METAFORŲ IR KITŲ TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS LITUANISTIKOS FAKULTETAS LIETUVIŲ KALBOTYROS IR KOMUNIKACIJOS KATEDRA METAFORŲ IR KITŲ TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI dr. Ona Petrėnienė 2012 m. birželio 18–20 d. Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas

METAFORŲ IR KITŲ TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI Seminaro tikslas – išsamiai aptarti tropų sampratą ir atskleisti šių raiškos priemonių vartosenos savitumą.

TROPO SAMPRATA Tropas (gr. tropos – ‘būdas, stilius’) – perkeltine, netiesiogine reikšme pavartotas žodis ar jo forma. Lietuvių kalbos enciklopedija / Sud. K. Morkūnas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 566.

TROPAS IR STILIAUS FIGŪRA Tropais vadinamas žodžių – leksikos vienetų – perkeltinis vartojimas. Stiliaus figūros – ekspresyvios (sintaksinės) konstrukcijos, t. y. tam tikras pasakymas reiškiamas ne vienu žodžiu, bet žodžių junginiu, sakiniu ar keliais sakiniais. * * * * * Tropų ir stiliaus figūrų terminai neretai vartojami pramaišiui. Išplėtus figūrų terminą (figūros apima visus kalbos lygmenis), tropus linkstama skirti leksinėms semantinėms (arba tiesiog semantinėms (K. Župerka), leksinėms (V. Salienė, A. Smetona) stiliaus figūroms.

TROPAS IR STILIAUS FIGŪRA Ta pati figūra gali funkcionuoti skirtingai. Pvz.: (1) Gražus, gražus – būtum gera baidyklė į kviečius! (2) Maknok, maknok po purvyną! Tai apsidžiaugs tavo mama! Žodžio perkeltinio vartojimo lygmenyje (1) ironija yra semantinė figūra, tropas. Sakinio modalinės sandaros lygmenyje (2) ironija reiškiasi kaip sintaksinės konstrukcijos perkeltinė prasmė (sintaksinė ironija). Ironiją gali sudaryti ir ištisas tekstas. Župerka K. Stilistika. Šiauliai, 1997, 57.

SEMANTINĖS FIGŪROS (pagal K. Župerką) Semantinė figūra Apibūdinimas Pavyzdžiai (MENINIS) PALYGINIMAS Tai daikto ar veiksmo ypatybės ekspresyvus nusakymas sugretinant su kitu reiškiniu, turinčiu bendrą (tikrą ar tariamą) požymį. Žemiau, upės slėny, buvo girdėt gegutės kukavimas, ramus ir geras, lyg vakarinis skambinimas iš pasislėpusios miške mažos varpinės. P. Cv. PLEONAZMAS (TAUTOLOGIJA) Kalbinis perteklius: vienos reikšmės žodžių ar frazių sukaupimas tam pačiam dalykui nusakyti. Nori, tai miegok per amžius amžinuosius. A. Žuk. Bals išbals mėnesienos drobulės. P.Širv. KALAMBŪRAS Stiliaus figūra, grindžiama skirtingos reikšmės žodžių garsiniu tapatumu ar panašumu. Ak greitoji, būk greita. J. Marc. *OKSIMORONAS Antoniminių žodžių gretinimas, kuriuo daiktui priskiriamas požymis, prieštaraujantis jo esmei, su juo nesuderinamas. Bet homerai akli visaregiai per tūkstančius metų eis. J. Deg. PARADOKSAS Artimas oksimoronui. Tai ištisas pasakymas, aforizmas, skelbiantis neįprastą mintį, iš pirmo žvilgsnio prieštaraujančią sveikam protui. Kiek yra dalykų, kurių nėra, ir nieko nuostabaus. J. Gruš.

TROPO SAMPRATA Tradiciškai linkstama skirti dvi pagrindines tropų – metaforos ir metonimijos – grupes.

TROPAS. METAFORA METAFORA yra žodžio reikšmės perkėlimas pagal panašumą: remiantis vieno daikto panašumu į kitą, pastarojo pavadinimas perkeliamas pirmajam. Dėl panašumu pagrįsto perkėlimo metafora vadinama sutrumpintu palyginimu, nes jis yra metaforos pagrindas.

TROPAS. METAFORA A yra kaip B B1 požiūriu Metaforos schema: A – tema, kuri vienanarėje metaforoje visai išnyksta, ji tik nuspėjama B – vaizdas, kuris visada išlieka B1 – lyginimo pagrindas, kurį kalbėtojas turi galvoje Pvz.: O! Kokia liepa užaugo! (kalbama apie merginą) Plg. Mergina liekna (grakšti, aukšta, graži) kaip liepa. A (tema) – mergina, B (vaizdas) – liepa , B1 (lyginimo pagrindas) – lieknumas, grakštumas, aukštumas, gražumas Skiriamos vienanarės (pvz., Už kaimo pamatysime ąžuolą, labai seną, išpuvusiu pilvu. J. Aput.) ir dvinarės (pvz., debesų laivai, varnėnų folkloras) metaforos.

TROPAS. METAFORA Reiškinių ar daiktų požymiai metaforose perkeliami keturiais būdais: 1. Iš gyvųjų – negyviesiems. Pvz.: Romanas suvalgo trečdalį leidinio ploto. 2. Iš gyvųjų – gyviesiems. Pvz.: Meno žmogui sparnų nepakirpsi. 3. Iš negyvųjų – negyviesiems. Pvz.: Žolė apsnigta saulėgrąžų lukštais. 4. Iš negyvųjų – gyviesiems. Pvz.: Komitete sėdi vien surūdiję varžteliai. Pirmasis perkėlimo būdas vadinamas personifikacija (įasmeninimu), jis teikia daugiausia gyvybės ir ekspresijos. Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius, 2001, 206–207.

Pvz.: Gerves padangėj girdėjau. V. Myk.-Put. TROPAS. METONIMIJA METONIMIJA kaip ir metafora, yra žodžio reikšmės perkėlimas, bet skiriasi nuo metaforos tuo, kad perkėlimas grindžiamas ne sąvokų palyginimu, panašumu, o jų loginiu ryšiu, sąsaja. Pvz.: Gerves padangėj girdėjau. V. Myk.-Put. (loginis ryšys: veikėjas pasakytas vietoj veiksmo)

TROPAS. METONIMIJA Retorikos teorijoje skiriamos šios grynųjų metonimijų grupės: Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius, 2001, 222–225. Metonimija Pavyzdys 1. PRIEŽASTIES Jo auginamos rožės peni ir rengia visą šeimą. 2. REZULTATO Pirkite grožį! (kosmetikos priemonių reklama) 3. ĮRANKIO Aukščiausią prizą laimėjo Kanados pačiūžos. 4. TURINIO (TALPOS) Salė subangavo, suūžė, uždainavo. 5. VIETOS Pienininkų konkursą laimėjo Biržai. 6. ŽENKLO Valdovas dar vis geidė sosto. 7. DAIKTO Šitos raidės ne mano akiniams. 8. ASMENS Studentai Balčikonį laikydavo po septynetą kartų. 9. YPATYBĖS Štai ateina mėlynakė.

METAFORA AR METONIMIJA? http://visi-patarimai.blogspot.com/2012/05/2012-madingiausi-manikiurai.html http://v-mishakov.narod.ru A B

METAFORA AR METONIMIJA? http://ribotikas.blogas.lt/ar-pastebejote-3.html/tears http://www.foroswebgratis.com/ A B

METAFORA AR METONIMIJA? http://silenciar.tumblr.com/ http://www.photographyblogger.net/we-heart-smiles/ A B

METAFORA AR METONIMIJA? Modesto Gudonio nuotrauka Zenekos nuotrauka A B

METAFORA AR METONIMIJA? http://www.sissyspastime.info/2011/10/the-heart-of-the-matter/ http://gyvenimorytas.lt/myleti-savo-ego/ A B

TROPAS IR STILIAUS FIGŪRA Šiuolaikinėse lietuvių stilistikose tropais laikoma metonimija, antonomazija, sinekdocha, metafora, įasmeninimas, ironija, hiperbolė, litotė (J. Pikčilingis); be šių, dar alegorija ir perifrazė (K. Župerka). R. Koženiauskienė monografijoje „Retorika: iškalbos stilistika“ (2001) aptaria vienuolika retorikos teoretikų dažniausiai minimų tropų: metaforą, katachrezę, metonimiją, sinekdochą, antonomaziją, onomatopėją, perifrazę, emfazę, hiperbolę, litotę, ironiją, taip pat tropo ir semantinės figūros paribį – oksimoroną.

TROPAS IR STILIAUS FIGŪRA Tiek stilistikos, tiek retorikos darbuose neretai prie tropų, kad būtų išvengta kartojimosi, yra aptariama ir keletas semantinių (retorinių minties) figūrų. Jos taip pat remiasi perkėlimu, tačiau, tai ne žodžio, o minties tropai: viena mintis pakeičiama kita, perkeliama ne vieno žodžio, bet viso vaizdo, kartais viso sakinio ar net pasakojimo reikšmė. Pavyzdžiui, R. Koženiauskienė monografijoje „Retorika: iškalbos stilistika“ (2001) aptaria išplėtotas metaforas – alegoriją ir parabolę, to paties pavadinimo kaip ir tropai figūras – hiperbolę, ironiją, litotę, emfazę.

TROPAI. METAFOROS IR METONIMIJOS ATMAINOS (pagal K. Župerką) METAFORA METONIMIJA HIPERBOLĖ Pvz.: Nuo karštų ginčų lingavo lubos ir linko grindys. sp. Plg.: Verkė, kad net Švedijoje buvo girdėti. sp. LITOTĖ Pvz.: Sliekas, ne vyras. J. Balt. PERSONIFIKACIJA (ĮASMENINIMAS) Pvz.: Basa žolele, kur tu bėgi? J. Marc. Pvz.: Pakėliau raibą gegulės plunksną – beržynas užkukavo. J. Marc. *ALEGORIJA Pvz.: Ne visa auksas, kas auksu žiba. tts. IRONIJA Pvz.: Irgi, matai, vyras! J. Balt. SINEKDOCHA Pvz.: Jau saulė nupūtė sniegų putas. J. Deg. ANTONOMAZIJA Pvz.: Nebegrįš odisėjai, šį kartą gal nebegrįš. J. Deg. *PERIFRAZĖ (laikytina tropu, jeigu jos reikšmė perkeltinė) Perifrazė būna ir metaforinė, ir metoniminė. Pvz.: lietaus solistė (kalbama apie volungę) E. Miež.

METAFOROS IR METONIMIJOS ATMAINOS (pagal R. Koženiauskienę) (1) METAFORA METONIMIJA KATACHREZĖ (du tariamai ar iš tiesų logiškai nesuderinami dalykai sujungiami į vieną; tai metaforos ir oksimorono sintezė) Pvz.: Iš tada, kai žiūrėjau žaliai, / iš tenai, kai galvojau baltai... J. Marc. *OKSIMORONAS (neįtikėtinas supriešintų sąvokų derinys, artimas katachrezei; darniai jungiami du priešingi dalykai) Pvz.: Ir einu kaip vaikas per stebuklų pievą / Iš to didžio džiaugsmo iškalbus bežadis... B. Brazdž. SINEKDOCHA (įkūnijamas kiekybinis pavaldumo santykis: vietoj dalies pasakoma visuma, rūšis vietoj giminės, vienaskaita vietoj daugiskaitos arba atvirkščiai) Pvz.: Plaukia plaukia baltos burės per marias. S. Nėr. *EMFAZĖ (savita sinekdochos rūšis, kai bendromis frazėmis išsakomas gerokai platesnis, neįprastas, kupinas emocinės įtampos turinys; frazėje slypi daugiau negu pasakyta arba leistina pasakyti) Pvz.: Būk žmogus! (būk geras, atlaidus, atjausk ir kt.)

METAFOROS IR METONIMIJOS ATMAINOS (pagal R. Koženiauskienę) (2) METAFORA METONIMIJA ONOMATOPĖJA (įvairių tikrovės garsų pamėgdžiojimas; imituojami tikrovės garsai reiškiami kalbos garsais) Pvz.: Ėgi antys „pry! pry! pry!“ priskridę į liūną. A. B. ANTONOMAZIJA (tikrinis plačiai visiems žinomas vardas vartojamas bendrine reikšme arba pakeičiamas kitu vaizdingu žodžiu ar žodžių junginiu) Pvz.: Kiek kudirkų ir maironių dar turės pagimdyti mūsų tauta, kol pagaliau tos šventos viltys išsipildys. V. Petk. PERIFRAZĖ (tikrasis daikto ar reiškinio pavadinimas pakeičiamas trumpu ar išplėtotu perkeltinės reikšmės aprašymu) Pvz.: apkalbėti – purvais drabstyti, pamazgomis laistyti Pvz.: šuo – žmogaus draugas, keturkojis draugas HIPERBOLĖ (tropas, vartojamas dalyko reikšmei, jo svarbai ir galiai padidinti) Pvz.: akmens širdį turėti Pvz.: išgėriau statinę vandens LITOTĖ (tropas, kuriuo sumažinamas arba suprastinamas dalykas ar reiškinys (kartais tik iš kalbėjimo situacijos yra aišku, ar tropas yra litotė, ar hiperbolė) Pvz.: šaukšte prigėrė IRONIJA (tropas, reiškiantis semantinę žodžio priešybę) Pvz. : sakalas (bailiaširdis, nedrąsus žmogus)

TROPO SAMPRATA: KALBOS TROPAS Kalbos tropai dedami į žodynus kaip antrinės, išvestinės žodžių reikšmės. Vienos jų tėra buvę, galėtume sakyti, mirę tropai ir atlieka tik nominacinę (pavadinimo) funkciją (pvz., plunksna „rašomoji plunksna“). Tai tropai tik kalbos diachronijos atžvilgiu. Tikrieji kalbos tropai atlieka ne tiek nominacijos, kiek ekspresyvumo funkciją. Juose šalia naujosios, perkeltinės reikšmės išsaugota ir pirminė, tiesioginė. Žodynuose jie paprastai dedami su pažyma prk. Pvz.: Nebūk toks kiaulė! (prk. „nemandagus, begėdis, nešvarus žmogus“). Tai paplitę, visuotinai vartojami tropai, turintys tam tikrus tipinius kontekstus. Župerka K. Stiliaus figūros. Vilnius, 1980, 5–7.

TROPO SAMPRATA: STILIAUS TROPAS Stiliaus tropai – individualus reikšmės perkėlimas, susijęs tik su konkrečiu tekstu. Stiliaus tropų ekspresyvumas dėl reikšmės perkėlimo neįprastumo, nelauktumo yra ryškesnis negu kalbos tropų. Pvz.: Vasarėlės žydros akys mirga tarp žolių. Župerka K. Stiliaus figūros. Vilnius, 1980, 5–7.

KALBOS IR STILIAUS TROPŲ SAMPRATA (pagal K. Župerką) Žodis Žodžio reikšmės Perkeltinis žodžio vartojimas (stiliaus tropai) tiesioginė perkeltinės išblankusi („miręs“ kalbos tropas) ryškios (gyvi kalbos tropai) ašara 1. „tyras, skaidrus akių liaukų skystis“: Man ašaros veržiasi iš akių. 2. ppr. pl. „verksmas“: Ganyt kai reikia, – ašaros! 3. prk. „kas prastas, menkas“: Rugiai – vienos ašarėlės. Ten į vandenį šaltinio žalio Byra šaltos ašaros berželio. S. Nėr. 4. prk. „lašas“: Viena žvakės ašara ir ant staltiesės užkrito. Ašara didėjo, pilnėjo, augo jų akyse kas dieną, kas valandą. P. Cvir. 5. prk. „truputis“: Buvo ašara pieno, ir tą katė išlakė. Savo mažiuko, savo ašaros, jau aš taip neauginsiu, – kočiojo Kaziuką motina. Padangių ašaros skambina langą. S. Nėr. Župerka K. Stiliaus figūros. Vilnius, 1980, 9.

TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI MENINIAME STILIUJE Grožinė literatūra, ypač poezija, yra įprastinė metaforos ir kitų tropų vartojimo erdvė. Akivaizdi stiliaus tropų vartosena. Poezijoje daug pavyzdžių, kai sunku nustatyti tropo ribas, netgi tiksliau nusakyti tropo rūšį, nes perkeliama ne atskirų žodžių ar posakių reikšmė, o meniškai transformuojamas visas pasaulio suvokimas. Dabartinėje poezijoje tropai ypač sudėtingi, susipynę, juos ne visada reikia aiškintis lingvistiškai. Prozoje tropų vaidmuo ne toks reikšmingas kaip poezijoje; čia jie paprastai esti logiškesni, vartojami nuosekliau. Esama ir kūrinių, beveik neturinčių specifinių poetinės kalbos priemonių.

TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI BUITINIAME STILIUJE Šnekamojoje kalboje dažniausiai vartojami kalbos tropai – įsigalėjusios išraiškos priemonės. Šnekamosios kalbos metaforos ir kiti tropai „žemiški“, daugelis jų rodo artimumą kalbamajam dalykui, tiesioginį kalbančiojo sąlytį su juo, emocinį, neretai humoristinį, vertinimą. Metaforinis įprasminimas neretai susijęs su gamtos reiškiniais, kasdiene veikla. Šnekamajai kalbai ypač būdingi zoomorfizmai. Metoniminis reikšmės perkėlimas dažniausiai grindžiamas fizine patirtimi (bendravimu, kasdienybės daiktais, veiksmais, įvykiais ir kt.). Gyvojoje šnekoje vartojama ir individualių, situacinių tropų.

TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI PUBLICISTINIAME STILIUJE Publicistikoje stiliaus tropai taip pat palyginti reti, daugiau esama įprastinių žodžio reikšmės perkėlimo atvejų. Publicistiniame stiliuje metaforos ir kiti tropai dažniausiai neatlieka estetinės funkcijos (kaip meniniame stiliuje), o, sukurtos pagal analogiją ir tapusios šabloniškais pasakymais, įprastai didina sakinio ir viso teksto informacinį krūvį. Publicistika vartoja ir dalykinės, ir buitinės kalbos žodžių perkeltines reikšmes. Šių dienų publicistika ypač išsiskiria metonimijų gausa. Vis dažniau ne tik reklamoje, bet ir publicistinių tekstų antraštėse vartojama katachrezė.

TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI MOKSLINIAME STILIUJE Moksliniam stiliui emocinės ir vaizdinės kalbos priemonės nėra būdingos. Vis dėlto šiuose tekstuose tropų esama. Kaip teigia K. Župerka (1997, 83), kalbininkų požiūris į mokslo darbų kalbos ekspresyvumą nėra vienodas: vieni apgailestauja, kad mažėja išraiškingumo priemonių, kiti, pripažindami sodresnio žodžio teisę specialiajame mokslo darbe, mano, kad piršti jį moksliniam tekstui neverta. Dažniau tropai vartojami literatūros mokslo, filosofijos, pedagogikos darbuose. Tropų vartosenos dažnumu išsiskiria mokslo populiarinamieji tekstai.

TROPŲ FUNKCIONAVIMO YPATUMAI ADMINISTRACINIAME STILIUJE Vyrauja nuomonė, kad administracinio stiliaus rašytiniuose tekstuose tropai nėra vartojami.

FUNKCIONAVIMAS (pagal K. Župerką) MENINIS STILIUS Jau kaip žodynas / ties L raide / aš atverstas esu. / Čia dega tavo vardas. J. Marc. PUBLICISTINIS STILIUS Tamsios jos akys degė begaline panieka Danui. sp. BUITINIS STILIUS Nedega čia tavo tas darbas, rasi rytoj. LKŽ Vaikas nepabus namie – tik dega dega lėkti kur į sodžių. LKŽ

FUNKCIONAVIMAS

FUNKCIONAVIMAS Šis kūrinys rodo, jog ir pačios pilietiškiausios temos tinka ne vien publicistikos tekstams. (sp.) Pasakodamas gyvenimą, eilėraštis pasakoja ir poetą. Gilesnio pasakojimo nėra ir būti negali. V. Dauj. Dešimt kartų prisidirbę įvairiausi lyderiai tesugeba mekenti, kad dėl visko kalta žiniasklaida. (sp.) Nesąžiningi sportininkai tampa laboratorijų žiurkėmis (sp.) Kelią į pergalę skynė ir lietuvio ranka (sp.) Ir vėl paaiškėja, kad seimūnai – beraščiai. Visi jie ten baukučiai... (int.)

FUNKCIONAVIMAS Privalai matyti ir jausti daugiau negu kiti. Neskandink savo minčių į kunkuliuojančią gyvastį, apsižvalgyk aplinkui... (sp.) Šatrijos Ragana per visą XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikotarpį aukštai iškėlusi nešė žmogaus vidinio pasaulio paveikslą. (raš.) Šitie susitikimai duoda tokią sėklą mūsų tolesniam darbui. (rdj.) Ištraukoje ironizuojama Onos Duonutės viltis būti išgelbėtai iš Skirgailos nasrų. (raš.) Tai buvo balsas senos moters, kuri turbūt širdyje jaučia dvasinį įvykį, kuris ją labai prislėgė. (raš.) Kažkur šypsena pelenais sutrupėjo saujoj. (raš.) Atimk moteriai šypseną – ir ateis kapai. (sp.)

BAIGIAMOSIOS PASTABOS Saikingai ir tinkamai vartojami tropai kalbamąjį dalyką padaro tarsi regimą, kalbai teikia naujumo, gyvybės, veržlumo, sutelkia dėmesį, savo ornamentine ir emocine informacija papildo loginį turinį, išryškina pagrindinę mintį ir įteigia ją, keldami estetinį pasigėrėjimą. Tropų galia tokia didelė, kad jie personifikuodami moka prašnekinti net negyvus daiktus ar reiškinius. Be to, tropai taurina kalbėjimą: nederamam, per daug drąsiam žodžiui jie suteikia švelnesnį pobūdį, padaro jį etiškesnį, mandagesnį. Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 250.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS Svarbu, kad tropų kuriami vaizdai „negriūtų“ vienas ant kito, kitaip jie netenka stilistinės vertės ir efektas būna priešingas. Tropų perteklius kalbos ne tik nepuošia, bet netgi kenkia – ji užtemdoma, tampa neaiški, miglota, įmantri, nenatūrali, pretenzinga. Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 250.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS Tropų kūrimas yra amžinas, kasdien atsinaujinantis procesas, jis neturi kokių nors apibrėžtų ribų. Tad ir tropų vartojimo, ir jų išmonės galimybės yra labai plačios. Jos atskleidžia lingvistinį ir intelektinį išradingumą, pastabumą, o dažnai ir sąmojį, šmaikštumą. Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001, 250.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS http://wakefelderman.blogspot.com/