Draugystė pagal K. Džibraną

Tavo draugas – tai tavo išpildytos reikmės …

… jis – tavo laukas, kurį užsėji su meile …

… ir dėkingas nuimi derlių.

jis – tavo stalas ir židinys …

… nes tu ateini pas jį alkdamas …

… ir greta jo ieškai taikos.

kai draugas tau atveria širdį …

… nebijok ištarti “ne” nesutikdamas …

… nenuslėpk pritariamo “taip”.

ir kai jis tyli …

… tavo širdis nepaliauja klausiusi jo širdies.

nes draugystėje be žodžių gimsta visos mintys, visi troškimai, visos viltys …

… ir jais dalijamasi su tyliu džiaugsmu širdyje.

nes tai, ką labiausiai jame myli, jam nesant šalia išsigrynina.

juk kopiančiam kalnas atrodo ryškesnis iš slėnio.

ir tegul draugystė neturi kito tikslo, kaip skverbtis į dvasios gelmes …

… nes meilė, kuri siekia ne vien to, kaip atskleisti savo pačios paslaptį, -

… tai užmesti tinklai, kuriais pagaunami vieni niekniekiai.

ir visa, kas geriausia tavyje…

… tebūna tavo draugui.

jei jam lemta pažinti tavo atoslūgį …

… tegul pažįsta ir tavo potvynį.

argi jis draugas tau tik dėl to, kad laiką su juo prastumtum?

visada jo ieškok, kad laiką su juo išgyventum.

nes jam lemta pildyti tavo reikmes, bet ne tavo tuštumą.

ir tegul draugystės saldybę lydi juokas ir bendri džiaugsmai.

nes mažmožių rasoje širdis sutinka savo rytą … ir atsigaivina Surinko Rasa A.