų elgtis pagal taisykles ir elgesio modelį, kurį nustato tėvai. Nuolaidžiaujantis – tėvai yra labai šilti ir nieko nereikalaujantys. Jie yra atlaidūs ir pasyvūs auklėdami savo vaikus. Tėvai mano, kad nusileisti vaiko norams yra būdas parodyti savo meilę. Tėvai nemėgsta nuvilti vaikų ir leidžia jiems patiems priimti daug svarbių sprendimų. Nenuosekliu auklėjimo stiliumi besivadovaujantys tėvai nerodo šiltų jausmų, nekelia reikalavimų savo vaikui. Jie beveik visai neįsitraukia į vaiko auklėjimą, yra abejingi savo vaiko poreikiams, patirčiai mokykloje, santykiams su bendraamžiais. Šiuolaikinių tėvų auklėjimo nenuoseklumo požymis – motinos ir tėvo nevieningas požiūris į vaiko auklėjimą. Autoritetingas vaikų auklėjimo stilius apima tėvišką kontrolę ir priežiūrą, didina palankių veiksnių tikimybes. Toks auklėjimo stilius gali turėti teigiamą įtaką aukštesniems paauglio akademiniams laimėjimams, identiškumo formavimuisi ir savigarbai. Auklėjimo stilius gali turėti poveikį paauglio elgesiui ir asmenybės bruožams.

Pasekmės vaikams (I) Vaikai ir paaugliai, kurių tėvai buvo autoritetingi, save vertino bei buvo objektyviai įvertinti kitų kaip labiau socialūs ir mokantys bendrauti nei jų bendraamžiai, auklėti neautoritetingų tėvų. Vaikai ir paaugliai, auklėti neįsitraukusių tėvų, visose šiose srityse pasirodė blogiausiai.

Pasekmės vaikams (II) Vaikai ir paaugliai iš valdingų šeimų linkę neblogai mokytis ir gerai elgtis, bet jie blogiau save vertina. Jų socialiniai įgūdžiai blogesni ir didesnis depresijos lygis; Vaikams ir paaugliams iš atlaidžių šeimų dažniau pasireiškia elgesio sutrikimų ir blogiau sekasi mokykloje, bet jie geriau save vertina. Jų geresni socialiniai įgūdžiai ir mažesnis depresijos lygis.

Legenda apie saulę ir vėją. Moralas: Švelnumas ir draugiškumas bus visada stipresni už pyktį ir jėgą.

Bendravimo formulės ,,AŠ kalba“ Kai Tu (veiksmas)- aš (jausmas), nes (priežastis).... Taisyklės ir ribos. Nuoširdžiai domėtis jo pasauliu. Nekritikuojant! Bendra veikla. Formuokite tinkamus lūkesčius. Pamirškite sarkazmą ir ironiją bendraudami su paaugliu. Paaugliai jautrūs neteisybei.

Rekomenduojama literatūra: 1. Campbell R. “Kaip mylėti savo paauglį”, 2008 m. 2. Gippenreiter J. “Bendrauti su vaiku. Kaip?”, 2008 m. 3. Chapman G., Campbell “Penkios vaikų meilės kalbos”, 2008 m. 4. Dreikurs R., Soltz V. “Laimingi vaikai”, 2007 m.