Viduramžių teatras ir dramaturgija

Viduramžių drama Viduramžių teatras ir dramaturgija buvo gerokai primityvesni palyginti su Antikos laikais. Smulkesnieji vaidinimai atsirado iš krikščionių pamaldų, bažnytinės liturgijos (pavyzdžiui, dialoginės giesmės ir replikos tarp dvasininko ir choro, vaizdingos Biblijos teksto pantomimos, rodomos netoli altoriaus). Dėl tos priežasties ankstyvoji (X-XI a.) viduramžių drama yra vadinama liturgine. .

Viduramžių teatro scenografija  Miesto aikštėje pastatytoje simultaninėje scenoje vienu metu buvo vaizduojamos kelios menkai dekoruotos veiksmo vietos - prie jų padėdavo lenteles, pavyzdžiui, „Paryžius", „Jeruzalė" ir kt. Trečiame ypatingame lygmenyje būdavo „dangus", „žemė" ir „pragaras". Scenos skylėse įsitaisydavo nuodėmės, o kilnios sielos virvėmis būdavo kilstelimos „dangopi". Judamąją sceną sudarė vežimais traukiamos platformos, kurios (pavyzdžiui, kaip bažnytinių švenčių procesijos dalis) griežta tvarka pravažiuodavo pro publiką ir kiekvienoje vietoje buvo suvaidinama kokia nors scena.

Viduramžių teatras

Viduramžių teatro žanrai Misterija (gr. mysterion-paslaptis) – dramos žanras- kūrinys religine tematika. Dažniausia iš biblinių epizodų sudaryta pjesė vaidinama per šventes turgaus aikštėse. Seniausioji išlikusi misterija „Vaidinimas apie Adomą" (XII a. vid.) vaizduoja Adomo ir Ievos nuopuolį.

Misterijos XXI amžiuje Žymiausias misterijos žanro spektaklis - Gintaro Varno “Nusiaubta šalis”.

Viduramžių teatro žanrai Moralitė (pranc. moralité – vaidinti skirtas vėlyvųjų viduramžių kūrinys. Tai pamokomojo pobūdžio pjesė, kurioje veikia daug alegorinių veikėjų, įkūnijančių gėrio ir blogio kovą. Veikėjai – abstrakčių są vokų personifikacijos: Šykštumas, Tikėjimas, Pavydas, Dorumas, Mirtis – kovoja dėl žmogaus sielos.

Moralitė XXI amžiuje Pagal V. Šekspyro dramą “Karalius Lyras” lietuvių režisierius Cezaris Graužinis sukūrė ironišką, groteskišką spektaklį, kuriame yra moralitė elementų.

Viduramžių teatro žanrai Farsas (pranc. farce) – viduramžių komedijos tipas, pagrįstas anekdotiška situacija, dinamišku veiksmu, su šaržuotais personažais.  Tai trumpos, aštriai komiškos buitinės pjesės, kurių nuolatiniai veikėjai: nuodėmingas vienuolis, pedantiškas advokatas, pagyrūnas kareivis, neištikima žmona ir kt. Žinomiausias prancūzų farsas - „Ponas Patelenas“ (autorius nežinomas).

Farsas XXI amžiuje ,,Domino” teatro spektaklis ,,Šeimyninis įvykis”. Režisierius Marcin Slawinski. Komiški, tipiniai personažai, puikiai vaizduojantys dabartinės visuomenės anomalijas.

AČIŪ UŽ DĖMESĮ!