Šiuolaikiniai mokiniai – ne blogesni, o tik kitokie: Kaip įvertinti jų patirti, pajėgumą, poreikius ir problemos Dr. Romas Buivydas, PhD, LMHC VP, clinical development Spectrum health systems

Šiuolaikiniai mokiniai – ne blogesni, o tik kitokie: Kaip įvertinti jų patirti, pajėgumą, poreikius ir problemos Kaip mokyti / Kaip pritaikyti mokslą Kaip motyvuoti vaikus (ir tėvus) Dabartinio jaunimo problemos

,,Leisk vaikams mokytis ne vien tik to, ko pats esi išmokęs, nes jie gimę kitais laikais“. (Senovės žydų patarlė)

Šių dienų vaikai paprasčiausiai kitokie... XXI amžiaus gebėjimai Mūsų kartos gebėjimai

Mokiniams patinka, kai mokytojai: rūpinasi savo mokiniais; stengiasi sudominti; įtraukia į aktyvią veiklą;

Mokiniai pasyvūs pamokoje, kai: mokytojai neatsižvelgia į jų galimybes ir poreikius; naudoja tradicinius ugdymo metodus, neskatinančius mokinių aktyvumo ir tobulėjimo.

Mokymas(is) neveiksmingas, kai: pamokoje centre mokytojas, o ne mokinys, t.y. pamokos vyksta mokymo paradigmoje;

Kaip galėtume padėti mokiniui atrasti mokymosi naudą? Nustatykime prasmingus ir įdomius mokymosi tikslus ir siekius (lietuvybės išlaikimo?…) Įtikinkime mokinius temos, kurią mokome, svarba ir aktualumu; Padarykime mokymą(si) įdomų ir teikiantį vertės; Sudarykime sąlygas gauti atsaką, kaip mokiniams sekėsi įgyvendinti tikslus ir siekius.

Geros pamokos ypatybės nebijai paklausti, išsakyti savo nuomonę, laiku suteikiamam pagalba, patariama, padrąsinama, nerašomi pažymiai už elgesį; praktikumai porose, grupėse; Pakankamai laiko skiriama klaidų analizei; Planuojant pamoką atsižvelgiama į mokinių interesus, pomėgius ir galimybes. Vaizdumas, IT, integracija Intriga, netikėtumas; Aktuali gyvenimui tema; Sutampa mokytojų ir mokinių interesai; Įdomi informacija, bet jos ne per daug; Priemonių ir metodų įvairovė; Aktyvūs mokiniai; Saugi aplinka, nuoširdus mokytojo ir mokinių bendravimas ir bendradarbiavimas; užtikrinta drausmė

Kas sudaro ugdymo turinį? Ugdymo turinį sudaro: mokinio turimos žinios ir patirtis; ugdymo programos ir kontekstas; mokymo ir mokymosi metodai (IT); mokytis padedantis vertinimas (vertinimo būdai ir rezultatas); mokymo ir mokymosi šaltiniai, priemonės (IT).

Ką daryt? Duoti tiek, kiek mokinys gali paimti (ugdymo turinys); Duoti taip, kad jis galėtų, norėtų paimti (ugdymo metodai); Leisti jam žinoti, kiek jis paėmė (savęs vertinimas, įvertinimas) ir kaip galėtų paimti daugiau (tolimesnių mokymosi žingsnių planavimas).

Koks mokymosi būdas mokiniui priimtiniausias? Dabar paplitusi nuomonė, kad kiekvienas mokinys gali išmokti kiekvienu būdu, o kuo daugiau būdų mokytojas panaudoja, tuo geriau.

Mokymosi piramidė (Pagal Kognityvinė elgesio teorija)

Šiuolaikinis mokytojas Parenka, pritaiko ugdymo turinį ir metodus. Padeda, nukreipia, sužadina kūrybiškumą, skatina savarankiškumą, kritinį mąstymą. Vertina, suteikia grįžtamąją informaciją, koreguoja. 80 procentų – mokinių veikla, 20 procentų – mokytojo veikla.

Mokymosi uždavinius orientuoti į mokinį ir jo mokymąsi Gerai suformuluotas uždavinys aiškiai pasako, ką turėtų veikti mokinys ir padeda išvengti vien tik mokytojo kalbėjimo pamokoje, kai laiko mokinio darbui lieka labai mažai; Mokytojas tiksliai žino, ką mokiniai turėtų išmokti ir kaip tą išmokimą/neišmokimą parodyti. Aiškiai suformuluoti mokymosi uždaviniai padeda vertinti, kaip pavyko pamoka ir mokiniui įsivertinti savo pasiekimus.

Savęs vertinimą būtina susieti su pamokos uždaviniu Savęs vertinimą būtina susieti su pamokos uždaviniu. Suprasti, apmąstyti, kaip sekėsi mokytis, gali padėti klausimai: Ko aš išmokau? Ar aš pasiekiau iškeltą (išsikeltą) uždavinį. Kaip aš tai dariau? Ką turėčiau daryti geriau?

Ką turėtumėme išgirsti iš mokinių aptariant savo darbą? Aš išmokau..., nes... Aš patyriau... Aš supratau..., nes... Dabar aš galiu... Aš sukūriau... Nelabai pavyko, nes... Nesupratau, nes... Galėčiau geriau, bet... Reikės pasistengti, nes... ...

Dažniausiai pamokose taikomi tradiciniai ugdymo metodai: aiškinimas, darbas su vadovėliu, apklausa žodžiu, klausimai-atsakymai, pokalbis, užduočių atlikimas. Rečiau pastebimi taikomi darbo porose, darbo grupėse metodai, integruotos pamokos, mokymasis bendradarbiaujant, diskusijos, kai reikia pagrįsti savo požiūrį, įsiklausyti į kitų nuomones. Kartais pasirinkti metodai mažai dera su mokinių galimybėmis: pamokoje darbas skirtas grupėms, bet mokiniai nedirba grupėse, dirba individualiai, greitai atlieka užduotis, veikla neprasminga. Taikant metodų įvairovę pamokose galima būtų pasiekti didesnio mokinių savarankiškumo ir aktyvumo mokantis.

Šiuolaikinė pamoka iš esmės keičia mokytojo vaidmenį (E. G. Cohen) Jums nebereikia tiesiogiai prižiūrėti mokinių, atsakyti už tai, kad savo darbą jie atliktų būtent taip, kaip liepėte. Jums nebereikia stengtis pastebėti kiekvienos klaidos ir čia pat ją ištaisyti. Šie įgaliojimai dabar suteikiami mokiniams ir jų grupėms. Jie atsako už tai, kad darbas būtų atliktas ir kad bendraklasiai gautų reikiamą pagalbą. Jiems suteikiama teisė daryti klaidas, suprasti, kas ne taip ir kaip tai galima pataisyti.

Kokia yra gero ugdymo paslaptis? Emocinis Intelektas… ir jo ugdymas.

Esminį poveikį darbui/mokymuisi daro nuostatos ir emocijos. Pirmiausia mes susikuriame nuostatas, o tada jos sukuria mus. Nuostatos vaidina lemtingą vaidmenį jausmuose, mąstyme ir veiksmuose. Vertybės ir nuostatos – tai tavo emocinėse smegenyse slypinti galinga gyvenimo jėga. Ji veikia tavo elgesį, darbo atlikimą/mokymąsi, rezultatus.

Emocinis intelektas glaudžiai siejasi su motyvacija… Motyvacija – tai emocijų ,,sujudinimas”. Emocinis intelektas yra ypatybė, skirianti gerai dirbančius kolektyvus nuo vidutinių.

Emociškai intelektualioje organizacijoje/ pamokoje: Visi (nesvarbu amžiaus) bendrauja rodydami pagarbą ir supratimą; asmenys nustato grupinius tikslus ir vieni kitiems padeda jų siekti; nuolat jaučiamas entuziazmas ir pasitikėjimas.

Kaip motyvuoti vaikus mokytis: praktiški patarimai...

Pedagogai ir psichologai pastebi, kad dabartiniai vaikai vis ankstesniame amžiuje praranda norą eiti į mokyklą. Bet ar jų tėvai tikrai norėjo mokytis labiau? Galbūt jie tiesiog buvo labiau disciplinuoti ir lengviau valdomi? Šiandien labai griežtos disciplinos mokyklose nebeliko, tad ir mokymosi motyvacijos trūkumas tapo akivaizdesnis.

Pasikeitė gyvenimo būdas, smarkiai paspartėjo gyvenimo ritmas. Šiandien mokiniams reikia daugiau individualių, praktinių užduočių, daugiau mokslo sąsajų su realiu gyvenimu, aiškesnės mokymosi prasmės bei konkretesnių tikslų.

Kaip prie vaiko mokymosi motyvacijos skatinimo galėtų prisidėti mokytojai ir tėvai? Pirmiausiai reikėtų suprasti, kas gi skatina vaiką gerai mokytis…

Kas skatina norą mokytis? 1. Mokymosi prasmės suvokimas: kam to reikia? (lietuvybė?...) 2. Tikslo išsikėlimas. Planavimas, kaip žingsnis po žingsnio jis bus pasiektas. 3. Gebėjimas susikoncentruoti į tikslą ir kontroliuoti veiksmų eigą. 4. Pasitikėjimas savo jėgomis. Supratimas, kad rezultatai priklauso tik nuo manęs. 5. Atkaklumas. Pasiryžimas pabaigti tai, ką pradėjai. …

Kaip sudominti? Visi vaikai yra smalsūs ir bet kuris iš jų turi įgimtą poreikį bandyti, žinoti, išmokti, tobulėti. Šis poreikis dažnai slopinamas neleidžiant vaikui klysti, iš karto reikalaujant tik geriausių rezultatų. Situaciją komplikuoja šiuolaikinė kultūra, pagal kurią malonumai ir sėkmė turi būti pasiekiami lengvai ir greitai. Taigi mūsų kultūroje tėvai diegia vaikams prieštaringą nuostatą: jie skuba tenkinti bet kokius jų norus (lankyti futbolą savaitgaliais) ir tuo pat metu reikalauja gerai mokytis (lituanistinėje mokykloje)...tai paradoksas

Mokymosi motyvacija ypač susijusi su tuo, ar mokinys jaučia atsakomybę pats už save. Mokytojai ir tėvai nepajėgūs priversti jo iš tikrųjų kuo nors domėtis, jie tik gali atkreipti dėmesį į individualius vaiko gebėjimus bei padėti juos visokeriopai ugdytis.

O kam reikia lituanistinės mokyklos O kam reikia lituanistinės mokyklos?... O kodėl mums reikia lietuvių kalbos/kultūros?... Psichologai aiškina, jog motyvuoti būsimu rezultatu (įstojimu į universitetą, gerai mokamu darbu) tinka tik vyresniųjų klasių mokinius. Sudominti tuos, kurie ką tik pradėjo lankyti mokyklą, galima tik pačiu mokymosi procesu. Kokios yra universalios priemonės, kuriomis būtų galima pasinaudoti, pakoregavus jas pagal charakterį bei šeimos tradicijas? Kiekviename amžiuje - savi prioritetai.

Motyvacija pradinėse klasėse ŽINAU! Mokymasis pradinėse klasėse neįmanomas be teigiamų emocijų. Vaikui būtina kartkartėmis patirti pergalės jausmą: moksle, kūryboje ar sporte.  Jausmas „Aš galiu“ padės įveikti kliūtis. Ypač tose, srityse, kuriomis vaikas užsidegęs, mokytojai ir tėvai turėtų reguliariai iškelti jo laimėjimus. Pirmąją klasę vaikai eina tikėdamiesi naujų malonių atradimų bei nuotykių, tačiau dauguma, susidūrę su rutina, greitai nusivilia ir ima nuobodžiauti.

Ką šiuo laikotarpiu gali padaryti mokytojai ir tėvai

1. Sukurti saugią erdvę Nusivylimas dažniausiai ištinka dėl neišsipildžiusių lūkesčių. Mokytojai ir tėvai per mažai pasakoja vaikui apie tai, kokia tvarka viešpatauja mokykloje. Vaikų psichologai pataria tėvams dažniau pažaisti su vaikais mokyklą: pabūti „mokytoju“, „mokiniu“, kad lūkesčiai taptų realistiški. Kita vertus, mažiesiems reikia žinoti, kad tėvai visada netoliese ir prireikus parems, atskubės į pagalbą.

2. Leisti džiaugtis pažinimu… Pradinukui reikia tėvų paramos, tačiau jis neturi jaustis nuo jos priklausomas. Be abejo, yra situacijų, su kuriomis jis pats negali susitvarkyti. Pavyzdžiui, labai nuobodu rašyti raides, kai jau moki skaityti - rutina gesina motyvaciją mokytis. Nuolat aiškinti vaikui, jog tai tik pradžia, kad vėliau užduotys taps įdomesnės - nepakanka. Reikia paįvairinti pažinimo procesą: per kompiuterį galima su vaiku pažiūrėti į dangų ir papasakoti jam apie kitas planetas, pasivaikščioti po mišką ir pasiklausyti paukščių balsų, nuvežti į artimiausias istorines vietas, kur atžala galėtų išgirsti įdomią istoriją... Nauji ryškūs įspūdžiai, sukeliantys norą stebėti, tyrinėti “lietuvišką” pasaulį, eksperimentuoti,- štai kas skatina norą mokytis. Spaudimas, barimas ir prievarta- atvirkščiai: nuo jo tik atbaido.

3. Pastebėti laimėjimus Kiekvienas iš mūsų nori būti sėkmingas. Nerodykite vaikui pirštu į kiekvieną jo klaidą, juo labiau nelyginkite jo su kitais vaikais. Lyginkite tik su juo pačiu, koks jis buvo praeityje: akcentuokite, kokią pažangą jis padarė. Pastebėkite net pačius mažiausius pasiekimus. Mokymasis pradinėse klasėse neįmanomas be teigiamų emocijų. Vaikui būtina kartkartėmis patirti pergalės jausmą: moksle, kūryboje ar sporte. Jausmas „Aš galiu“ padės įveikti kliūtis. Ypač tose srityse, kuriomis vaikas užsidegęs, mokytojai ir tėvai turėtų reguliariai iškelti jo laimėjimus (galima taip ir su lietuvybė).

Motyvacija vyresnėse klasėse Paauglystei būdingi procesai keičia vaiko savivoką bei santykius su aplinkiniais. Visa tai atsiliepia ir mokymuisi.

Ką šiuo laikotarpiu gali padaryti mokytojai ir tėvai?

1. Išmokyti mokytis Perėjimas į vyr. klasę reiškia, kad mokytojų bus daugiau, ir kiekvienas jų turės savo charakterį, bendravimo stilių, savus mokymosi reikalavimus, kuriuos vaikui teks perprasti. Kartu su atžala tėvai gali sudaryti detalų dienos planą, įrašyti priminimus į telefoną ir pan. Tačiau negalima perimti iš vaiko atsakomybės už pamokų ruošą. Bus naudinga, jeigu atžala įpras pamokas ruošti tuo pačiu metu, prieš televizoriaus žiūrėjimą arba žaidimą kompiuteriu. Psichologai pataria atidžiai stebėti vaiko mokymosi procesą, tačiau nereikalauti vien aukštų rezultatų. Svarbiau, kad jis suprastų, jog žinios keičia jo gyvenimą ir jį patį.

2. Gerbti privačią erdvę Paauglystės laikotarpiu vaikui kaip niekad reikia tvirtų, teisingų ir autoritetingų mokytojų ir tėvų. Iš jų jis laukia pritarimo, savo pastangų įvertinimo, realių užduočių ir pagarbos privačiai erdvei. Besimokantis paauglys neturėtų būti kontroliuojamas dėl pamokų ruošos: tai provokuoja nerimą ir nevisavertiškumo kompleksą. Reikia domėtis jo interesais, pomėgiais, mokymosi procesu. Negalima vien tik apie pažymius domėtis. Tegu jam nesusidaro įspūdis, kad mokyklą lanko tik todėl, kad taip nori tėvai.

Verta žinoti… Mokslininkai nustatė, kad jaunesniojo amžiaus mokinukai nepriima kritikos. Jų smegenys reaguoja tik į pagyrimus. Nyderlandų mokslininkai, tyrinėję 8-9 metų vaikų smegenų aktyvumą, aptiko, kad tų smegenų zonų, kurios atsakingos už suvokimą, aktyvumas nesikeitė, kai vaiko darbas buvo kritikuojamas (pvz., „Šitas atsakymas neteisingas”…). Šaltinis: „The Journal of Neuroscience“ Šio amžiaus vaikai dar nesugeba mokytis iš savo klaidų. Tik nuo 12-13 metų paaugliai aiškiai suvokia informaciją apie jų klaidas bei nesėkmes ir gali pasidaryti išvadas iš savo negatyvios patirties.

Daugiau apie motyvacija…

Inovatyvių ugdymo: gerosios patirties pavyzdžiai Dauguma iš mūsų esame Kūdikio bumo arba X kartos atstovai. Prieš gerus du dešimtmečius, rašydami lentoje kreida, piešdami, karpydami, klijuodami ir susegdami sąvaržėlėmis vaizdines priemones, negalėjome net įsivaizduoti, kaip stipriai pasikeis ateities kartų gyvenimas.

ITEC (Innovative technologies for engaging classrooms)

Išnyko laidiniai telefonai... Atsirado išmanūs mobilieji telefonai.

Nebeliko televizorių su išgaubtais kineskopais... Vietoj jų puikuojasi skaitmeninės televizijos šedevrai.

Į mokyklas įžengė Z (Google) karta- skaitmeninio amžiaus vaikai. Jie nuo mažų dienų yra pripratę prie naujausių technologijų ir pamokoje ima nuobodžiauti, jei mokytojas šalia pagrindinio darbo įrankio - popierinės knygos- retai naudoja inovatyvius darbo metodus ir IKT įrankius.

Sukurkite savo svetaine? KoDėl? Motyvacija Vaikams ir Bendradarbiavimas Svetainėje galima išsaugoti kolegų internetinių svetainių nuorodas. Tai sukuria palankią galimybę domėtis švietimo naujienomis, dalintis naujomis kūrybinėmis idėjomis ir pan. Svarbi mentorystė kitam mokytojui, t.y. mokytojas mokosi iš mokytojo. WIX…

Kompaktiška ir talpu Internetinėje svetainėje mokytojai nesunkiai gali patalpinti: mokomąją/vaizdinę medžiagą, renginių/išvykų nuotraukas, aktualią informaciją-skelbimus/konkursus/projektus.

Modulių įvairovė Savo svetainėje mokytojai gali naudoti įvairius modulius: nuotraukų galerijas; diskusijų forumus; svečių knygą; rašyti dienoraštį; įkelti balsavimo modulį; atsiliepimų- apklausų formą; diskusijų forumą; animuotas užsklandas; įdėti „YouTube "vaizdo įrašus; susieti savo Facebook profilį; siųsti naujienas.

Emocinis Intelektas…DaUgiau Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Socialinės emocinės kompetencijos – tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ.

Socialinių emocinių kompetencijų ugdymas . Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius.

Socialinių emocinių kompetencijų ugdymaS Yra procesas, kuris apima žinių, nuostatų ir įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis. Jame dalyvauja tiek vaikai, tiek suaugusieji: 1. Savimonė –atpažinimas savo stiprybių, poreikių ir vertybių, dvasingumas, savo emocijų identifikavimas ir atpažinimas; 2. Atsakingas sprendimų priėmimas – moralūs ir konstruktyvūs sprendimai, susiję su asmeniniu ir socialiniu elgesiu: problemos identifikavimas, situacijos analizė, problemos sprendimas, veiksmas, įvertinimas, 3. Tarpusavio santykiai – pozityvių santykių formavimas, darbas komandoje, veiksmingas konfliktų sprendimas: komunikavimas, socialinis įsitraukimas, santykių kūrimas, darbas bendradarbiaujant, atsisakymo gebėjimai, gebėjimai ieškoti pagalbos ir ją rasti. 4. Socialinis sąmoningumas – supratimas ir empatiškumas kitų atžvilgiu: socialinės įvairovės pripažinimas, atsakomybė už kitus. 5. Savitvarda – emocijų ir elgesio valdymas siekiant savo tikslų: impulsyvumo kontrolė, streso valdymas, motyvacija ir disciplina, tikslų nusistatymas, organizaciniai gebėjimai.

O dabar…

Kaip tvarkytis su emocijų ir elegesio problemom?

Emocijų ir elgesio sutrikimai

Deviantinio (netinkamo elgesio) vaikų skatinamosios priežastys Netinkamas elgesys dažniausia atsiranda: Kaip kompensacinė gynybinė reakcija dėl nuolatinio prieštaravimo tarp vaikui keliamų pernelyg aukštų reikalavimų ir ribotų vaiko galimybių. Dėl nepakankamo ar net iškreipto auklėjimo, dvasingumo stokos, agresyvių nuotaikų gajumo.

Netinkamo elgesio vaikų tikslai Siekti dėmesio (maivosi, trukdo klasėje, verčia kitus jam padėti ir kt.). Rodyti jėgą. Siekti keršto (užsispyręs, grubus, piktas, skriaudžia kitus). Rodyti nesugebėjimą (šalinasi kitų, vengia nemalonių jam dalykų, niekur nedalyvauja, juos lydi nerimas, įvairios baimės, įkyrios būsenos).

Netinkamo elgesio tikslų atpažinimas 1. Siekdamas dėmesio tikslo, mokytojui padarius pastabą, jis tik trumpam liaujasi elgtis netinkamai, bet pajutęs dėmesio stoką, vėl elgiasi panašiai. 2. Kai demonstruojama jėga, po pedagogo reikalavimų moksleivis ir toliau elgiasi blogai, o kartais dar blogiau. 3. Kai elgesio tikslas yra kerštas, po mokytojo pastabų elgesys tampa dar įnirtingesnis – jis siekia atkeršyti už suaugusiųjų norą jį pakeisti. 4. Kai mokinys pasyvus, mokytojui siekiant jį išjudinti, jis dar labiau susigūžia ir nėra jokios atsakomosios reakcijos.

Elgesio ir emocijų sutrikimų klasifikacija Savireguliacijos sutrikimai: dėmesio sutrikimai, hiperkinezės, perdėtas impulsyvumas, lėtas veiklos tempas, asteniškumas ir kompleksinės problemos – hiperaktyvumas, veiklos planavimo ir reguliavimo sutrikimai, veiklos strategijų trūkumas. Asocialus (delinkventiškas) elgesys: vagiliavimas, bėgimas iš mokyklos ir namų, padegimai, svetimo turto naikinimas, žiaurus elgesys su gyvūnais, ginklo naudojimas ir pan.

Opozicinis neklusnumas: dažnas pyktis, ginčijimasis, taisyklių ir suaugusiųjų reikalavimų neigimas, kitų erzinimas, kerštingumas, keikimasis ir kt. Nerimas: išsiskyrimo ir bendrasis, vengimo reakcijos.

Fobijos (konkrečių objektų ir reiškinių sukeliamos baimės). Depresija. Agresyvumas. Asmenybės sutrikimai (“borderline”, ir kt.). Charakterio akcentuacijos. Tikai (nuolatiniai, praeinantys) Narkomanija. Kiti elgesio ir emocijų sutrikimai.

Netinkamo elgesio atsiradimo priežastys Asmenybės nervų sistemos ypatybės: nervinių procesų pusiausvyros nebuvimas – jaudinimas silpnesnis (stipresnis) už slopinimą. Įgimtos temperamento ypatybės (didelis judrumas ir emocijų jėga). Siekimas apginti save ar patenkinti savo poreikius situacijoje, kurioje vaikas be agresijos nemato kitos išeities. 4. Sąmoninga agresija kaip įsitvirtinimo tarp bendraamžių priemonė.

Delinkventinio elgesio atsiradimo objektyvios sąlygos Alkoholizmas. Amoralus šeimos narių elgesys. Žemas tėvų kultūrinis ir išsilavinimo lygis. Nepakankamas materialinis šeimos apsirūpinimas ir prastos gyvenimo sąlygos. Nepilna šeima. Šeimos narių tarpusavio santykiai ir šeimyninio bendravimo specifika. Kiti ilgai veikiantys kenksmingi dirgikliai: dažni barniai, meilės ir globos stoka, nemotyvuotas nervingumas, nepasitikėjimas. Užsitęsusi adaptacija į tam tikrą socialinę grupę.

Elgesio sutrikimų korekcija Terapinės – psichologinės priemonės: Kognityviosios Elegesio Terapija (CBT). Dialektine Elegesio Terapija (DBT) Akių Judesiais ir Perdirbimo Terapija (EMDR) Psichofarmakologijos priemonės. Įvairūs elgesio modifikacijos variantai.

Elgesio sutrikimų korekcija Pedagoginės – psichologinės priemonės Dominuojantis teigiamas emocinis tonas, bendraujant su vaiku. Jis pasiekiamas: keičiant suaugusiųjų nusistatymą vaiko atžvilgiu (suvokiant jo netinkamo elgesio priežastis, atsisakant jo kaip priešo, trukdytojo, stengiantis jį užjausti netgi tose situacijose, kai šis ne visai teisus).

PATYčIOS Agresoriais negimstama, jais tampama. Kaip? Smurto ir patyčių šaknys glūdi šeimoje. Šeima yra pirmoji socialinė aplinka, į kurią patenka vaikas. Mažyliui bendraujant su tėvais, susiformuoja santykių modeliai, kurie vėliau perkeliami į santykius su kitais žmonėmis.

Patyčių prevencija turi būti vykdoma trimis lygiais: Mokyklos lygiu Klasės lygiu Individualiu lygiu

Mokyklos lygiu Mokykloje turi būti suformuota speciali komanda, sprendžianti visus su patyčiomis ir smurtu susijusius klausimus. Minėtą komandą sudarytų socialinis darbuotojas, psichologas, vaiko gerovės komisijos bei mokinių ir tėvų atstovai. Mokyklos administracija turėtų pasirūpinti, kad mokykloje būtų organizuojamos prevencinės paskaitos ir įvairūs užsiėmimai patyčių tema, kurie neleistų mokiniams galvoti, kad patyčios yra normalus ir priimtinas reiškinys.

Klasės lygiu Kiekvienoje klasėje turi būti sudarytos tik tai klasei skirtos mokinių elgesio taisyklės. Kol nėra taisyklių, mes negalime iš vaikų reikalauti tinkamo elgesio. Vien taisyklių nepakanka. Būtina numatyti, kokios bus pasekmės už jų laikymąsi ar nesilaikymą. Su taisyklėmis pasirašytinai reikėtų supažindinti tėvus. Nuo pirmos klasės mokytojai turėtų skatinti vaikus palaikyti šiltus ir draugiškus santykius su savo bendraklasiais, pratinti juos priimti silpnesnius bei kitaip mąstančius arba kitaip atrodančius klasės draugus. Organizuojamų klasės valandėlių metu reikėtų aptarti patyčių atvejus, pagirti arba kitokiais būdais įvertinti gerai besielgiančius mokinius. Į patyčių atvejų sprendimą įtraukti bendraamžius. Mokytojai privalo mokiniams rodyti teigiamą pavyzdį.

Individualiu lygiu Mokyti vaikus atpažinti savo emocijas bei tinkamu būdu jas reikšti, lavinti socialinius įgūdžius. Reikalingas individualus bendravimas ir su mokinių tėvais. Tėvus informuoti apie mokykloje susidariusią padėtį, o namuose skatinti rodyti tinkamą pavyzdį.

Būtinas suaugusiųjų įsikišimas Vienareikšmiškai pripažįstama, kad norint užkirsti patyčių ir smurto kelią mokyklose, laukia ilgas ir sunkus darbas. Būtinai reikalingas suaugusiųjų įsikišimas.

O dabar…

Kas yra autizmas? Autizmas — vienas sunkiausių raidos sutrikimų, paveikiantis maždaug vieną vaiką iš 1000 (Rutter, 2000). Galima teigti, kad 0,25-0,5 proc. populiacijos turi autizmo požymių. Berniukai serga 4 kartus dažniau negu mergaitės. Pagrindiniai autizmo požymiai — sutrikęs socialinis bendravimas, kalbos raidos ir komunikacijos problemos, netipiškas, keistas elgesys, vaizduotės bei laiko suvokimo problemos. Autizmas — įvairiai pasireiškiantis klinikinis sindromas(“spektrumas”).

Specifinė elgsena, būdinga vaikui, turinčiam autizmo požymių Elgesys: paprašytas ką nors padaryti, vaikas nejuda ir nereaguoja. Įprasta reakcija: vaikas yra nenuolaidus, užsispyręs, atlieka veiksmus tik tada, kai to nori pats, ir reikalauja dėmesio. Autizmo interpretavimas: vaikas gali nežinoti, nesuprasti, kas vyksta; neįsisavinti nurodymų arba delsti; jis gali nesugebėti perkelti savo dėmesio į naują dirgiklį arba net nepajėgti pradėti bendravimo; jis gali norėti didesnio pasirinkimo ir mažesnio nurodymų skaičiaus atliekant užduotis; jis gali atsisakyti vykdyti užduotį.

Ką daryti? pratęskite veiklos laiką, naudokite liečiamuosius simbolius ar gestus; mokykite aiškiais būdais išreikšti atsisakymą; parenkite daiktinę dienotvarkę, kad vaikas žinotų įvykių seką; vizualizuokite visus veiklos pasirinkimus, kad vaikas galėtų daryti sprendimus; užuot ilgai aiškinę užduotį žodžiu, pateikite rašytines nuorodas arba duokite ženklus įvairiais gestais ar daiktais; mažiau nurodinėkite, tegul pats vaikas atlieka kuo daugiau veiksmų; pakeiskite žodines nuorodas į situacijų modeliavimą ir kartu su vaiku dalyvaukite veikloje.

Kitos dabartinio jaunimo problemos… VAIKAI SEKA TĖVŲ PAVYZDŽIU…

Kas yra psichoaktyviosios medžiagos ir šių medžiagų vartojimo prevencija? Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos tokios medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką ir sukelia sveikatos ir elgesio sutrikimus. Psichoaktyviųjų medžiagų grupei priklauso ne tik narkotinės, psichotropinės medžiagos (neteisėtai vartojamas narkotines ir psichotropines medžiagas - vadinsime narkotikais), bet ir alkoholis, nikotinas, kofeinas, raminamieji, migdomieji vaistai. . Mokslininkai nurodo, kad tėvų, mokytojų ir vaikų pokalbiai yra labia svarbūs, nes vaikai, kurie sužino apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojus iš savo tėvų ir mokytojų, yra mažiau linkę jas vartoti nei vaikai, kurie iš savo tėvų ir mokytojų tokios informacijos negauna.

Kodėl vaikai gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas Kodėl vaikai gali pradėti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas? - Asmens savybės Rizikos veiksniai Apsauginiai veiksniai • Psichikos ir elgesio sutrikimai (hiperaktyvumas, dėmesio stoka) • Silpni socialiniai įgūdžiai • Tam tikros asmenybės savybės (žemas savęs vertinimas, valios, atsakomybės stoka, avantiūrizmas, aštrių pojūčių ieškojimas) Gebėjimas įveikti stresą, nerimą, baimę • Geri socialiniai įgūdžiai • Tam tikros asmenybės savybės (aukšta savivertė, stiprus atsakomybės jausmas, pasitikėjimas savo jėgomis, stipri valia)

Šeimos aplinka Rizikos veiksniai Apsauginiai veiksniai This Photo by Unknown Author is licensed under CC BY-SA-NC Rizikos veiksniai Apsauginiai veiksniai • Silpni vaikų ir tėvų emociniai ryšiai • Konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos • Netinkama vaikų priežiūra ir auklėjimas • Palankus tėvų požiūris į vartojimą (tėvai patys vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, jas vartoja vaikų akivaizdoje) • Stiprūs tėvų ir vaikų emociniai ryšiai • Gebėjimas tinkamai spręsti problemas ir konfliktus šeimoje • Tinkama vaikų priežiūra ir auklėjimas • Neigiamo vaikų požiūrio į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą formavimas • Sveiko gyvenimo būdo skatinimas šeimoje

Mokyklos aplinka Rizikos veiksniai Apsauginiai veiksniai • Blogi santykiai su mokytojais • Silpna mokymosi motyvacija • Pamokų praleidinėjimas, mokyklos nelankymas, neaktyvi veikla mokykloje ir po pamokų • Geri santykiai su mokytojais • Stipri mokymosi motyvacija • Aktyvumas mokyklos gyvenime ir popamokinėje veikloje

Bendraamžių aplinka Rizikos veiksniai Apsauginiai veiksniai Palankios nuostatos dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Ankstyvas rūkymas ir alkoholio vartojimas Spaudimas pabandyti ir vartoti psichoaktyviąsias medžiagas Psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas Netinkamai parengtos televizijos ir radijo laidos, kuriose lengvabūdiškai pasisakoma apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą Viešoje erdvėje skleidžiama neteisinga, tendencinga informacija, patarimai, kur įsigyti ir kaip „saugiai” vartoti narkotikus Alkoholio ir tabako reklama Neigiamas požiūris į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą Turiningas laisvalaikio leidimas Draugų, turinčių neigiamą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą pasirinkimas Ribotas psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas Skatinimas turiningai praleisti laisvalaikį ir linksmintis be psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Bendruomenės sveiko gyvenimo būdo pavyzdys Televizijos ir radijo laidos, siekiančios teigiamai paveikti paauglius ir jaunimą

PATARIMAI TĖVAMS ir Mokytojams, KAIP KALBĖTIS SU VAIKU APIE PSICHOAKTYVIĄSIAS MEDŽIAGAS Neatidėliokite pokalbio - Pradėti kalbėtis su vaiku apie tabako, alkoholio bei narkotikų žalą reikėtų nuo pat vaikystės ir ankstyvos paauglystės Mokykite, kaip pasakyti „ne“ – Tėvai ir mokytojai turėtų vaiką išmokyti pasakyti „ne“ ir atsilaikyti neigiamam bendraamžių spaudimui. Domėkitės vaiku ir skirkite jam laiko - Vaikams taip pat yra svarbu, ar tėvai ir mokytojai domisi jų gyvenimu. Rodykite gerą pavyzdį - Dažniausiai vaikas renkasi gyvenimo būdą ir tam tikrus sprendimus perimdamas tėvų ar kitų suagusiųjų elgesio modelį. Nustatykite aiškias šeimos/mokyklos taisykles - Tėvai ir mokytojai kartu su vaiku turėtų aptarti ir nustatyti šeimoje galiojančias taisykles (koks elgesys yra tinkamas ir koks ne, ką tėvai leidžia daryti, o kam nepritaria).

O dabar truputį apie Dėmesingo pilnaprotavimo (Mindfulness) Pilnaprotavimo (Mindfulness) terminas vis labiau populiarėja. Pilnaprotavimo praktikos taikomos labai plačiai – versle, mokyklose, ligoninėse, tėvystėje, psichoterapijoje ir pan. Pilnaprotavimas – tai proto treniravimas sutelkti dėmesį į dabartinį momentą atsisakant jį vertinti. Tai galingas įrankis gerinantis žmogaus gerovę, didinantis ramybę, pasitikėjimą ir gyvenimo džiaugsmą. Pilnaprotavimo mokymas labai naudingas vaikams. Tyrimai rodo, kad vaikams, kurie praktikuoja pilnaprotavimą: • gerėja dėmesys, atmintis ir tai atsispindi akademiniuose pasiekimuose; • gerėja sprendimų priėmimo įgūdžiai bei didėja savęs supratimas ir pasitikėjimas savimi; • vystosi geresni emocijų reguliavimo įgūdžiai, ypač sunkių emocijų (baimės, nerimo, pykčio ir pan.); • gerėja psichinė sveikata; • didėja empatija ir gebėjimas suprasti kitus, o tai padeda kurti teigiamus santykius su kitais.

Net ikimokyklinio amžiaus vaikus jau galima pradėti mokyti pilnaprotavimo praktikų. Praktikų metu mokoma pastebėti savo mintis, jausmus, kūno pojūčius, garsus ir kas vyksta aplinkoje esamu momentu. Pavyzdžiui, valgymo praktikos metu vaikai kviečiami savo mintis, jausmus bei fizinius pojūčius tyrinėti pasitelkiant penkis pagrindinius pojūčius – regą, lytėjimą, uoslę, klausą ir skonį. Vaikai kviečiami atrasti maisto spalvas, formą, patyrinėti, ar maistas leidžia garsus, kokius kelia pojūčius liečiant, kokius kvapus skleidžia, kokius skonius suteikia įsidėjus į burną, kramtant ar ryjant. Ši praktika vaikams labai patinka.

Paaugliams mokoma dėmesio nukreipimas į pasirinktą objektą duotuoju momentu, tačiau atsisakant reakcijų į jį. Čia svarbūs du dalykai: - išmokti matyti realybę tokią, kokia ji yra, - ir vertinti žmones, daiktus, situacijas be jokių išankstinių nuostatų; taip pat – naudojant, pavyzdžiui, kvėpavimo techniką išmokti sutelkti dėmesį į pasirinktą objektą, stebėti, kaip tas dėmesys nuslysta ir vėl sugrįžta, mokytis išbūti su savo fiziologija.

Pilnaprotavimo praktikos vaikus brandina, moko suprasti save, ir daugiau būti “čia ir dabar”. Buvimas esamame momente pasitarnauja ne tik pastebėti daugiau dalykų apie jį, jis taip pat padeda nukreipti dėmesį nuo neigiamų jausmų susijusių su praeitimi ar ateitimi. Pilnaprotavimo praktikos gali būti taikomos įvairiai: • sveikiems vaikams, • vaikų depresijos, nerimo, streso simptomams mažinti, • vaikams su autizmo sutrikimu, • vaikams su dėmesio sutrikimu ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, • mokytojams ir tėvams…

O dabar… Kvėpavimo praktika…

Ačiū už dėmesį!