TRUMPAI APIE EUROPĄ © EUROPOS SĄJUNGA

TURINYS KAS YRA EUROPA? EUROPOS PROJEKTAS KĄ VEIKIA ES? KAIP VEIKIA ES? KUR GALĖČIAU SUŽINOTI DAUGIAU? PALAIKYKIME RYŠĮ! Paveiksle vaizduojama Europa iš pradžių buvo Kretos Mėnulio deivė, o vėliau pateko į graikų mitologiją kaip nekaltoji Finikijos princesė. Būtent jos vardu buvo pavadintas Europos žemynas. Paveikslo autorius – italų tapytojas Liberale da Verona, o pavadinimas – „Rapimento di Europa“, t. y. „Europos pagrobimas“. TURINYS © PUBLIC DOMAIN

KAS YRA EUROPA?

AR JAUČIATĖS ESĄS EUROPIETIS? KAS PADEDA AR GALĖTŲ PADĖTI JUMS JAUSTIS EUROPIEČIU? © EUROPOS SĄJUNGA

vienas iš septynių žemynų PAGRINDINĖ INFORMACIJA EUROPA – ES – 512 mln. žmonių vienas iš septynių žemynų EUROPA – 44 šalys ES – Kas yra Europa? Tai vienas iš pasaulio septynių žemynų. Europoje yra 44 šalys. Europoje gyvena per 700 mln. žmonių. Iš jų 512 mln. gyvena 28 Europos Sąjungos šalyse – jos žemėlapyje pažymėtos mėlynai. Europos Sąjungoje piliečiams lengviau gyventi, dirbti ir keliauti. EUROPA – 28 valstybės narės daugiau kaip 700 mln. žmonių KAS YRA EUROPA?

EUROPOS KULTŪRA Europos kultūrą ir įvairovę formavo: Senovės Graikija ir Roma; Modernios Europos kertiniai akmenys: Senovės Roma ir Senovės Graikija, davusios Europai demokratiją, valdymo sistemą ir kultūrą. Reformacija, XVI ir XVII a. pakeitusi Europos požiūrį į religiją. Šviečiamasis – XVIII a. – amžius, kuriame pabrėžta logikos ir proto svarba ir nustatytos svarbiausios moderniojo mokslo ir politikos taisyklės. Parlamentarizmas – dabartinio Europos valdymo pagrindas. Socialinių teisių plėtotė XIX ir XX a.; dabar tos teisės taikomos Europos piliečių gyvenimui ir darbui. reformacija ir Šviečiamasis amžius; parlamentarizmas ir socialinės teisės. KAS YRA EUROPA? © EUROPOS SĄJUNGA

EUROPOS MENAI Per amžius nauji muzikos, architektūros ir literatūros stiliai teikė įkvėpimo visos Europos menininkams. Pavyzdžiai: Pablas Pikasas Bethovenas Alfonsas Mucha Džeinė Osten Vinsentas van Gogas Stefanas Zveigas Juzefas Čechovičius Klodas Monė © PUBLIC DOMAIN © PUBLIC DOMAIN © PUBLIC DOMAIN © PUBLIC DOMAIN Pablas Pikasas – ispanų menininkas, žinomas kubizmo ir siurrealizmo srovių atstovas. Veikiausiai žinote tokius garsius jo kūrinius kaip „Gernika“ ir „Avinjono mergšės“. Liudvigas van Bethovenas – vokiečių kompozitorius ir pianistas, išgarsėjęs savo simfonijomis. Bethovenas buvo esminė figūra, paskatinusi klasikinės muzikos perėjimą nuo klasicizmo prie romantizmo. Jis taip pat yra dabartinio Europos himno „Odė džiaugsmui“ autorius. Alfonsas Mucha – čekų tapytojas ir iliustratorius, art nouveau judėjimo atstovas. Bene garsiausias jo kūrinys – „Slavų epopėja“, vaizduojantis visų slavų tautų istoriją. Džeinė Osten – anglų rašytoja, parašiusi šešis romanus, tarp jų romaną „Puikybė ir prietarai“. Vincentas van Gogas – Nyderlandų tapytojas postimpresionistas. Van Gogas turėjo psichikos sveikatos problemų, dėl to net nusipjovė ausį. Vienas garsiausių jo paveikslų – „Saulėgrąžos“. Stefanas Zveigas – austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas. Veikiausiai esate girdėję apie vieną garsiausių jo romanų „Širdies nerimas“. Juzefas Čechovičius – lenkų poetas avangardistas, rašęs nostalgiškus kūrinius ir vadovavęs savo gimtojo Liublino literatūriniam avangardui ir bohemai. Klodas Monė – prancūzų tapytojas ir impresionizmo pradininkas, nutapęs garsųjį paveikslą „Įspūdis. Saulės patekėjimas“. Kokių kitų Europos menininkų žinote? KAS YRA EUROPA? © PUBLIC DOMAIN © PUBLIC DOMAIN © PUBLIC DOMAIN © PUBLIC DOMAIN

EUROPOS VERTYBĖS Demokratija Žmogaus orumas Laisvė Lygybė Teisinė valstybė Pagarba žmogaus teisėms © EUROPOS SĄJUNGA Kiekviena ES šalis turi savo kultūrą, kalbą (ar kalbas) ir tradicijas. Vis dėlto visas jas sieja tos pačios vertybės, kurias turi gerbti visos Europos Sąjungos narės. Viena iš pagrindinių visas valstybes nares vienijančių vertybių yra demokratija. Tai reiškia, kad ES narėmis gali būti tik demokratinės šalys. Kitos visoms valstybėms narėms bendros ES vertybės – tai žmogaus orumas, laisvė, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių žmonių teises. Kurios iš europinių vertybių yra svarbiausios jums ir kodėl? KAS YRA EUROPA? © PUBLIC DOMAIN

ES KALBŲ ŠEIMA 24 oficialiosios ES kalbos Danų Švedų GERMANŲ Vokiečių Bulgarų Ispanų Čekų Slovėnų Nyderlandų Anglų Rumunų Prancūzų SLAVŲ ROMANŲ Slovakų Kroatų Portugalų Italų Lenkų Estų Suomių Graikų KITOS Maltiečių Airių Vengrų Lietuvių Europos Sąjunga turi 24 oficialiąsias kalbas, priklausančias skirtingoms kalbų šeimoms: Germanų kalbos: anglų, danų, nyderlandų, švedų ir vokiečių. Romanų kalbos: ispanų, italų, portugalų, prancūzų ir rumunų. Slavų kalbos: bulgarų, čekų, kroatų, lenkų, slovakų ir slovėnų. Likusios ES kalbos, nepriklausančios nei vienai iš šių trijų šeimų, yra: estų ir suomių, graikų, airių, lietuvių ir latvių, vengrų, maltiečių. Ar, be gimtosios, kalbate kokia kita ES kalba? Latvių KAS YRA EUROPA? © EUROPOS SĄJUNGA

EUROPOS PROJEKTAS

KURIOS ŠALYS SUKŪRĖ ES IR KODĖL? Europos Sąjunga buvo sukurta tam, kad baigtųsi dažni ir žiaurūs kaimyninių šalių karai, kurių kulminacija buvo Antrasis pasaulinis karas. Nuo 1950 m. Europos anglių ir plieno bendrija pradėjo ekonomiškai ir politiškai vienyti Europos šalis, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika. Europos Sąjungos steigėjos: Belgija Vokietija Prancūzija Italija Liuksemburgas Nyderlandai © EUROPOS SĄJUNGA

© Creative Commons Attribution-Share Alike 2.0 Generic NUO KARO PRIE TAIKOS Taika. Būtent tokio tikslo buvo siekiama kuriant Europos Sąjungą. 2012 m. ES gavo Nobelio taikos premiją. Europoje nuo seno vyko daug karų. Vien XX a. įvyko du pasauliniai karai. © AP - 1914 © AP - 1945 Europos tautos ne visada gyveno taikiai. Daugelis jų ilgus amžius kariavo tarpusavyje. Vien XX a. įvyko du pasauliniai karai: 1914–1918 m. – Pirmasis pasaulinis karas; 1939–1945 m. – Antrasis pasaulinis karas. Nors kartais tarp ES šalių kyla nesutarimų, pagrindiniai ES principai nekinta jau 70 metų. Vienas Europos Sąjungos sukūrimo iš tikslų buvo siekis užkirsti kelią konfliktams. Už nenuilstamą darbą Europoje ir visame pasaulyje taikos, demokratijos ir žmogaus teisių labui Europos Sąjungai 2012 m. buvo skirta Nobelio premija. © Universität Osnabrück/Historische Bildpostkarten - CC BY-NC-SA 4.0 © AP - 1939 1914 1918 1939 1945 EUROPOS PROJEKTAS

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS Belgija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai 1951 Suomija Švedija Danija, Airija, Jungtinė Karalystė 1973 Estija Latvija 1981 Airija Danija Graikija Lietuva Jungtinė Karalystė 1986 Ispanija, Portugalija Nyderlandai Lenkija Belgija Vokietija 1995 Liuksemburgas Čekija Austrija, Suomija, Švedija Slovakija Prancūzija Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija Austrija Vengrija Slovėnija Rumunija 2004 Kroatija Portugalija Ilgainiui prie Europos projekto jungėsi vis daugiau šalių. Pastaba. 2016 m. Jungtinė Karalystė nubalsavo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Italija Bulgarija Ispanija 2007 Bulgarija, Rumunija Graikija 2013 Kroatija Мalta Kipras EUROPOS PROJEKTAS

SVARBIAUSI EUROPOS SĄJUNGOS KŪRIMO ŽINGSNIAI 2004 1950 1957 Rytų plėtra 1992 R. Šumano deklaracija Romos sutartis Mastrichto sutartis 1995 Šengenas 2012 2002 Nobelio taikos premija 1951 1987 1993 euras Europos anglių ir plieno bendrija „Erasmus“ Bendroji rinka Svarbiausi Europos Sąjungos kūrimo žingsniai 1945–1950 m. keli Europos politikai, įskaitant Roberą Šumaną, pradėjo formuoti tokią Europos Sąjungą, kokioje gyvename šiandien. 1950 m. gegužės 9 d. Šumano deklaracija. Roberas Šumanas (tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras) pasiūlė kartu valdyti anglių ir plieno – rengiantis karui naudojamų žaliavų – gamybą siekiant užtikrinti, kad nė viena šalis negalėtų slaptai ginkluotis prieš kitas šalis. „Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui.“ Europos anglių ir plieno bendrijos pradžia. 1951 m. Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai sutarė suvienyti savo anglies ir plieno pramones. Po kelerių metų šešios Europos anglių ir plieno bendriją įsteigusios šalys nusprendė išplėsti bendradarbiavimą, kad jis aprėptų kitus ekonomikos sektorius. 1957 m. pasirašyta Romos sutartimi buvo įsteigta Europos ekonominė bendrija. Tarpusavio priešiškumas buvo pakeistas bendradarbiavimu. 1957 m. Romos sutartis. Europos ekonominės bendrijos sukūrimas. Tos pačios šešios šalys (Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai) sukūrė bendrą rinką, kuri suteikė tarpusavio prekybos galimybių, nes nebereikėjo mokėti papildomų mokesčių. Sukūrus bendrąją rinką EEB šalių piliečių gyvenimas sparčiai gerėjo. Ilgainiui prie Bendrijos prisijungė vis daugiau šalių. Bendrija taip smarkiai pasikeitė, o jos narius susiejo tiek daug dalykų, kad 1992 m. buvo nuspręsta pervardinti ją į Europos Sąjungą (ES). 1992 m. Mastrichto sutartis. Sukuriama tokia Europos Sąjunga, kokioje gyvename šiandien: ES šalių politinė ir ekonominė sąjunga tarp daugumos šalių nebeliko pasienio kontrolės (1995 m. sukurta Šengeno erdvė) dauguma jų turi bendrą valiutą – eurą (euras įvestas 2002 m.) 1993 m. sukurta bendroji rinka. Taip siekta užtikrinti laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimą visoje ES. Šalindama technines, teisines ir biurokratines kliūtis, ES padeda piliečiams ir įmonėms prekiauti ar plėtoti verslą visoje ES. Bendrajai rinkai priklauso visos ES šalys, taip pat Šveicarija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. EUROPOS PROJEKTAS

ŠENGENO ERDVĖ Ar žinote, kad galite laisvai ir neprašomi parodyti paso keliauti tarp 26 šalių? Islandija Suomija Norvegija Švedija Estija Latvija Danija Airija Lietuva Jungtinė Karalystė Nyderlandai Lenkija Belgija Vokietija Liuksemburgas Čekija Slovakija Prancūzija Šveicarija Austrija Vengrija Slovėnija Rumunija Šengeno erdvė buvo sukurta 1995 m., kad ES šalims nebereikėtų vykdyti pasienio kontrolės. ES piliečiai šioje erdvėje gali judėti be jokių apribojimų. Šengeno erdvei priklauso visos ES valstybės narės, išskyrus Bulgariją, Airiją, Kroatiją, Rumuniją ir Jungtinę Karalystę. Į Šengeno erdvę įeina ir tokios ES nepriklausančios šalys kaip Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija. Kroatija Portugalija Italija Bulgarija Ispanija Graikija EUROPOS PROJEKTAS Мalta Kipras Šengeno zonos šalys Ne Šengeno zonos šalys

EURO ZONA Euras buvusias nacionalines valiutas pakeitė 2002 m. Dabar euras yra 19 valstybių narių oficialioji valiuta. Suomija Švedija Estija Latvija Airija Danija Lietuva Jungtinė Karalystė Nyderlandai Lenkija Belgija Vokietija Liuksemburgas Čekija Slovakija Prancūzija Austrija Vengrija Slovėnija Rumunija Kroatija Eurą šiuo metu naudoja maždaug du trečdaliai ES piliečių 19-oje šalių. Eurą jau yra įsivedusios šios ES valstybės narės: Belgija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Suomija. Portugalija Italija Bulgarija Ispanija Graikija EUROPOS PROJEKTAS © EUROPOS SĄJUNGA Мalta Kipras Euro zonos šalys Ne euro zonos šalys

KĄ, JŪSŲ NUOMONE, EUROPOS SĄJUNGA DARO JŪSŲ LABUI?

KĄ VEIKIA ES?

INVESTUOJA Maksas su mama gali skambinti vienas kitam už tokią pačią kainą, lyg abu būtų Prancūzijoje. Tai – Maksas. Maksas yra Europos pilietis. Jis labai smalsus ir tyrinėja viską aplinkui. © EUROPOS SĄJUNGA ©Creative Commons CC0 1.0 Universal Public Domain Dedication Keliaudamas jis gali žiūrėti savo mėgstamus serialus, nes skaitmeninės prenumeratos paslaugomis galima naudotis visoje ES. © EUROPOS SĄJUNGA Maksas gali iš savo gimtojo Paryžiaus gali tiesioginiu traukiniu nuvykti į Budapeštą aplankyti savo geriausio draugo. Mama ramiai išleidžia sūnų, nes Maksas turi Europos sveikatos draudimo kortelę, tad jei kas nutiktų, jis gautų sveikatos priežiūros paslaugas bet kurioje ES šalyje. © EUROPOS SĄJUNGA Maksas nusprendžia susirasti vasaros darbą Budapešte, kad susitaupytų kelionei atgal į Paryžių. Ką veikia ES? Be kita ko, ES investuoja į dalykus, kurie teikia naudos ir Maksui:  į transportą: pavyzdžiui, ji finansiškai remia projektus, kuriais plėtojama tvari ir novatoriška transporto infrastruktūra, kaip antai nauji keliai, geležinkeliai ar tiltai. Pavyzdžiui, iš Paryžiaus į Budapeštą galima nukeliauti tiesioginiu traukiniu); į mokslinius tyrimus ir inovacijas: pavyzdžiui, ES skiria lėšų, kad būtų galima spręsti tokius aktualius socialinius klausimus kaip klimato kaita, tvarus transportas ir atsinaujinančioji energija. Antai, netoli Bordo miesto pastatyta didžiausia Europoje saulės jėgainė; į švietimą: pavyzdžiui, ji finansiškai prisideda prie valstybių narių pastangų pertvarkyti savo švietimo ir mokymo sistemas. Be kita ko, vykdomi skaitmeninės bibliotekos projektai; į darbo vietas: pavyzdžiui, ES investuoja į Europos žmones ir jų įgūdžius ir taip didina užimtumą ir socialinę įtrauktį. Antai, vadinamosiose antrojo šanso mokyklose menkiau išsilavinusiems žmonėms padedama pasirengti darbo rinkai; į socialinę įtrauktį: pavyzdžiui, ES remia neįgaliųjų, jaunų ir vyresnio amžiaus darbuotojų, nekvalifikuotų darbuotojų, migrantų ir etninių mažumų atstovų socialinę įtrauktį. Ji taip pat kovoja su skurdu. Ji užsiima ir tokiais klausimais kaip LGBTI teisės, pabėgėlių perkėlimas; sveikatą: pavyzdžiui, ES investuoja į vėžio mokslinių tyrimų programas, kad padėtų įveikti šią ligą. Antai, sukurta ES sveikatos draudimo kortelė, reglamentuojama vienoda maisto kokybė visoje ES; į regioninę plėtrą ir neturtingiausius ES regionus: pavyzdžiui, naudodama skaitmenizaciją ES padeda atgaivinti kaimo vietoves. Antai, Kreta yra susieta su žemyninės Graikijos dalies energijos šaltiniais. į humanitarinius projektus visame pasaulyje: pavyzdžiui, ES suteikia galimybių gauti nebrangias atkuriamąsias paskolas žmonėms, grįžusiems į savo namus po karo ar gaivalinės nelaimės. © EUROPOS SĄJUNGA MAKSAS DŽIAUGIASI, KAD ES, KURIOS EKONOMIKA ANTRA PAGAL DYDĮ PASAULYJE, INVESTUOJA Į JĮ. IR TU BŪK KAIP MAKSAS.  KĄ VEIKIA ES?

GINA Prekybos centre vaikinų įsigyti užkandžiai nebebus pakuojami į plastikinius maišelius, nes ES saugo mūsų planetą. Budapešte Maksas susitinka su Teo. Jie planuoja per Velykas važiuoti į Barseloną. © EUROPOS SĄJUNGA Už bilietus Maksas ir Teo gali saugiai susimokėti mobiliaisiais telefonais, nes visoje ES užtikrinama piliečių privatumo apsauga. Vaikinų mamos džiaugiasi, kad jų sūnūs gali kartu atostogauti. Jos žino, kad ES šalyse gerbiamos žmogaus teisės ir įvairovė. © EUROPOS SĄJUNGA © EUROPOS SĄJUNGA Jei būtų atšauktas Makso ir Teo skrydis, jie gautų kompensaciją, nes Europoje ginamos vartotojų teisės. Užsienyje jie valgo tokį pat kokybišką maistą, kaip ir namuose, nes kiekviena Europos šalis privalo taikyti tas pačias sveikatos ir saugumo taisykles. Be kita ko, ES: saugo aplinką ir biologinę įvairovę: pavyzdžiui, ji siekia sustabdyti ES biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą ir prisidėti prie pasaulinės biologinės įvairovės nykimo sustabdymo iki 2020 m.; kovoja su klimato kaita: pavyzdžiui, ES siekia iki 2050 m. iš esmės – 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, – sumažinti išmetamų teršalų kiekį; padeda saugoti sienas ir kovoja su ekstremizmu ir organizuotais nusikaltimais: pavyzdžiui, ji siekia įveikti tarpvalstybinius nusikaltimus, kaip antai narkotikų ar ginklų kontrabandą; gina vartotojų teises: pavyzdžiui, ji užtikrina, kad galėtumėte naudotis mobiliaisiais telefonais kitose ES šalyse nemokėdami papildomų tarptinklinio ryšio mokesčių ir kad būtų gerbiamos visos keleivių teisės. Jeigu jūsų skrydis panaikintas ar atidėtas, galite atgauti už jį sumokėtus pinigus. ES dėka skrydžiai gerokai atpigo – ji išardė monopolijas ir aviacijos sektoriuje leido įsigalėti konkurencijai. Be to, galite grąžinti internetu įsigytas ir netikusias prekes ir t. t. saugo vartotojų sveikatą ir užtikrina jų saugą: pavyzdžiui, ES nustatė griežtas taisykles, kuriomis reglamentuojamas tam tikrų gaminių, pavyzdžiui, maisto produktų, gėrimų ir kosmetikos gaminių, ženklinimas, kad pirkėjai, norintys įsigyti ekologiškų ar sveikų produktų, būtų tinkamai informuoti. Be to, ES gyventojai gali džiaugtis švariu maudyklų ir geriamuoju vandeniu, nes ES taiko oro ir vandens taršos apribojimus. Europos sveikatos draudimo kortelė padės gauti sveikatos priežiūros paslaugas užsienyje ir mokėti už jas tiek pat, kiek moka atitinkamos ES šalies gyventojai; saugo jūsų privatumą: pavyzdžiui, ES užtikrina, kad jūsų asmens duomenys būtų renkami tik laikantis griežtų sąlygų ir tik teisėtiems tikslams. AGENTŪROS MŪSŲ SAUGUMUI UŽTIKRINTI ES turi daugiau kaip 40 įvairiose ES šalyse veikiančių agentūrų. Jos sprendžia konkrečių sričių klausimus: cheminių medžiagų – Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA), maisto – Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), pagrindinių teisių – Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), vaistų – Europos vaistų agentūra (EMA). Ir tai ne vienintelės ES agentūros! © EUROPOS SĄJUNGA © EUROPOS SĄJUNGA KĄ VEIKIA ES? MAKSAS IR TEO DŽIAUGIASI, KAD ES JUOS GINA. IR TU BŪK KAIP MAKSAS IR TEO. 

SUTEIKIA GALIŲ Teo nori persikelti pas Maksą į Paryžių. Bet jis nėra tikras, kiek laiko norėtų ten būti ir ar norėtų studijuoti užsienyje. Pasirinkimas labai didelis. Mieliausiai Teo savanoriautų – taip padėtų įvairioms bendruomenėms ir drauge galėtų leisti laiką su savo vaikinu. © EUROPOS SĄJUNGA Teo patikina savo mamą, kad jei jam prireiktų pinigų, jis galėtų susirasti darbą naudodamasis Jaunimo garantijų iniciatyva. © EUROPOS SĄJUNGA Mama norėtų, kad sūnus dalyvautų programoje „Erasmus+“. Tada jis galėtų tęsti studijas net ir gyvendamas Paryžiuje su Maksu. Tačiau mama abejoja, ar Paryžius – tinkamas pasirinkimas. Ji ragina sūnų prieš priimant sprendimą labiau pasidomėti ES teikiamomis galimybėmis. © EUROPOS SĄJUNGA ES dėka galite, be kita ko: keliauti ar gyventi bet kurioje ES šalyje: pavyzdžiui, iniciatyva „Discover EU“ suteikia galimybių aštuoniolikmečiams europiečiams pakeliauti po Europą (daugiausia traukiniais). Apskritai keliauti tapo pigiau ir lengviau, nes Šengeno erdvėje išnyko sienos tarp valstybių; studijuoti ar mokytis užsienyje: pagal programą „Erasmus+“ teikiamos subsidijos pačiai įvairiausiai veiklai, įskaitant galimybę studentams įgyti darbo patirties užsienyje, o dėstytojams ir švietimo darbuotojams – dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose. Taip pat galite teikti paraišką stažuotis Europos Sąjungos institucijose. Patys galite laisvai spręsti, kur studijuoti, dirbti ir gyventi. Laisvas žmonių judėjimas yra įmanomas, nes ES veikia bendroji rinka; savanoriauti humanitariniuose projektuose: pavyzdžiui, Europos solidarumo korpuso iniciatyva teikia jaunimui galimybių savanoriauti ar dirbti savo šalies ar užsienio projektuose, teikiančiuose naudos visos Europos bendruomenėms ir piliečiams; lengviau susirasti darbą: pavyzdžiui, Jaunimo garantijų iniciatyva užtikrinama, kad kiekvienas jaunesnis nei 25 metų jaunuolis netekęs darbo arba baigęs mokslus per keturis mėnesius gautų kokybišką pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, tapti pameistriu arba stažuotis; kurti Europą: pavyzdžiui: - balsuojant Europos Parlamento rinkimuose; - dalyvaujant viešose konsultacijose, kai Europos Komisija kviečia piliečius išsakyti savo nuomonę; - inicijuojant ar remiant Europos piliečių iniciatyvą, kuria Europos Komisija raginama parengti teisės akto dėl konkretaus klausimo, už kurį yra atsakinga ES, pasiūlymą; - dalyvauti visoje ES vykstančiuose piliečių dialoguose, kuriuose galima aptarti Europos klausimus su ES institucijų atstovais. © EUROPOS SĄJUNGA KĄ VEIKIA ES? TEO DŽIAUGIASI, KAD ES SUTEIKIA JAM GALIŲ. IR TU BŪK KAIP TEO. 

Kokie klausimai, tavo nuomone, Europos institucijoms turėtų būti prioritetiniai? Pavyzdžiui: žmogaus teisės (pvz., LGBTI teisės) aplinka (pvz., klimato kaita) užimtumas (pvz., kaip, baigus studijas, gauti darbą) jaunimas (pvz., kaip jaunuoliams suteikti daugiau galimybių) socialinė įtrauktis (pvz., lyčių lygybė) švietimas (pvz., kaip išvykti studijuoti į kitą šalį, kaip gauti paskolą studijoms universitete) © EUROPOS SĄJUNGA

KAIP VEIKIA ES? Add icons!

EUROPOS PARLAMENTAS: yra Europos piliečių balsas yra sudarytas iš visoms ES šalims atstovaujančių narių, kuriuos piliečiai tiesiogiai renka kas penkerius metus aptaria naujus Europos Komisijos siūlomus teisės aktus prireikus keičia teisės aktus ir drauge su Taryba priima sprendimą dėl jų renka Europos Komisijos pirmininką tvirtina ES biudžetą bent šešis kartus per metus posėdžiauja Briuselyje (Belgija) ir dvylika kartų – Strasbūre (Prancūzija) © EUROPOS SĄJUNGA © Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 Generic Europos Parlamento oficialios svetainės adresas yra europarl.europa.eu, o svetainėje election-results.eu pateikti 2019 m. rinkimų rezultatai. KAIP VEIKIA ES?

EUROPOS VADOVŲ TARYBA: suburia visų ES šalių ar vyriausybių vadovus nustato ES prioritetus ir politikos kryptis nepriima ES teisės aktų susitinka bent keturis kartus per metus Briuselyje (Belgija) arba Liuksemburge (Liuksemburgas) rengiamuose aukščiausiojo lygio susitikimuose Europos Sąjungos Tarybos oficialios svetainės adresas yra consilium.europa.eu. KAIP VEIKIA ES? © EUROPOS SĄJUNGA

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA: atstovauja ES šalių vyriausybėms suburia ES šalių ministrus, kurie posėdžiuose aptaria ES (žemės ūkio, užsienio reikalų, teisingumo ir t. t.) klausimus drauge su Europos Parlamentu sprendžia dėl teisės aktų ir juos priima turi rotacijos tvarka jai pirmininkaujančią šalį – pirmininkaujanti ES valstybė keičiasi kas pusmetį posėdžiauja Briuselyje arba Liuksemburge © EUROPOS SĄJUNGA © EUROPOS SĄJUNGA Europos Sąjungos Tarybos oficialios svetainės adresas yra consilium.europa.eu. KAIP VEIKIA ES?

EUROPOS KOMISIJA: atstovauja bendriems ES interesams turi vieną pirmininką ir po vieną Komisijos narį iš kiekvienos ES šalies, atsakantį už konkrečią sritį, pvz., ekonomiką, žemės ūkį ar transportą siūlo naujus teisės aktus ir programas yra renkama Parlamento penkerių metų kadencijai valdo ES politiką ir ES biudžetą yra Sutarčių sergėtoja yra įsikūrusi Briuselyje ir Liuksemburge Europos Komisijos oficialios svetainės adresas – ec.europa.eu. KAIP VEIKIA ES? © EUROPOS SĄJUNGA

ES TEISĖS AKTAI. KAS UŽ KĄ ATSAKO? Europos Komisija ES balsas Pasiūlymai Pasiūlymai Europos Sąjungos Taryba Europos Parlamentas Valstybių narių balsas KAIP VEIKIA ES? Piliečių balsas

EUROPOS TEISINGUMO TEISMAS stebi, kaip laikomasi ES teisės aktų užtikrina, kad ES šalys laikytųsi ES teisės aktų pataria nacionaliniams teismams teisės aktų aiškinimo klausimais baudžia šalis, nesilaikančias ES teisės aktų tikrina, ar teisės aktais užtikrinamos pagrindinės teisės (pvz., žodžio ar spaudos laisvė) turi po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies yra įsikūręs Liuksemburge © EUROPOS SĄJUNGA Europos Teisingumo Teismo oficialios svetainės adresas – curia.europa.eu. KAIP VEIKIA ES?

EUROPOS AUDITO RŪMAI Audito Rūmai: tikrina, ar ES biudžetas buvo panaudotas tinkamai praneša apie sukčiavimą, korupciją ar kitą neteisėtą veiklą pataria ES politikams, kaip geriau panaudoti biudžetą turi narius, kuriuos skiria Taryba šešerių metų kadencijai © EUROPOS SĄJUNGA Europos Audito Rūmų oficialios svetainės adresas – eca.europa.eu. KAIP VEIKIA ES?

EUROPOS CENTRINIS BANKAS: vykdo ES ekonomikos ir pinigų politiką valdo Europos valiutą – eurą atsako už euro ir kainų stabilumą nustato palūkanų normas euro zonoje bendradarbiauja su ES šalių centriniais bankais yra sudarytas iš šešių narių, kuriuos skirta Taryba aštuonerių metų kadencijai, kurios negalima pratęsti yra įsikūręs Frankfurte (Vokietija) Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 International Europos Centrinio Banko oficialios svetainės adresas – www.ecb.europa.eu. KAIP VEIKIA ES? © EUROPOS SĄJUNGA

KUR GALĖČIAU SUŽINOTI DAUGIAU? Mokymosi kampelis europa.eu/learning-corner ES skaidrėse europa.eu/european-union/documents-publications/slide-presentations_lt Oficiali Europos Sąjungos interneto svetainė europa.eu Ką mano labui daro Europa? what-europe-does-for-me.eu Visi ES leidiniai publications.europa.eu KUR GALĖČIAU SUŽINOTI DAUGIAU? © EUROPOS SĄJUNGA

PALAIKYKIME RYŠĮ! Asmeniškai: Per socialinius tinklus: Turite klausimų apie ES? Jums padės „Europe Direct“. © EUROPOS SĄJUNGA europa.eu/european-union/contact_lt Nemokama telefono linija  00 800 6 7 8 9 10 11 darbo dienomis 9–18 val. Vidurio Europos laiku bet kuria oficialiąja ES kalba iš bet kurios ES šalies Jei norite rasti socialinių tinklų paskyrų ES klausimais, naudokitės šia paieškos priemone. europa.eu/european-union/contact/social-networks_lt Apsilankykite artimiausiame „Europe Direct“ centre, užduokite klausimus ir diskutuokite apie ES. europa.eu/european-union/contact/meet-us_lt PALAIKYKIME RYŠĮ!