Nuosavybės teisės bendrieji klausimai Nuosavybės teisės samprata ir nuosavybės teisės turinys Nuosavybės teisės subjektai ir objektai Elementariosios ir pliuralistinės nuosavybės teisės doktrinos Viešoji ir privati nuosavybė Nuosavybės teisės įgijimo ir pasibaigimo pagrindai: - bendrieji klausimai; - atskirų nuosavybės teisės įgijimo ir pasibaigimo pagrindų apžvalga

Terminologinės ir metodologinės problemos Nuosavybė ir nuosavybės teisė Terminologinės ir metodologinės problemos

Nuosavybė ir nuosavybės teisė Ekonominis ir juridinis savininkas Nuosavybės dualizmas Nuosavybė ir nuosavybės teisė Ekonominis ir juridinis savininkas Ar jie gali egzistuoti atskirai vienas nuo kito?

Nuosavybės teises saugo įstatymas. LR Konstitucija 23 straipsnis Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymas. Nuosavybė gali būti paimta tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. Nuosavybės teisė kaip subjektinė teisė ir kaip civilinės teisės institutas. Nuosavybė kaip subjektinės teisės objektas. Nuosavybė kaip subjekto turtinių teisių ir pareigų visuma.

4.100 straipsnis. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams 1. Paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. 2. [………..] 3. [………] 4. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto įregistravimo viešame registre momento, tačiau įregistruoti tokį daiktą kaip valstybės nuosavybę viešame registre galima tik nuo atsiskaitymo su nekilnojamojo daikto savininku momento.

1.62 straipsnis. Kitiems paveldėjimo teisės santykiams taikytina teisė [………..] 3. Jeigu pagal paveldėjimo santykiams taikytiną teisę turtas negali pereiti užsienio valstybei, kai kitų įpėdinių nėra, o turtas yra Lietuvoje, tai šis turtas pereina Lietuvos Respublikos nuosavybėn.

4.58 straipsnis. Nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas 1. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.

Nuosavybės teisės turinys Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. 4.37 straipsnis. Nuosavybės teisės sąvoka

“Nuosavybės turėjimas yra priemonė poreikio atžvilgiu, kai pastarasis padaromas pirmuoju; o tikroji padėtis ta, kad laisvės požiūriu nuosavybė kaip jos pirmoji esatis yra esminis tikslas sau.” - Hegel G.W.F. Teisės filosofijos metmenys

Nuosavybės teisės turinio “triados” problema Nuosavybės teisės turinio apibūdinimas panaudojant teisių «triadą» būdingas tik Rusijos civilinės teisės doktrinai. Įstatymiškai pirmą kartą «triada» buvo suformuluota Rusijos imperijos įstatymų sąvado X t. Žr.:Научно практический комментарий к части первой Гражданского кодекса Российской Федерации для предпринимателей. 2-ое изд. доп. и перера. М. 1999, p. 332. Tai aiškinama M. Speranskio, kuris sekė PCK, įtaka. (Mich. Speranskis (1772-1839) imp. Aleksandro I patarėjas, 1830-1832 m. vadovavo Rusijos imp. įst. sąvado sudarymui.) Rusijos teisinėje literatūroje “triadą” pirmasis suformulavo V. Kukolnikas 1813 m. Žr.: В Кукольник. Начальные основания российсского частного права. 1813. c. 98. Per “triadą” nuosavybės esmę aiškino ir G.Hegelis: “valdymas, naudojimas, sutartis”

Nuosavybės teisės turinys kitų Europos valstybių civiliniuose kodeksuose PCK 544 str.: “Savininkas naudojasi ir disponuoja daiktu labiausiai absoliučiu būdu…..”(1804 m.) arba BGB 903 str.: “Savininkas gali disponuoti daiktu savo nuožiūra ir nušalinti kitus nuo bet kokio poveikio jam (daiktui), tiek kiek tai neprieštarauja įstatymui ar trečiųjų asmenų teisėms…....“ (1900 m.) Formuluojant BGB 903 str. nuostatą buvo siekiama paneigti viduramžių teisės doktriną, pagal kurią nuosavybė susideda iš atskirų savininko įgalinimų (teisių).

Teisinėje literatūroje paplitusi nuostata, kad “triadą” kaip nuosavybės doktriną sukūrė Romos teisininkai. Tačiau pastarųjų metų šaltinių tyrinėtojai argumentuotai teigia, kad Romos teisininkai ne tik nebuvo suformulavę vieningos nuosavybės teisės sąvokos, bet ir vengė tai daryti, nes jie laikėsi nuostatos, kad “…..kiekviena civilinės teisės definicija - pavojinga, kadangi nedaug yra tokių dalykų, kurių negalima būtų paneigti.” Žr.:К.И. Скловский. Собственность в гражданском праве. М. ”Дело”. 2000. 123 p.

4.39 straipsnis. Nuosavybės teisės apribojimas 1. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo. 2. Kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota. (prezumpcija)

Pareiga rūpintis daikto (turto) išlaikymu Savininko atsakomybė Nuosavybės teisės esmę išreiškia ne tik savininko teisės, bet ir jo pareigos bei atsakomybė Pareiga rūpintis daikto (turto) išlaikymu Pvz.,Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. (4.83 str.) Daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti. 4.10 straipsnis. Daikto išlaidos Savininko atsakomybė Savininko rizika dėl jo atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo, taip pat rizika, susijusi su žala tretiesiems asmens, kurį gali kilti dėl daikto. Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė (6.265 str) 1. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. 2. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). ·Atsako savininkas, nebent įrodytų, kad žalą padarė didesnio pavojaus šaltinis (atsakomybės prezumpcija) ·Atsakomybės be kaltės rūšis.

4.66 straipsnis. Netinkamas kultūros vertybių laikymas 1. Jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, turinčius visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, į kurios uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai laikyti daiktus. Jeigu savininkas šio reikalavimo neįvykdo, tai pagal atitinkamos institucijos ieškinį teismas gali šiuos daiktus iš savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn. Asmeniui atlyginama paimtų daiktų vertė, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su atitinkama institucija, o esant ginčui jį nustato teismas. 2. Kai yra neatidėliotinas reikalas, ieškinys dėl nurodytų daiktų paėmimo gali būti pareiškiamas be išankstinio įspėjimo.

Tradiciškai, kai kalbame apie nuosavybę, pirmiausiai ją suvokiame per valdymą, kaip pagrindinę nuosavybės turinį sudarančios triados dalį. Psichologiškai visiems geriau suprantama nuosavybė per valdymą. Todėl teorijoje ir praktikoje vartojamas valdymo titulo terminas daiktinės teisės esmei apibūdinti. Pvz., sakoma valdo kaip savininkas, nuomininkas, saugotojas ir pan. XX amž. pirmojoje pusėje susiformavo koncepcija, kuri valdymo nelaiko pagrindine savininko teise, todėl jam ir nėra svarbu valdymo titulas (Hedeman). Svarbiau kas turi teisę gauti naudą (naudoti). Vadinasi, naudos gavimas kaip ir valdymas pagal tradicinę doktriną, turi teisinį titulą.

Nuosavybės teisės turinys anglosaksų privatinėje teisėje Anglų-amerikiečių teisėje dėl jos precedentinės prigimties nėra legalinio nuosavybės teisės turinio apibrėžimo. Todėl bendrosios teisės doktrina priskaičiuoja iki 12-os savininko teisių. Apie tai plačiau žr.:Konovalov A. Nuosavybės teisės principai anglo-saksų teisėje.

Valdymas ir nuosavybė Nuosavybė skirtingai nuo valdymo yra idealus (nematerialus) reiškinys - tai santykis tarp žmonių dėl daiktų ir kt. turto, todėl ji negali būti apribota nei laike, nei erdvėje. Pagal Jeringą valdymas yra nuosavybės ”forpostas“, kaip jos faktinė išraiška.

Nuosavybės teisei būdingas absoliutumas, viršenybė prieš kitas daiktines teises elastingumas (nuolat egzistuoja prielaidos panaikinti bet kokius teisėtus apribojimus, pvz., servitutas, emphytesys ir pan., bei pašalinti neteisėtus veiksmus ribojančius jos turinio įgyvendinimą) ir pastovumas (ji automatiškai nepasibaigia net senaties atveju).

Nuosavybės teisės objektai ir civilinių teisių objektai

Nuosavybės teisės objektai Kas gali būti daiktinės (nuosavybės) teisės objektas pasako apyvarta, o ne doktrina (prof. S. Beliackin, Kaunas, 1935 m.) Į klausimą kas yra kūniškas daiktas atsako ne fizikos mokslas, bet apyvarta [Скловский К.И. Собственность в гражданском праве.- Москва, 2000.11, p.428]. Lietuvos civilinei teisei tie mokslininkų interpretacijos nėra aktualios, nes pagal CK 4.38 str. nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas.

Nuosavybės teisės objekto individualizavimas: objekto suformavimas, atribojimas nuo kitų objektų, registravimas.

Registravimo objektai Registruojami daiktai: nekilnojamieji daiktai; kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. 4.253 straipsnis.

Apyvartos objektas ir nuosavybės teisės objektas 1. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. 2. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. 4.48 straipsnis. Išvada - apyvartos objektu gali būti tik nuosavybėje esantis objektas.

Turtinės teisės kaip nuosavybės teisės objektas Kai nuomininkas – fizinis asmuo, išsinuomavęs nekilnojamąjį daiktą, miršta, jo teisės ir pareigos pereina įpėdiniams, jeigu įstatymai ar nuomos sutartis nenustato ko kita. Šiais atvejais nuomotojas neturi teisės neleisti mirusio nuomininko įpėdiniui perimti nuomininko teises ir pareigas likusiam nuomos terminui, išskyrus atvejus, kai nuomos sutarties sudarymas buvo nulemtas nuomininko asmeninių savybių. 6.494 straipsnis. Sutarties galiojimas daikto perėjimo kitam savininkui ar nuomininko mirties atvejais

Nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. (…arba įstatymas.. žr.6.511 str.) 6.491 straipsnis. Nuomininko teisių ir pareigų perleidimas ar suvaržymas

Nuomininkas pagal vartojimo nuomos sutartį neturi teisės išnuomoto daikto subnuomoti, perduoti savo teises ir pareigas pagal nuomos sutartį kitam asmeniui, sudaryti daikto panaudos sutartį, įkeisti teises pagal nuomos sutartį ar perduoti jas kaip turtinį įnašą. 6.511 straipsnis. Nuomininko teisių apribojimai

Nuosavybės teisės subjektai

Civilinės teisės subjektų sistemos pagrindas yra žmogus – natūralus subjektas. Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi. Pvz. iki naujojo LR civilinio kodekso priėmimo ūkinės bendrijos nebuvo juridiniai asmenys, o jį priėmus tapo juridiniais asmenimis. Pirminiai ir išvestiniai civilinės teisės subjektai. Jau Romos šaltiniuose buvo teigiama, kad teisė egzistuoja tik dėl žmogaus, kuris ir yra tikrasis bei natūralus jos subjektas (hominum causa ius constitutum est).

Išvada - jeigu yra išvestiniai nuosavybės teisės subjektai, tai yra ir išvestinė nuosavybės teisė. Vadinasi, juridinio asmens nuosavybė – investuotojo nuosavybės įgyvendinimo būdas

Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. 2.45 straipsnis. Juridinio asmens dalyvis

2.50 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė pagal savo prievoles 1. [….] 2. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. 3. Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. 4. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija.

«…. Europos Žmogaus Teisų Teismas, nagrinėdamas bylas, kai skundžiamos valstybės yra kaltinamos pažeidusios Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį, mums dar neįprastai plačiai interpretuoja nuosavybės sąvoką…….manyčiau, kad konstitucinės nuosavybės apsaugos garantijos ……. suponuoja pakankamai platų turinio teisių gynimo spektrą.» Žr.: Teodora Staugaitienė. Nuosavybė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.: Konstitucija, žmogus, teisinė valstybė. V., 1998 m., p. 73, 74.

Elementariosios ir pliuralistinės nuosavybės teisės doktrinos

Romanų-germanų šalyse pastebima tendencija suskaidyti nuosavybės teisės turinį arba kitaip sakant nuosavybės teisę riboti, suteikiant į tą patį daiktą daiktines teises nuomininkui (nuomos sutartis nepasibaigia pasikeitus savininkui, nuomininko teisė atnaujinti nuomos sutartį). Prancūzijoje, pvz., nuomininko teisės į nusinuomotą daiktą (turtą), įgytos pagal nuomos sutartį, naudojamos komercijoje, o tokios teisės vadinamos komercine (prekybine) nuosavybe. Todėl daroma išvada, kad civilinės teisės doktrina ir įstatymų leidėjai atsisako nuo nuosavybės teisės nedalumo ir savininko absoliutaus viešpatavimo daiktui principo. Tai traktuojama kaip bendrosios teisės pergalę prieš kontinentinės teisės doktriną. Lietuvoje taip pat teisės, atsirandančios iš nuomos sutarties, gali būti civilinės apyvartos ir įkeitimo dalyku. Ilgalaikė nuoma (terminas daugiau nei 10 m.) yra laikoma nuomininko daiktine teise.

RF civilinės teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės santykius, pagrįstos ”elementariojo” modelio pagrindu, t.y. ”vienas daiktas – vienas savininkas”. Šiuolaikinė RF teisė nepripažino pliuralistinės nuosavybės teisės idėjų ir literatūroje tradiciškai nepalaikomos tie mokslininkai, kurie bando pagrįsti faktiškai egzistuojančią suskaidytą, dvigubą ir t.t. nuosavybę. Su tuo galima būtų sutikti, jei šis elementarusis nuosavybės modelis galėtų paaiškinti kai kuriuos šiuolaiknius reiškinius. Žr.:Б.Богданов. Моделирование права собственности в гражданском законодатеьстве РФ. Государство и право. 2000, Nr.11.

Kai doktrina negali paaiškinti kokio nors reiškinio, tai bandoma tokį reiškinį paneigti. Akivaizdus pavyzdys - Rusijos CK komentaras: «Nuosavybės teisės apibrėžimo negalima sutapatinti su ekonomine nuosavybės kategorija, kai nuosavybė suvokiama kaip objektas (turtas). Ekonominiai nuosavybės santykiai gali įgyti tiek daiktinės teisės, tiek prievolių teisės formas. Todėl prekės kaip civilinės apyvartos objektai ne visada yra nuosavybės teisės objektai. Nuosavybės teisės objektais gali būti tik individualiai apibrėžti daiktai . Konstitucijos normos skelbiančios nuosavybės formas nuosavybės kategorija vartoja ekonomine, bet ne juridine prasme.” Žr.:Научно практический комментарий к части первой Гражданского кодекса Российской Федерации для предпринимателей. 2-ое изд. доп. и перера. М. 1999, p. 332.

Viešoji ir privatinė nuosavybė 2..

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindų samprata Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas kaip juridinis faktas Nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų sąveika

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindų klasifikacija Pirminiai (turtas neturėjo savininko arba turtas įgyjamas be buvusio savininko valios) ir išvestiniai (turtas įgyjamas buvusio savininko valia) nuosavybės teisės įgijimo pagrindai Nuosavybės teisės įgijimo atlygintinai ir neatlygintinai pagrindai Bendrieji ir specialieji (rekvizicija, konfiskavimas, privatizavimas, mokesčių ir rinkliavų rinkimas ir pan.) nuosavybės teisės įgijimo pagrindai

Nuosavybės teisės įgijimo pirminiai ir išvestiniai pagrindai Nuosavybės teisės įgijimo pagrindų skirstymo į pirminius ir išvestinius praktinė reikšmė yra ta, kad išvestiniai nuosavybės pagrindai yra susiję su ne tik su daikto savininko valia, bet ir su trečiųjų asmenų teisėmis (nuomininkai, įkeitimo teisės turėtojai, uzufruktoriai, servituto teisės turėtojas ir pan.), kurios pereina naujam savininkui. Įgyjant nuosavybės teisę pagal išvestinius būdus įvyksta teisių perėmimas, o pagal pirminius – ne. Pagal pirminius įgijimo būdus įgijusiam nuosavybės teisę jokie šios teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.

Nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) Pagal sandorius; 2) Paveldėjimu; 3) Pagaminant naują daiktą; 4) Pasisavinant: vaisius ir pajamas; bešeimininkį daiktą; laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; pasisavinant radinį, lobį. 5) Įgyjamąja senatimi; 6) Priverstinai nusavinant: atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 7) kitais įstatymo nustatytais pagrindais. (4.47 str.) (Sąrašas nebaigtas)

Nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorius (vienašaliai ir dvišaliai bei daugiašaliai sandoriai)

Atlygintino nuosavybės įgijimo sandoriai: Pirkimo-pardavimo Mainų Paskolos Skolos padengimo Rentos Išperkamoji nuoma Lizingo (finansinės nuomos)

Neatlygintino nuosavybės įgijimo sandoriai dovanojimas bešeimininkio ir kt. turto pasisavinimas (perėmimas ?)

1. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. 2. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. 4.48 straipsnis. Nuosavybės teisės įgijimas perdavimo būdu

1. [….] 2. Perdavimu laikomas daikto įteikimas įgijėjui, taip pat daikto, perduodamo be prievolės nugabenti, įteikimas transporto organizacijai išsiųsti įgijėjui ir įteikimas paštui persiųsti įgijėjui, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. 3. Daikto perdavimui prilyginamas konosamento arba kitokio disponavimo dokumento perdavimas. 4.50 straipsnis. Daikto perdavimas įgijėjui

1. Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. 2. Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo. 3. Sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. 4. Nuosavybės teisė į būsimą daiktą, išskyrus registruotiną daiktą, gali būti sutartimi perleista iš anksto. 4.49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę

1. Perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina įgijėjui tuo pačiu metu, kai jam pereina nuosavybės teisė, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. 2. Jeigu perleidėjas praleidžia terminą daiktą perduoti arba įgijėjas praleidžia terminą daiktą priimti, tai atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka praleidusiai terminą šaliai, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. 4.52 straipsnis. Perleidžiamo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika

Specialioji nuosavybės teisės įgijimo tvarka Leidimų tvarka Daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. 4.51 straipsnis. Turinčių ypatingą reikšmę daiktų įgijimas Registracija Registracija ne visada turi teisės (juridinio) fakto galią

Registracija turi teisės (juridinio) fakto galią tik tuo atveju, kai įstatymas numato, kad nuosavybės teisė įgijėjui atsiranda nuo sandorio registravimo. Nuosavybės teisę sukuriančio juridinio fakto galios suteikimas registracijai yra išimtis.

Teisinė sandorių registracijos reikšmė Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims - sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. 1.75 straipsnis. Civilinio kodekso normoms suteiktas prioritetas, todėl kiti įstatymai negali nustatyti išimčių iš CK.

Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto įregistravimo viešame registre momento (4.100 straipsnis. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams )

Teisinė sandorių registracijos pažeidimo padariniai Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius. 6.393 straipsnis.

Teisinės sandorių registracijos pažeidimo padariniai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 25 str.: “Pagal sutartį ar kitu teisėtu būdu įgijus nekilnojamąjį turtą, teisė juo disponuoti atsiranda savininko teises įregistravus Nekilnojamojo turto registre.”

Registruojami juridiniai faktai Viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės; 2) registruojamo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto; 3) registruoto daikto paveldėjimas; 4) registruoto daikto areštas; 5) registruoto daikto (dydžio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises į jį turinčių asmenų pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai; 6) civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas; 7) įsiteisėję teismo sprendimai, turintys įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, bei atitinkamos teismo nutartys; 8) turto administravimo faktas; 9) naujo daikto suformavimo ar buvusio daikto išnykimo faktas. 4.254 straipsnis.

Sandorių negaliojimo reikšmė nuosavybės teisės įgijimui

Savininko ir sąžiningo įgijėjo teisių į daiktą konkurencija 1. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. 2. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. 3. [……] 4. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. 1.80 straipsnis. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas

1.80 straipsnio 4 dalis […] “Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens[…]” suformuluoja sąžiningo įgijėjo prioritetinio nuosavybės teisių gynimo principą.

Imperatyvi CK norma dėl nuosavybės perdavimo: 1. Perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. 2. [….] 4.48 straipsnis. Nuosavybės teisės įgijimas perdavimo būdu

Sąžiningo įgijėjo sąvoka(4.96 str.) Objektyvūs kriterijai - turtas įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti kito asmens nuosavybėn. Subjektyvūs kriterijai - įgijėjas nežinojo ir neturėjo žinoti, kad asmuo, su kurio sudaromas sandoris dėl turto įgijimo nuosavybėn, neturi teisės perleisti šio turto kito asmens nuosavybėn.

Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo (4.96 str.) 4.96 str. netaikomas, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka - absoliutus (besąlygiškas) įgijėjo teisių gynimas. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams. Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. šiuos reikalavimus savininkas gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Daikto pagaminimas 6.644 straipsnis. Rangos sutarties samprata Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

6.645 straipsnis. Rangos sutarties dalykas Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį.

6.682 straipsnis. Rizikos paskirstymas šalims Statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priims užsakovas, tenka rangovui.

Specifikacija (specificum- ypatingumas) 4.55 straipsnis. Daikto pagaminimas iš svetimos medžiagos Specifikacija (specificum- ypatingumas) 1. Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Šiuo atveju pasinaudojęs svetima medžiaga asmuo privalo atlyginti medžiagos savininkui jos vertę. 2. Jeigu medžiagos vertė yra didesnė už daikto pagaminimo vertę, daikto savininku pripažįstamas medžiagos savininkas. Jam suteikiama teisė arba pasilikti daiktą sau ir apmokėti jo pagaminimo vertę, arba atsisakyti daikto jį pagaminusio asmens naudai ir išieškoti iš šio nuostolius.

Paveldėjimas kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas Paveldėjimo kaip juridinio fakto charakteristika Palikimo atsiradimas Palikimo priėmimas Paveldėjimas - universalusis teisių ir pareigų perėmimas Paveldėjimo procesas

Palikimo atsiradimo,kaip juridinio fakto charakteristika Palikimo atsiradimas 1. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. 2. Jeigu negalima nustatyti, kuris iš dviejų ar daugiau asmenų mirė pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo pačiu metu ir teisių perėmimo tarp jų neatsiranda. Palikimo atsiradimo,kaip juridinio fakto charakteristika 5.3 straipsnis.

Palikimo priėmimas Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo kaip juridinio fakto charakteristika – palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris.

Įgyjamoji senatis (usucapio) Usus rem capere (lot.) Įsigyti daiktą įsisenėjimo teise (senatimi).

Įgyjamoji senatis Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra: sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. (4.68 str.) Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę. (1.46 str.)

Sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą.

Įgyjamosios senaties institutas sudaro sąlygas įgyti nuosavybės teisę į bešeimininkį turtą Jeigu daikto valdytojas turi kokį nors valdymo titulą (pvz., nuoma), tai jis negali įgyti nuosavybės teisę įgyjamąją senatimi

4.57 straipsnis. Bešeimininkis daiktas 1. Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. 2. Bešeimininkiu daiktu nelaikomas sąžiningai įgytas ir teisėtai valdomas daiktas, nors daikto valdytojas įgyjamąja senatimi dar nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą. 4.58 straipsnis. Nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas 1. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. 4. Kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe.

4.31 straipsnis. Valdymo pabaiga 1. Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y. atsisako faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą, ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. 2. Valdymo teisės atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas arba numanomas. 3. Valdytojo nesinaudojimas nekilnojamuoju daiktu nereiškia, kad jis atsisako šio daikto valdymo, jeigu jo noras atsisakyti valdymo negali būti numanomas iš kitų aplinkybių.   .

4.32 straipsnis. Kilnojamojo daikto valdymo pabaiga Kilnojamojo daikto valdymas baigiasi praradus valdytojui galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, kai: 1) daiktą užvaldo kitas asmuo, netgi slaptai ar per prievartą; 2) daiktą pametęs valdytojas negali jo rasti; 3) valdytojas negali daikto valdyti dėl kitų priežasčių.  

4.33 straipsnis. Nekilnojamojo daikto valdymo pabaiga 1. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti. 2. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, jeigu valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. 3. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo valdymo išregistravimo iš viešojo registro momento.

Ar titulinis valdytojas (pvz Ar titulinis valdytojas (pvz. Nuomininkas) gali įgyti nuosavybės teisę į valdomą turtą įgyjamąja senatimi?

4.59 straipsnis. Laukiniai gyvūnai Laisvėje esantys laukiniai gyvūnai, kurie laikantis įstatymų buvo pagauti arba nušauti, tampa juos pagavusiojo arba nušovusiojo nuosavybe, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. 4.60 straipsnis. Laukinės ir naminės bitės 1. Laukinių bičių šeima nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, kuriame ji yra sugauta, savininkui. 2. Bičių savininkas turi teisę persekioti bičių spiečių netgi svetimoje žemėje, bet jis privalo atlyginti žemės sklypo savininkui tuo padarytus nuostolius. 3. Bičių spiečiaus savininkas praranda nuosavybės teisę į jį, jeigu jis nepersekioja spiečiaus per 24 valandas, skaičiuojant nuo to momento, kai spiečių priėmė svetimas asmuo arba kai spiečius apsistojo svetimo asmens žemėje. 4. Jeigu bičių spiečius atskrenda į kito bitininko avilį pas jame esančias bites, atskridusių bičių savininkas praranda nuosavybės teisę į jas.

4.62 straipsnis. Radinys 1. Radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas. 2. Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti. 3. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis. Jeigu radęs asmuo nesutinka kompensuoti tokių išlaidų, radinys neatlygintinai perduodamas valstybės nuosavybėn, o šiam asmeniui atlyginamos su radiniu susiję turėtos išlaidos.

Nuosavybės teisės į radinį įgijimo sąlygos Radinio paėmimas (užvaldymas) - juridinis poelgis Radinio savininkas nežinomas ir nerezultatyvios savininko paieškos Saugojimas įstatymo nustatytą laiką (sudaromos sąlygos pametusį daiktą savininkui imtis paieškos veiksmų) Atlyginimas saugojimo išlaidų, jei saugojo ne radėjas.

4.63 straipsnis. Greitai gendantys bešeimininkiai ir rasti daiktai 1. Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui. Jeigu nėra galimybės daiktą parduoti, jis sunaikinamas.

4.64 straipsnis. Atlyginimas už daikto radimą 1. Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaidų daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą. Pametęs daiktą asmuo privalo užmokėti už radimą radusiam daiktą asmeniui penkių procentų rastojo daikto vertės dydžio užmokestį, jeigu daiktą pametęs asmuo nebuvo viešai pažadėjęs didesnės sumos arba jeigu nesusitarė su radusiuoju asmeniu dėl didesnio atlyginimo. 2. Užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį ar klausiamas nuslėpė patį radimo faktą.

4.65 straipsnis. Lobis 1. Lobis – tai žemėje užkasti ar kitaip paslėpti pinigai arba vertingi daiktai, kurių savininkas negali būti nustatytas dažniausiai dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo. 2. Nuosavoje žemėje ar kitame nuosavybės teise radusiam asmeniui priklausančiame daikte rastas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe. 3. Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Pažeidęs šią nuostatą asmuo negauna jokios rasto lobio dalies, ir visas rastas lobis tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui. 4. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Susitarimas turi būti rašytinis.

Jeigu vertybių kasimas arba ieškojimas priklausė tarnybinėms lobį radusio asmens pareigoms, šis asmuo neįgyja nuosavybės teisės į rastą lobį ar jo dalį. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymą visuomenės poreikiams. Asmenims, turintiems teisę pagal šį straipsnį įgyti nuosavybėn lobį ar jo dalį sudarančius daiktus, turi būti teisingai atlyginama.

Nuosavybės teisės į lobį įgijimo ypatumai Įgijėjas gali būti radėjas arba žemės sklypo (pastato) savininkas Prioritetas suteikiamas savininkui

Nuosavybės teisės praradimas: savininko valia be savininko valios: atsitiktinis prievartinis 4.67 straipsnis. Daikto paėmimas Valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, taip pat valstybei neatlygintinai paimti daiktą, kaip sankciją už teisės pažeidimą, leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka.