Jonas Biliūnas 1879-1907

Biografija Gimė J. Biliūnas 1879 04 11 d. Niūronių kaime, Anykščių valsčiuje pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Gimnazijai paruošė kaimo daraktorius. 1891-1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Čia įsitraukė į visuomeninę, politinę veiklą. 1893 m. mirė tėvai. J.Biliūnas, atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių materialinės paramos. Vertėsi privačiomis pamokomis.

Tėviškė

Punsko moksleiviai prie J. Biliūno gimtinės

1900 m. įstojo į Tartu (Dorpato) universiteto medicinos fakultetą 1900 m. įstojo į Tartu (Dorpato) universiteto medicinos fakultetą. Už dalyvavimą studentų demonstracijose 1901m. iš universiteto buvo pašalintas. 1901-1902 m. gyveno Liepojoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, vertėsi pamokomis, rašė į lietuviškus laikraščius. 1903 m. įstojo į Leipcigo Aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra.

1904 m. įstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūros 1904 m. įstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūros. Sveikatai pablogėjus, 1905 m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais išvyko gydytis į Zakopanę, vasaromis gyveno Lietuvoje (Niūronyse, Rozalime, Kačerginėje). Tuo metu daug rašė. Mirė 1907 12 08 Zakopanėje; 1953 m. palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liūdiškių piliakalnyje netoli Anykščių.

Paminklas pastatytas 1958 m. iš Anykščių krašto tašytų akmenų. Kad numirsiu, man' pakaskit Ant Šventosios upės kranto: Kad matytų kapas sodžių, Kūdikėlis kur užaugau; Kad girdėtų tą dainelę, Motynėlė ką dainavo, Kai ant kelių mažą migdė Ar lopšy mane lingavo. Tu, Julyte, mano kapą Žolynėliais apkaišysi, Tarpu rožių ir lelijų Man kryželį pastatysi. Nieko kita aš nenoriu, Tik lelijos kad žydėtų, Kas pavasario rytelį Kad lakštingala skambėtų... Paminklas pastatytas 1958 m. iš Anykščių krašto tašytų akmenų. Aukštis- 14 m. Skulptorius B. Vyšniauskas.

Slapyvardžiai Pasirašinėjo: Jonas Anykštėnas, Jonas Barzdyla, J. Niuronis, Jonas B-nas, Jonas Bežemis, Jonas Gražys, Jonas Žaltys, Jonelis, Kazys Tauškutis ir kt.

Su žmona 1903 m.

Kūryba Geriausius kūrinius parašė 1904-1907 m. Tai apsakymai „Žvaigždė", „Nemunu", „Vagis", „Laimės žiburys", „Kliudžiau", „Joniukas", „Lazda", „Brisiaus galas“. Apysaka „Liūdna pasaka“.

Pirmoji grožinė knyga "Įvairūs apsakymėliai" išėjo 1906 m. Rašė ir literatūros kritikos bei istorijos, publicistikos straipsnius, mokslo populiarinimo, politinio pobūdžio brošiūras. Geriausias kritikos straipsnis- “Žemaitės “Paveikslai”    

Rankraštis                                      

Realistas Jis domisi ne socialiniais tipais, bet žmogaus būsena.

Psichologinė proza Biliūnui rūpi žmogaus vidinė būsena.

Kuo skiriasi nuo Žemaitės Žemaitei svarbesnė visuomeninė sistema, kurią ji kritikuoja; Biliūnui- žmogus ir jo vidiniai išgyvenimai

Pasakotojas Pagrindinis veikėjas –pasakotojas. Vaizduojamais daiktais, reiškiniais, įvykiais, žmonėmis nesidomima savaime, jie priklauso nuo pasakojančio asmens ir nuo jo keliamų problemų. Pasakotojas stovi kuriamo pasaulio centre ir tik jis vienas suvokia ir nustato daiktų vertę. Pasakotojas dažnai kalba I asmeniu, dėl to lengviau parodyti žmogaus vidinius išgyvenimus.

Veikėjas Biliūno apsakymuose pirmąkart pasirodo mąslaus ir jautraus žmogaus paveikslas. Tai žmogus, kuris svarsto, ieško tiesos, sugeba suprasti greta esančio skausmą ir pajusti jam užuojautą. Kito žmogaus skausmas primena, padeda įsisąmoninti ir išreikšti savąjį. Biliūno veikėjas nuolat eina, bręsta, vertina pasaulį ir savo ryšį su kitu žmogumi.

Problemos Žmonių tarpusavio ryšiai gėrio ir blogio prasme.

Kontekstas Pagal idėjas artimiausias kontekstas yra Biblija. Kaip ir krikščionybė, J. Biliūnas propaguoja lygybę. Aukojimasis taip pat yra slaptas krikščionybės tikslas: juk ir Kristus miršta iš meilės ir užuojautos

Vertybės Svarbiausia vertybė- žmogiškieji santykiai, paremti Dekalogu. Visuose kūriniuose jis moko, kaip įveikti moralinį blogį ( retai- socialinį ).

Idealas Tobula visuomenė, kurioje visi žmonės lygūs, nėra išnaudojimo (“Laimės žiburys”).

Esminė kūrybos ypatybė Užuojauta ir meilė kitam. O visas žmogaus gyvenimas- tai moralinis tobulėjimas. Tą kelią žmonija eina nuo priešistorinių laikų iki dabarties ( = nuo tamsos į šviesą).

Pagrindinė tema-skriauda Pasakodamas apie skriaudžiamus, siekia sužadinti žmogaus sąžinę. Ji leidžia matyti, jausti, užjausti šalia esantį. Rašytojo žvilgsnis visada nukreiptas į šalia esantį. Tuo jis skiriasi nuo impresionistų, neoromantikų, kuriems svarbiausias objektas yra “aš”, bėgantis nuo žmogaus.

Antroji tema Tai- aukojimasis dėl kitų laimės.

Laikas ir erdvė Laikas- istorinis linijinis. Erdvė- istorijos, kultūros, kurios kūrėjas yra pats žmogus. Tuo prilygsta Čechovui, Mopasanui, Dostojevskiui.

Gamta Mažai vaizduoja gamtą, kurioje žmogus užsimiršta, jaučia paslaptį, nes užvis svarbiau yra žmogus. Gamta – tik fonas. Ji teikia sveikatos, yra moralinis fonas ( paprastai tai tėviškė, turinti etinę reikšmę).

J. Biliūno reikšmė Jis pirmasis meniškai įteisino individualų žvilgsnį į aplinką. Todėl prozą galima vadinti: iki Biliūno- po Biliūno.