Vilma Leonavičienė VDU ŠA Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Ugdymo intriga  lituanistinėse mokyklose: inovatyvumas,  iniciatyvumas, kūrybingumas

Koks mokymas(is) šiandien yra geras? Mokymasis susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis Mokymasis yra bendradarbiavimas Mokymasis yra savitvarka Koks mokymas(is) šiandien yra geras?

Koks mokymas(is) šiandien yra modernus? Mokymasis yra aktyvus supratimo, prasmių ir įgūdžių kūrimo procesas Mokymasis turi tikslą Mokymasis yra sukauptų žinių siejimas ir nuolatinis plėtimas Koks mokymas(is) šiandien yra modernus?

Šiuolaikinio/modernaus mokymo(si) turinio kontekstas   Šiuolaikinio ugdymo turinio pateikimo ir realizavimo tikslas būtų atrinkti ir pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo išgales ir poreikius bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų kompetencijų, būtinų tolimesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.

Mokymo(si) turinio inovatyvumas Inovacijos skirstomos į: mokymo (ugdymo) metodų inovacijas; mokymo organizavimo inovacijas, skatinančias kartu mokymąsi visą gyvenimą; sistemines inovacijas, skatinančias naujas skirtingų suinteresuotųjų šalių (pavyzdžiui, ne pelno organizacijų) partnerystes ir bendradarbiavimo tinklus.

Metodų klasifikacija Operaciniai: Moko veiklos būdų Padeda praktiškai įgyvendinti teorines žinias Praktikos darbai siejami su teorinėmis žiniomis Metodų rūšys: pratybų, praktiniai, seminarai, komandinis darbas Metodų klasifikacija

Metodų klasifikacija Kūrybiniai metodai: Mokiniai pasinaudodami nurodytais šaltiniais savarankiškai atlieka užduotis Sprendžia problemas Mokiniai savarankiški ieškotojai Metodų rūšys: euristiniai, probleminiai, tiriamieji Metodų klasifikacija

Metodų klasifikacija Informaciniai metodai: Tai sistema didaktinių veiksmų, kuriais perteikiamos mokiniams mokslo, technikos, gamybos, meno ir kitų dalykų pagrindų žinios, jos įtvirtinamos sąmonėje Mokymo metodai: teikiamieji, atgaminamieji Metodų klasifikacija

Modernaus mokymo(si) metodai K. Paterson teigia: ,,mokymo procesas bus sėkmingas, jeigu pavyks sudominti mokinį“. Sėkmingą ugdymą lemia trys veiksniai: 1. Mokyti: sąlygoti mokėjimą veikti; vadovauti, nurodyti pavyzdžiu, sieti, kad būtų žinoma ir suprantama. 2. Vaidinti: sukelti įspūdį, dramatiškai pateikti. 3. Linksminti: nuteikti mokinius taip, kad jiems tai patiktų, būtų įsimintina.

Aktyvieji mokymo(si) metodai Aktyvaus mokymosi metodai – tai būdas pasiekti mokymo proceso tikslą. Jie padeda mokytojams išdėstyti dalyko turinį taip, kad mokiniai jį lengvai įsisąmonintų. Šiuo atžvilgiu svarbu ne tik žinių suvokimo, bet ir tų žinių panaudojimo aspektas. Mokantis aktyviais mokymosi metodais įgyjama ir žinių ir gebėjimų.

Modernūs mokymo(si) metodai Moderniųjų mokymo metodų yra labai daug: įtraukianti paskaita, demonstravimas, skaitymas vaidmenimis, interviu, diskusija, atvejo analizė, projektai, svarbus įvykis, debatai, supriešinimas, patyrimo pratimai, „minčių lietus“, susipažinimo metodas, moderuotas dialogas, vaidmenų atlikimas, asociacijų pasaulis, nuotaikos barometras, ekspertų grupė, tinklas, pagrindinis tekstas, struktūrinio dėliojimo technika, tvykstelėjimas, ekspertų grupė, grupinė mozaika, partnerių interviu, keturių kampų metodas, šešios mąstančios skrybėlės. scamper ir t.t.

Modernieji mokymo(si) metodai Taikant metodus būtina atsižvelgti į mokinių pasirengimą ir galimybę kritiškai mąstyti. Kritiškas mąstymas svarbus aktyviam ir veiksmingam gyvenimui visuomenėje. Siūloma mokymąsi aktyvinti įvairiais žaidimais (Eric Jansen), kurie stimuliuoja protinę ir fizinę veiklą

Motyvacija, mąstymas ir metodai Turėtų susiformuoti sociokultūrinė kompetencija, leidžianti patogiai jaustis svetimoje visuomenėje, padedanti suprasti tos visuomenės veiksmus bei elgesį. Vaikai kalbos mokosi intensyviausiai pirmaisiais gyvenimo metais, kai intelektas nesusiformavęs. Žmogus turi gebėjimą išmokti kalbą apskritai, o ne tam tikrą ar konkrečią. Svarbiausia aplinkybė – t. y. kalbinė aplinka, kurioje vaikas gimė.

Sociokultūriniai ir psichologiniai aspektai Motyvacinis komunikacinės intencijos lygmuo, Dalykinis – denotacinis lygmuo, Prasminio turinio lygmuo, Kalbinio plano lygmuo, Tarties ir intonacijos lygmuo .

Motyvacija, mąstymas ir metodai Turėtų susiformuoti sociokultūrinė kompetencija, leidžianti patogiai jaustis svetimoje visuomenėje, padedanti suprasti tos visuomenės veiksmus bei elgesį. Vaikai kalbos mokosi intensyviausiai pirmaisiais gyvenimo metais, kai intelektas nesusiformavęs. Žmogus turi gebėjimą išmokti kalbą apskritai, o ne tam tikrą ar konkrečią. Svarbiausia aplinkybė – t. y. kalbinė aplinka, kurioje vaikas gimė.

Motyvacija, mąstymas ir metodai Kalbėjimasis mokiniams yra vienas iš būdų išbandyti ir pritaikyti savo mąstymo procesus bei lavinti savo mąstymo įgūdžius. „Norint „subrandinti” sudėtingą mąstymo sistemą, reikia dalytis patirtimi ir kalbėtis” (M.B. Rowe). Kalbėjimąsi galima laikyti mąstymo išorine raiška, t. y. savo minčių rodymu.

Mokymo diferencijavimas ir individualizavimas

Trys mokymo būdai

Visos klasės mokymas Visa klasė mokoma tokiu pat būdu Visi mokiniai mokomi tų pačių dalykų maždaug tokiu pačiu tempu Tikslas – perteikti žinias ir suformuoti gebėjimus Tikslas suformuluotas programose

Individualusis mokymas Mokiniai mokosi to paties dalyko, bet skirtingu tempu Skirtingu metu mokiniai gauna skirtingas užduotis Tikslas – perteikti žinias ir suformuoti gebėjimus Tikslas suformuluotas programose. Kitaip - diferencijuotas mokymas.

Savarankiškas mokymasis Mokiniai skirtingu tempu mokosi skirtingų dalykų. Mokymo tikslas – patenkinti mokinių poreikius. Mokinys pats išsikelia tikslus.

Diferencijavimas mokymo organizavimo koncepcija, kurios tikslas – ugdyti skirtingus mokinius pagal jų gabumus, poreikius, polinkius, mokymosi stilių, tempą. Diferencijuojama pagal kurį nors požymį, būdingą bent keliems klasės mokinimas, pvz.: panašius gabumus, interesus, charakterio savybes ir pan.

Individualizavimas Mokymo organizavimas, kai tikslas – ugdyti mokinių savarankiško darbo su vadovėliu ir mokymosi programa gebėjimus (ką ir kaip mokytis). Mokiniai mokosi namuose arba specialiuose centruose pagal specialiąją mokomąją medžiagą, kuria gali naudotis individualiai ir kuri atitinka jų poreikius, interesus, amžių.

Užduotis Atlikite mokymosi stiliaus nustatymo testą. Įvertinkite savo rezultatus. Ar su jais sutinkate? Kodėl? Užduotis

Mokinių grupės Kokie jūsų mokiniai? Teoretikai Teoretikai ir praktikai Nei teoretikai, nei praktikai

Sprendimas – skirtinga veikla klasėje Diferencijuotos užduotys (pagal polinkius, pagal lytį) Moduliai Projektinė veikla Sprendimas – skirtinga veikla klasėje

Penkiaeilis metodas Penkiaeilio kūrimo orientyrai: Pirmoji eilutė – temos apibūdinimas vienu žodžiu (paprastai daiktavardžiu). Antroji eilutė – temos apibūdinimas dviem žodžiais (dviem būdvardžiais). Trečioji eilutė – trys žodžiai, išreiškiantys temos veiksmą (paprastai veiksmažodinės formos). Ketvirtoji eilutė – keturių žodžių frazė, išreiškianti įspūdį ta tema. Penktoji eilutė – sinonimiškas žodis, pakartojantis temos esmę.

 Penkiaeilis (cinquain) – eilėraščio žanras, labai tinkantis kurti ir suprasti, kas svarbu

Ačiū