,,Hamletas“ (parašyta apie 1601; pirmąkart išspausdinta 1603 m.) Viljamas Šekspyras ,,Hamletas“ (parašyta apie 1601; pirmąkart išspausdinta 1603 m.) Paruošė lietuvių kalbos mokytojai Mindaugas Grigaitis (Kauno Senamiesčio progimnazija) ir Vilija Mataitė (Kauno VDU „Rasos“ gimnazija)

Siužetui medžiagą dramaturgas ėmė iš įvairių šaltinių: padavimo apie Jutlandijos princą Amletą, kurį pirmasis užrašė apie 1200 m. danų metraštininkas Saksas Gramatikas. Prancūzų rašytojas Fransua Belforė atpasakojo šį seną padavimą „Tragiškose istorijose“ (1576). Greičiausiai Šekspyras rėmėsi XVI a. pabaigoje Anglijoje statyta pjese „Hamletas“.

„Hamletas“ – poetinė drama „Hamletas“ – poetinė drama. Ne tik todėl, kad ji parašyta eiliuota forma, bet ir dėl to, kad joje ryškus poetinis pasaulio suvokimas. Personažai gyvena ne realiame pasaulyje, o poetinėje tikrovėje, kur galimi paslaptingi dalykai (šmėklos pasirodymas, tikima burtais, fortūnos galia), mąstoma poetiniais vaizdais ir sąvokomis.

Šekspyro kūryboje „kiekvienas žodis – vaizdas“ Šekspyro kūryboje „kiekvienas žodis – vaizdas“. Antai Hamletui atrodo, kad gyvenimas tarsi „užžėlęs sodas, / Kur usnys vien ir piktžolės nuodingos/ Laisvai keroja“. Polonijus, ragindamas Laertą skubėti kelionėn, sako, jog „burei ant pečių jau tupi vėjas“. Ofelijai Hamletas yra „visos valstybės žiedas ir viltis“. Tame poetiniame pasaulyje ir žmonių jausmai nekasdieniški, pakylėti, poetiški.

Tai ir filosofinis kūrinys, kur pagrindinę vietą užima nusivylusio žmogaus (Hamleto) jausmų išpažintis, jį kankinantys vidiniai prieštaravimai. Saviti įvaizdžiai padeda išreikšti dramos idėją, personažų dvasinę būseną. „Hamlete“ daug įvairių irimo formų įvaizdžių: ligos, žaizdos, puvimas, gedimas. Jie atspindi Danijos tikrovę ir personažų moralinį nuosmukį: motinos elgesį vadina „pūlinga žaizda“, netgi saulės šviesą apibūdina fraze „saulė veisia kirmėles šuns lavone“, dangaus skliautą lygina su „smarvingu ir drumstu debesiu“.

Dažni ir kovos, dvikovos, durklo įvaizdžiai, kurie padeda išreikšti tai, kas vyksta veikėjų viduje: žodžiai „durklais bado“, kalbama apie gyvenimo užbaigimą „su paprasčiausiu durklu“. Savo amžių vadina „nutukusiu, nusigyvenusiu amžiumi“. Visą pasaulį – kalėjimu. Ryški mirties tema: daug svarstoma apie laikinumą, gyvenimą po mirties, savižudybę.

Tragedijoje jaučiama Renesanso epochos dvasia, nes personažai yra savarankiškos asmenybės. Bet tragedija atspindi paskutinio Renesanso laikotarpio situaciją, kai humanistai ėmė nebetikėti žmogaus kilnumu, pasaulio grožiu. Taigi Šekspyro herojų mąstymas yra artimas įvairių epochų žmonėms.

Herojaus konfliktas su aplinka ir pačiu savimi didžiausią įtampą pasiekia trečiame veiksme. Tai tragedijos kulminacija, kurią sudaro Hamleto monologas, jo susitikimas su Ofelija ir pjesė „Pelėkautai“. Monologas – tai lūžis. Po jo Hamletas pradeda veikti. Šekspyras dramatizmą sustiprina įvairiomis sceninėmis priemonėmis: užuomazgoje Šmėkla, kulminacijoje – pjesė „Pelėkautai“, atomazgoje – dvikova.

Temos ir problemos: TEMOS: Kūrinyje gvildenamos mirties ir gyvybės, beprotybės, keršto, žmogaus būties prasmės temos. PROBLEMOS: Kas aš esu dabar? Kas yra pareiga,meilė, laimė? Kas yra tikra ir kas yra laikina? Ar kerštas yra teisingas kelias?

Hamleto paveikslas Hamletas - Danijos princas. Jis tragiška ir didinga asmenybė, aiškiai įžvelgia žmogaus esmę, tačiau yra nusivylęs žmogaus prigimtimi ir savo galimybėmis. JIS YRA MĄSTYMO, O NE VEIKLOS ŽMOGUS. Pareiga verčia veikti, bet jo charakteris yra daugiau mąstantis nei ryžtingai veikiantis. Jis analizuoja aplinką, stengiasi suprasti kitų žmonių, net ir Klaudijaus, pažiūras. Yra savikritiškas.

Kūrinio idėja ir vertybės Idėja: Parodyti žmogų sudėtingose pasirinkimo ir apsisprendimo situacijose, kai jis pats turi padaryti išvadas. Taip pat žmogaus nusivylimą humanistiniais idealais, jo požiūrį į gyvenimą ir mirtį, santykius su kitais žmonėmis. Vertybės: Sumenkinamos materialios vertybės, pagrindiniam veikėjui svarbiau moralė, atpildas, teisingumas, atsakomybė ir pareiga.

,, Hamletas “ šiandien: Kūrinys labai aktualus ir šiandieninėje visuomenėje. Kalbama apie žmogaus sutelkta dėmesį į opiausius gyvenimo moralinius ir filosofinius klausimus, kurie aktualūs ir šiandien. Žmogaus vienišumas, nereikalingumas, nusivylimas visuomene, kovojimas už savo gėrį, meilė ir išdavystė.

Apibendrinimas ,,Hamletas“ - tai kūrinys, kuriame yra vaizduojamas valstybės gyvenimas, rodomi tėvų ir vaikų, brolio ir sesers, mylimųjų santykiai. Bet jis nėra nei politinė, nei šeimos tragedija. Tai kūrinys apie žmogaus vietą pasaulyje, priešinimąsi blogiui, humanistinių idealų žlugimą.

Užduotys Raskite citatų su ligos, irimo, žaizdos motyvais. Paaiškinkite jų prasmę. Raskite citatų su kovos, durklo motyvais. Paaiškinkite jų prasmę. Apibūdinti tragedijos konfliktą. Raskite pasaulį ir visuomenę vertinančių Hamleto pasakymų. Paaiškinkite jų prasmę. Kodėl Hamletui reikalinga bepročio kaukė?

Namų darbas Išnagrinėti Hamleto monologą, esantį 1 veiksme 2 scenoje. Aptarti svarbiausius motyvus, idėjas, problemas, menines priemones. Būtina kurti rišlų tekstą.