Kalbos ir kiti komunikacijos sutrikimai Parengė Plungės rajono Pedagoginės psichologinės tarnybos logopedė metodininkė Sonata Pakalniškienė
Kalbos sutrikimas – nukrypimas nuo tam tikroje aplinkoje priimtos kalbinės normos. Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo trūkumai gali atsirasti dėl artikuliacinio aparato (liežuvio, lūpų, gomurio) sužeidimų, netaisyklingo sukandimo, nepakankamai tikslių liežuvio ir lūpų judesių ar nesugebėjimo klausa skirti panašiai skambančius garsus. Sudėtingesnės kalbos problemos, kai vėluoja žodyno, gramatinės kalbos sandaros ir kitų kalbos komponentų vystymasis, atsiranda dėl kalbos sričių pažeidimų nėštumo ar gimdymo metu. Kalbos sutrikimų priežastimi gali tapti cerebrinis paralyžius, klausos sutrikimai, persirgtos smegenų ligos pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, galvos traumos, įvairios somatinės ligos ir jų komplikacijos.
Dislalija Dislalija - tai vaikų ir suaugusiųjų, turinčių normaliai įnervuojamą artikuliacijos aparatą ir pilnavertę klausą, tarimo trūkumai. Dislalija – vienas dažniausių kalbos trūkumų. Kitos dislalikų kalbos sistemos grandys - gramatika, žodynas, rišli kalba plėtojasi normaliai. Sutrikimas pasireiškia įvairių garsų tarimo trūkumais: vienus garsus keičia kitais arba jų netaria visai (garsą praleidžia). Dislalija žymimi garsų tarimo trūkumai: iškraipymas, stabilus keitimas kitais, painiojimas bei praleidimas.
Artikuliacinė foneminė dislalija Artikuliacinė foneminė dislalija. Artikuliacinio aparato anatominių bei inervacijos trūkumų nėra. Tai garsų tarimo trūkumai atsiradę dėl nepakankamai išlavėjusios foneminės klausos. Panašios artikuliacijos garsai painiojami. Vietoj dviejų skirtingų garsų tariamas vienas. Vaikai kalbėdami keičia vienus garsus kitais. Garsai tariami netinkamai, iškreiptai. Artikuliacinė fonetinė dislalija. Tai garsų tarimo trūkumai , atsiradę dėl netinkamos artikuliacijos. Garsai tariami netaisyklingai, iškreiptai. Šių vaikų nepakankamai išlavėjęs artikuliacinis aparatas. Akustinė foneminė dislalija. Atsiranda tada, kai nesugeba atrinkti reikiamos informacijos pagal fonemų akustinius požymius. Vaikai neskiria fonemų, pagal kurį nors vieną akustinį požymį , kai kiti požymiai tokie pat. Vaikas negali kontroliuoti savo tarimo ir atsitiktinai ištaria tai vieną, tai kitą iš painiojamų garsų. Fiziologinė dislalija. Tarimo trūkumai nulemti amžiaus ypatybių. Tokie garsų tarimo trūkumai išnyksta savaime.
Dažnesni garsų tarimo trūkumai Tarpdantinis sigmatizmas – garsai s, z, c tariami netiksliai, iškišus liežuvį tarp dantų; Šoninis sigmatizmas – tariant garsus š, ž, č oro srovė praeina liežuvio vienu ar abiem šonais (turi eiti liežuvio viduriu), šie garsai įgyja nemalonų šniokštimo atspalvį; Lūpinis – dantinis sigmatizmas – tariant garsus s, z, c apatinė lūpa pakyla prie viršutinių dantų, girdisi f, v; Švilpiamasis sigmatizmas – garsai š, ž, č keičiami garsais s, z, c; Šnypščiamasis sigmatizmas – garsai s, z, c keičiami š, ž, č; Rotacizmas – garso r tarimo trūkumai: viendūžis – kai liežuvio galiukas virpteli vieną kartą; gomurinis – kai virpa ne liežuvio galiukas, o liežuvio minkštasis gomurys; garsas r visai praleidžiamas; garsas r keičiamas kitais garsais – l, j.
Rinolalija Rinolalija - kalbos sutrikimas, kuris esti vaikams su lūpos ir gomurio nesuaugimu. Tai patologinis balso tembro ir garsų tarimo sutrikimas dėl anatominių bei funkcinių periferinio kalbos aparato pakitimų: nosinis kalbos atspalvis, netaisyklingai tariami ar visai netariami kalbos garsai, nepakankama foneminė klausa (painiojami panašūs garsai), negramatiška kalba, siauras žodynas, nesugebėjimas rišliai pasakoti. Tai gana sunkus kalbos sutrikimas. Vien lūpos nesuaugimas kalbos vystymuisi turi nedidelį poveikį, tačiau esant gomurio nesuaugimui be logopedo pagalbos neapsieinama.
Dizartrija Dizartrija - kalbos sutrikimas dėl artikuliacijos aparato raumenų inervacijos nepakankamumo. Dizartriko kalba netiksliai artikuliuojama, tyli, su nosiniu atspalviu, sunkiai suprantama aplinkiniams. Dėl parezių ir paralyžių, sutrinka kalbinė artikuliacija, mimikos raumenų judrumas. Priklausomai nuo galvos smegenų pažeidimo laiko skiriama įgimta ir įgyta dizartrija Dizartrijos laipsniai: nežymi, vidutinė, žymi, labai žymi (anartrija). Anartrija – toks sutrikimas, kai vaikas visiškai negali artikuliuoti ir netgi fonuoti. Įvairių dizartrijos rūšių požymiai priklauso nuo lokalizacijos vietos bei nuo silpnesnio ar stipresnio pažeidimo.
Dizartrijos požymiai: Neaiški,nesklandi, sunkiai suprantama kalba. Kalbama tyliai ar pašnibždomis,balsas tylus. Labai lėta arba greita, vapėjimą primenanti kalba. Netikslūs, lėti, liežuvio, lūpų, žandikaulio judesiai. Sutrikęs kvėpavimas,neritmiškas. Būdingas seilėtekis. Sunku kramtyti ir ryti.
Kalbėjimo tempo sutrikimai Lėtakalbystė Bradilalija - patologiškai lėtas kalbėjimo tempas. Greitakalbystė Tachilalija - patologiškai greitas kalbėjimo tempas. Batarizmas - patologiškai greitas kalbėjimo tempas su netaisyklingais sakiniais, agramatizmais. Polternas - patologiškai greitas, trūkčiojantis kalbos tempas su žodžių praleidimais. Balbatavimas - patologiškai greitas kalbos tempas ir garsų tarimo sutrikimas.
Balso sutrikimai Balso sutrikimas – tai visiškas ar dalinis fonacijos sutrikimas dėl anatominių ar funkcinių balso aparato pasikeitimų. Dažniausiai skiriami keturi balso sutrikimų tipai: afonija - visiškas balso nebuvimas, netekimas dėl gerklų ar nervų sistemos pažeidimų ; fonastenija – tonacijos sutrikimas, atsirandantis dėl balso aparato nuvargimo; disfonija - dalinis balso sutrikimas, pasireiškiantis fonacijos grubumu; rezonavimo sutrikimai. Mažiems vaikams balso sutrikimai nėra dažni. Šie sutrikimai gali būti sunkių gerklų ligų požymis. Be to, balsas gali sutrikti dėl netinkamo jo naudojimo – garsaus kalbėjimo, spiegimo, pertempus gerklas ir balso klostes.
Kalbos neišsivystymas Kalbos neišsivystymas – visos kalbos sistemos nepakankamas susiformavimas, apimantis garsų tarimą, panašių garsų skyrimą, žodyno, kalbos gramatinės sandaros bei rišlaus pasakojimo plėtrą. Nežymus kalbos neišsivystymas Nepakankamai išlavėjusi foneminė klausa. Daug tarimo klaidų. Nemažai linksnių derinimo, daiktavardžio ir skaitvardžio. daiktavardžio ir būdvardžio derinimo klaidų. Netiksliai vartoja prielinksnius. Nedaug apibendrinamųjų sąvokų, žodžių, reiškiančių abstrakčius daiktus, veiksmus, daiktų ir veiksmų ypatybes. Silpni garsinės analizės įgūdžiai. Daug agramatizmų. Nepakankama savarankiškos minties raiška.
Vidutinis kalbos neišsivystymas Ribotas kalbos supratimas. Ryškūs garsų tarimo trūkumai. Žodžio skiemenų bei garsų struktūros keitimas. Neskiriami panašiai skambantys garsai. Vyrauja paprasti vieno žodžio sakiniai. Nežinomi žodžiai, veiksmažodžiai keičiami daiktų pavadinimais. Gausu agramatizmų.
Žymus kalbos neišsivystymas Vaikai visiškai nekalba arba norus ir mintis reiškia garsažodžiais, gestais, mimika. Ribotai supranta kalbą. Garsų netaria arba keičia kitais. Pasyvus žodynas gausesnis už aktyvųjį. Neturi poreikio mėgdžioti suaugusio kalbos. Kartodami pasako tik atskiras žodžio dalis. Garsinė analizė ir sintezė neįmanoma.
Sulėtėjusi kalbos raida Dauguma garsų tariami taisyklingai. Painiojami panašiai skambantys garsai.Garsai keičiami į lengviau tariamus panašius garsus. Netiksliai pavadinami daiktai, veiksmai, ypatybės. Dažnai vartojami tie patys būdvardžiai: didelis, mažas. Rišliojoje kalboje nėra didelių kalbos gramatinės sandaros netikslumų. Vyrauja 2-3 žodžių sakiniai. Sulėtėjusi kalbos raida skirstoma į nežymiai, vidutiniškai, žymiai, labai žymiai sulėtėjusią kalbą.
Alalija Alalija – visiškas kalbos sistemos neišsivystymas, esant normaliai klausai ir intelektui. Alalija atsiranda pažeidus kalbos zonas galvos smegenų žievėje nėštumo, gimdymo metu ar ankstyvojoje vaikystėje (iki dviejų metų). Tam tikrame amžiuje sustoja kalbos vystymasis. Kitaip dar alalija apibūdinama kaip vaikų “ kurtumas” kalbai. Ši negalia kamuoja vaikus , kurie niekada nekalbėjo, tačiau yra normalaus intelekto ir turi normalią klausą, normalų artikuliacijos aparatą. Motorinė alalija – tai centrinės organinės kilmės ekspresyviosios kalbos sutrikimas. Labai pavėluotai kaupiamas žodynas, tobulėja gramatinė sandara, tarimas. Impresyvioji kalba plėtojasi daug sparčiau. Sensorinei alalijai būdinga neišplėtota impresyvioji kalba – vaikas nesupranta kitų kalbos ir pats nepradeda kalbėti. Pradiniame kalbos raidos etape sensorinį alaliką sunku atskirti nuo prigirdinčiojo.
Vaikų afazija Tai susiformavusios kalbos išnykimas, kurį sąlygoja židininiai arba difuziniai galvos samegenų pažeidimai. Kalba gali visiškai išnykti arba palaipsniui. Tai priklauso nuo galvos smegenų pažeidimo priežasties. Vaikų sensorinė afazija Esant normaliai arba beveik normaliai klausai reakcijos į garsus yra nepastovios, greitai neišblėsta, vaikas gali būti visai nedėmesingas garsams, kalbai.Esama garsų ir žodžių pakartojimotrūkumų.Vaikai nesupranta kalbos ir nekalba. Sensorinis afazikas neretai laikomas neprigirdinčiu, nes jo reakcijos į garsus nepastovios , atsitiktinės. Vaikų motorinė afazija Sutrinka ekspresyvioji (garsinė, artikuliacinė) kalba. Kalba netenka sklandumo, daug agramatizmų. Sunkios formos motorinė afazija panaši į totalinę – visiškai išnyksta garsų, skiemenų, žodžių tarimas. Sutrinka ir impresyvioji kalba. Neretai sutrinka mokyklinio amžiaus vaikų rašymas, skaitymas, skaičiavimas.
Mikčiojimas Mikčiojimas - sklandaus kalbėjimo sutrikimas, pasireiškiantis toniniais kalbos organų traukuliais. Mikčiojimas dažniausiai pasireiškia antraisiais - penktaisiais gyvenimo metais, intensyviai vystantis vaiko kalbai. Dažniausi mikčiojimo požymiai yra garsų, skiemenų pakartojimai, garsų tęsimas, tylos pauzės, kai pasireiškia kalbos aparato fizinė įtampa. Daugelis vaikų, mokydamiesi kalbėti, sunkiai suranda tinkamų žodžių savo mintims išreikšti, pasakoja susijaudinę, skubėdami, todėl jų kalbos sklandumas sutrinka. Skiriamos trys mikčiojimo rūšys: Neurozinis (sukelia psichinės traumos); Panašus į neurozinį (priežastis galvos smegenų vystymosi ar augimo sutrikimai); Organinis mikčiojimas( sukelia galvos smegenų pažeidimas). Priklausomai nuo kalbos tėkmės pertraukimo tipo, kalbos nesklandumai skirstomi į toninius ir kloninius. Toninis mikčiojimas pasižymi santykinai ilgai trunkančiais kalbos muskulatūros spazmais. Dažnai pasireiškia nebylūs bandymai išspausti, t.y., blokados, pvz., “_ _ _ _ pirštas”,arba “poli _ _ _ tika”. Kloninis mikčiojimas pasižymi trumpesnėmis, greitai viena po kito sekančiomis kalbos muskulatūros kontrakcijomis (susitraukimais). Tai veda prie garsų, skiemenų ir žodžių pakartojimo, pvz., “k-k-k-kriaušė”. Mišraus mikčiojimo atveju dominuoja viena iš aukščiau minėtų spazminių būklių. Tada sakoma, kad yra klono-toninis arba tono-kloninis mikčiojimas. Mikčiojimas yra sudėtinga, daugelio išorinių ir vidinių veiksnių pasekmė, kuriai įveikti reikia daugelio specialistų ir paties mikčiojančiojo pastangų.
Autizmas Autizmas - neurologinis raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Autizmui būdingi požymiai:neturėjimas socialinės sąveikos, sutrikę pažinimo procesai, komunikacija, motorika. Mutizmas Mutizmas - balso ir kalbos nebuvimas (nebylystė), esant normaliai klausai. Verbalinio bendravimo netekimas dėl psichinės traumos. Kalbos motorikos analizatoriaus užslopinimas yra nusilpusių nervų ląstelių, reakcija į stiprų dirgiklį. Mutizmas gali būti selektyvus, kai bendraujama su atskirais asmenimis ir absoliutus arba visiškas tylėjimas bet kokiose situacijose.
Rašymo sutrikimai Disgrafija – rašymo sutrikimas, kai praleidinėjamos, pakeičiamos kitomis ir sukeičiamos vietomis raidės(ar skiemenys). Disgrafijos priežastis – galvos smegenų žievės kalbinių zonų patologija, silpnas suvokimas klausa bei rega. Dažniausiai stebimos disgrafijų rūšys: akustinė, optinė, semantinė gramatinė ir kt. Disgrafinės klaidos: Panašaus skambesio ir artikuliacijos garsų sukeitimai rašant (skardžiųjų-dusliųjų, minkštųjų-kietųjų priebalsių, ilgųjų-trumpųjų balsių, e-ė, ė-ie, o-uo). Žodžių struktūros iškreipimo klaidos (raidžių, skiemenų praleidimas, sukeitimas vietomis, nereikalingų prirašymas, dviejų žodžių sujungimas į vieną, žodžio dalių rašymas atskirai). Grafiškai panašių raidžių sukeitimai, raidžių elementų pakeitimas, raidžių iškreipimas. Gramatinės klaidos – žodžių kaitymo, derinimo, valdymo, darybos, sakinių formulavimo. Agrafija –Agrafija yra suaugusiųjų turėtų rašymo įgūdžių netekimas arba jų neišsivystymas dėl smegenų veiklos sutrikimo tam tikrose smegenų žievės srityse.
Skaitymo sutrikimai Disleksija - mokinių, turinčių normalų intelektą, skaitymo mokymosi trūkumai. Jų klaidos yra stabilios, pasikartojančios.Disleksikai sunkiai įsimena raides, sukeitinėja jas pagal akustinį garsų ir grafinį raidžių panašumą, skaito paraidžiui, nemoka sujungti raidžių į skiemenis. Mokiniai praleidžia priebalsius jų junginiuose, balsius ir priebalsius kitose pozicijose, prideda nereikalingų, sukeičia raides vietomis ir pakeičia kitomis, praleidžia, sukeičia vietomis skiemenis. Kiekvieną kartą žodį perskaito kitaip. Blogai suprantami perskaityti žodžiai, sakiniai, tekstai. Aleksija – nesugebėjimas išmokti skaityti arba skaitymo įgūdžių praradimas. Literatūra: A.Garšvienė, R.Ivoškuvienė "Logopedija"