S. Nėries eilėraščio „Namo“ (meninė)interpretacija

Slides:



Advertisements
Panašios pateiktys
Laisvės ir kalnų šauksmas
Advertisements

“Ieškosiu Tavo veido...” pagal Isabel Guerra.
Lakštingala, čiulbanti 100 metų
Gėlių horoskopas MOTERIMS
Juozas Aputis (g. 1936) – rašytojas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Parengė Vilniaus.
ATRASK DIEVO PAŠAUKIMĄ
III klasių viktorina Paruošė G.Baublienė ir L.Venskutė
Pateikties kopija:

S. Nėries eilėraščio „Namo“ (meninė)interpretacija Parengė: Simona Malinauskaitė Priėmė: Janina Aleksandravičienė 2011m.

Salomėja Nėris (1905-1945m.) Neoromantikė (sielos gyvenimas, sielos įvykiai), lyrikė (emocionalumas, nuoširdumas, atvirumas, paprastumas, dainingumas). Eilėraštis — dvasinės biografijos atspindys. Poezijai būdinga jausmo jėga, visagalybė. Išsakomi asmeniškam sielos gyvenimui svarbūs dalykai Pagr. poetės būsena — įsijautimas į savo emocijas. Lyrika — iš širdies gelmių ištryškusi emocijų versmė, vidinio gyvenimo biografija, nuausta iš jausmo niuansų ir hiperbolių. Lyrikai būdingas dainiškumas, pagrįstas pakartojimais, paralelizmais, metrinių formų simetriškumu; melodingumas, kylantis iš gausių sąskambių, nepaprastai subtilios intonacijų įvairovės.

Iš eilėraščių rinkinio „Prie didelio kelio“ „Namo“ Ufa, 1942.V.28. Iš eilėraščių rinkinio „Prie didelio kelio“

Baltas rūkas jau kelias Ties tamsia pakalne. Šiltą mažą rankelę Spaudžiu savo delne.

Iš tylos atsiduso: —Aš nakties nebijau. Šitas kelias juk mūsų, Ir namelis tuojau?..

Mus tėtukas sutinka, Šunė Margis su juo... Kregždės narstys aplinkui, Ir špokai nusijuoks.

Ar tikrai, mamutėle? —Netikrai, netikrai... Gęsta nuostabiai tyliai Tolimi vakarai...

Šaltas vėjas Uralo Beria dulkėm akis... Ar tas kelias be galo? Ar be galo naktis?

Paukštė mažą paukštelį Šildo plunksna švelnia... Šiltą mielą rankelę Spaudžiu savo delne.

Eilėraščio tematika Geriausi S.Nėries karo metu eilėraščiai atsiradę iš meilės, ilgesio, kančios ir sopulingo tikėjimo. Galimybę sugrįžti į namus poetei reikėjo iškentėti ir kaip skausmingą gimtinės, artimųjų, žmoniško gyvenimo ilgesį.

Kaip dramatiškai tas tikrai susiduria su netikrai, bet neįgaudamas atviro konflikto, gęsta ilgesingoje, tobulai suderintos frazės melodijoje: „Gęsta nuostabiai tyliai / Tolimi vakarai“.

Tautosakos žodžiai labiausiai alsavo gimtine, namais, tautos dvasia bylojo iš jų. S.Nėries karo metų kūryboje yra įstabaus įsiklausymo į tautosaką, stebuklingo jos girdėjimo.

Simboliai Neigiami: Tamsi pakalnė (Nežinia, tai ko nematai) Šaltas vėjas (Nejauku, svetima) Dulkės (Skausmas, nepatogumas) Be galo naktis (Tamsa, nežinia)

Teigiami: Šilta maža rankelė (Meilė, šiluma) Tėtukas pasitinka (Jauku, namų šiluma) Kregždės(Viltis, laisvė, išsivadavimas) Ir t.t.

Išvada Šis Salomėjos Nėries eilėraštis yra kupinas pačių tyriausių jausmų Tėvynei ir namams. Nesuvaidinta meilė ir ilgesys atsispindi kiekviename žodyje(žodžiai — kaip simboliai). Eilėraštis — tarsi kelionės namo aprašymas(Pirmojoje dalyje nuotaika džiaugsminga, o antrojoje — nerimastinga, neužtikrinta)

Naudoti šaltiniai www.google.lt