Roberta Bubliauskaitė 3c Maironis “P a v a s a r i s” Roberta Bubliauskaitė 3c

Pavasario saulė prašvito meiliai Ir juokiasi, širdį vilioja; „Pavasaris“ Pavasario saulė prašvito meiliai Ir juokiasi, širdį vilioja; Iškilo į dangų aukštai vieversiai, Čirena, sparneliais plasnoja. Išaušo! Išaušo! Vėjelis laukų Bučiuoja, gaivina krūtinę; Pabiro, pasklido žiedai ant laukų – Vainikų eilė pirmutinė. Taip giedra ir linksma! Tiek šviečia vilties! Vien meilę norėtum dainuoti, Apimti pasaulį, priglaust prie širdies, Su meilė saldžiai pabučiuoti! 1895 m. Maironis, iš rinkinio „Pavasario balsai“

Jonas Mačiulis-Maironis Talentingas XIX – XX amžiaus poetas Jonas Mačiulis, save pasivadinęs Maironiu yra vienas iš iškiliausių romantizmo atstovų Lietuvoje, pažadinęs nacionalinį supratingumą Lietuvos gyventojams. Poetas kūrė ne tik poemas, istorines dramas, rašė apmąstymus apie literatūrą, bet ir eilėraščius, kuriais siekė apjungti visą Lietuvos istoriją. Maironio kūryboje yra dvi svarbiausios temos: savita dvasinė patirtis, bei patriotizmas. Remiantis šiomis temomis, poetas paliko nepaprastą turtą, kuris garsina Lietuvą savo grožiu. Savo kūriniuose poetas pabrėžia asmeninius žmogaus išgyvenimus, meilę tėvynei ir didelį ryšį tarp gamtos ir žmogaus.

Pavadinimo reikšmė Pavasaris – metų laikas, suvokiamas kaip grožio, atgimimo, mirtį nugalinčios ir viltį nešančios gyvybės metas. Tai laikas, kuris atgaivina žmogaus jausmus gamtai.

Eilėraščio tema Gamtos pabudimas, gamtovaizdžio kitimas ir žmogaus jausmai pavasarį. Gyvybės jausmų ir gamtos pradžia.

Simboliai SAULĖ - Šviesa, skaistumas VIEVERSYS - Jaukumas, gyvybingumas VĖJELIS - Lengvumas ŽIEDAI - Grožis, kvapnumas

Eilėraščio žmogus Visą sniegą ištirpdo lyrinio subjekto jausmai, kuriuos įprasmina žodžiai: meilė, širdis, pabučiuoti. Šiais žodžiais Maironis pabrėžia gėrio, gamtos pabudimo, taip pat meilės, trykštančios daina, atsigavimo – „Vien meilę norėtum dainuoti“. Lyrinis “aš” išsako jausmą, kurį sukelia giedra diena, ypatingas gamtos grožis. Jis pajunta gyvybinių jėgų perteklių po žiemos.

Nuotaika Šiame eilėraštyje kuriamas gamtos paveikslas išraiškingai sieja gamtoje vyraujančią harmoniją su gyvybingumu. Džiugi nuotaika skleidžia šilumą ir gėrį. Pavasaris – gyvybės pradžios simbolis, tai atskleidžia konkrečios eilėraštyje minimos detalės „Vieversiai“, „Čirena, sparneliai plasnoja.“ Tokia išraiškingai meniška žiedinė kūrinio kompozicija išlaiko nuotaikingumo ir šiltumo įspūdį. Kuriamas jaukumo ir paprastumo įspūdis.

Erdvė ir laikas Erdvė - išorinis pasaulis. Tai parodo detalės: saulė, vieversys, vėjelis, žiedai. Eilėraščio erdvė turi didelę reikšmę, leidžiančią įsijausti į pavasario dienos skleidžiamą šilumą, bei nuotaiką. Sudaromas nuoseklus, nenutrūkstamas žvilgsnis iš dangaus į žemę įspūdis. Vieversių čirenimas leidžia pajusti žemesnės erdvių sferos grožį – ore virpančius taškus. Laikas - pavasaris. Metas, kai gamta bunda, o kartu su ja ir žmogaus jausmai

Meninės priemonės “Vėjelis laukų bučiuoja, gaivina krūtinę” – personifikacija, kuri leidžia pajausti vėją. Išaušo! Išaušo! – retorinis sušukimas, kuris emocingai išreiškia lyrinio subjekto emocijas ir džiaugsmą atėjus pavasariui. “Sparneliais plasnoja”, “Vėjelis laukų” – deminutyvai, kurie eilėraščiui suteikia švelnų ir malonų jausmą.

Romantizmo bruožai eilėraštyje “Pavasaris” parašytas romantizmo epochos metu. Jame aiškiai matomi romantizmo bruožai: Iškeliama vaizduotės galia. Beribė, didinga gamta. Begalybės atspindys.

Išvados Visas Maironio eilėraštis, kupinas romantizmo, atskleidžia ir moko paprastą žmogų mylėti gamtą ir mokėti ja džiaugtis. Natūraliai ir tiesiogiai reiškiami veržlūs jausmai, todėl poeto eilėraščiai paliekantys įspūdį, nepamirštami. Eilėraštis parodo, kad žmogaus širdį sušildo ne tik saulė ir vėjelis, bet ir meilė.

Šaltiniai www.analogija.lt www.kalbam.lt http://lt.wikipedia.org/wiki/Maironis