Mokyklų mikroklimato būklės vertinimas Vertinimo metodikos ir tyrimo rezultatų pristatymas Vilnius 2019 m. birželio 4 d.
Turinys 1. 2. 3. 4. Mokyklos mikroklimato vertinimo metodika Mokyklų mikroklimato tyrimas 3. Mokyklų mikroklimato tyrimo rezultatai 4. Rekomendacijos
MOKYKLŲ MIKROKLIMATO BŪKLĖS VERTINIMO METODIKOS PARENGIMO IR MOKYKLŲ MIKROKLIMATO BŪKLĖS TYRIMO PASLAUGOS, ATLIKTOS NMVA UŽSAKYMU Tikslas – parengti bendrojo ugdymo mokyklų mikroklimato būklės vertinimo metodiką ir ją išbandyti atliekant mokyklų mikroklimato būklės tyrimą. Uždaviniai Parengti Vertinimo metodiką, skirtą mokyklų mikroklimato būklės stebėsenai šalyje ir savivaldybėse Atlikti Tyrimą, kurio tikslas - įvertinti mokyklų mikroklimato būklę išbandant sukurtą Vertinimo metodiką Pristatyti Tyrimo rezultatus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir pateikti rekomendacijas mokyklų savininkams, mokykloms, kaip gerinti mokyklų mikroklimatą ir mažinti patyčias
Vertinimo metodikos struktūra 3. Duomenų rinkimo įrankiai 4. Rekomendacijos dėl stebėsenos 2. Mokyklų mikroklimato vertinimo rodikliai 1. Mokyklos mikroklimato samprata
Mokyklos mikroklimato samprata ir vertinimo rodikliai Mokyklos mikroklimatas – tai mokyklos bendruomenės narių bendri įsitikinimai, vertybės ir požiūris, kurie apima socialinį, emocinį, drausmės ir fizinį mokyklos aspektus ir formuoja mokyklos bendruomenės narių tarpusavio santykius ir savijautą bei daro įtakos tiek mokinių pasiekimams, tiek mokyklos darbuotojų darbo rezultatams. Tyrimo rodiklių grupės Saugumas Mokymas ir mokymasis / ugdymas Tarpasmeniniai santykiai Institucinė aplinka Personalas (tik mokytojų atveju) Taisyklės ir normos Fizinis saugumas Socialinis – emocinis saugumas Mokytojų teikiama mokymosi pagalba Dalyvavimas socialinėje veikloje ir socialinis ugdymas Bendruomenės narių tarpusavio pagarba Bendruomenės narių tarpusavio pagalba Mokinių tarpusavio bendravimas Mokyklos aplinka Ryšys su mokykla Santykiai su mokyklos vadovybe
Mokyklos mikroklimato vertinimo rodikliai ir jų ribinės reikšmės Saugumas Mokymas ir mokymasis / ugdymas Tarpasmeniniai santykiai Institucinė aplinka Personalas (tik mokytojų atveju) Vertinant kiekvienos grupės teiginius, išvedami svertiniai vidurkiai nuo 1 iki 5: 1≤tyrimo metu gautas balas≤2,5 – blogas mikroklimatas 2,5<tyrimo metu gautas balas<3,5 – neutralus mikroklimatas 3,5≤tyrimo metu gautas balas≤5 – geras mikroklimatas
Duomenų rinkimo įrankiai Klausimynas, skirtas mokiniams Klausimynas, skirtas mokytojams Klausimynas, skirtas mokinių tėvams Iš viso klausimų: 24 klausimai 19 klausimų 21 klausimas Iš viso teiginių: 64 teiginiai 43 teiginiai 39 teiginiai Saugumas 24 teiginiai 3 klausimai (uždaro tipo) 5 teiginiai 4 klausimai (2 uždaro tipo, 2 atviri) 10 teiginių 2 klausimai (uždaro tipo) Mokymas ir mokymasis/ugdymas 14 teiginių 8 teiginiai 11 teiginių Tarpasmeniniai santykiai 16 teiginių Institucinė aplinka 12 teiginių 7 teiginiai Personalas (tik mokytojų atveju) -
Klausimynų pavyzdžiai
Rekomendacijos dėl stebėsenos: mokyklų mikroklimato stebėsenos vykdymo atvejai VALSTYBĖS LYGIU LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomenduojama nacionalinį mokyklų mikroklimato tyrimą padaryti privalomą ir reglamentuotą teisės aktais į tyrimo imtį pakliuvusioms mokykloms, kurių savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė arba valstybė bei rekomenduoti privačioms mokykloms atlikti tokį patį tyrimą. SAVIVALDYBIŲ LYGIU Rekomenduojama inicijuoti mokyklos, mokyklų grupės ar visų savivaldybės mokyklų mikroklimato tyrimą: • įvykus nelaimei (savižudybei, fiziniam smurtui); • įvykus socialiniam-emociniam smurtui, patyčioms (bet kokia forma); • mokinių pasiekimų blogėjimui mokykloje, mokyklų grupėje ar visose savivaldybės mokyklose; • gavus tėvų (globėjų, rūpintojų) skundus dėl mokyklos; • nenatūraliai mažėjant mokinių skaičiui mokykloje, mokyklų grupėje, kai vaikai tėvų iniciatyva perkeliami į kitas mokyklas; • esant nenatūraliai personalo kaitai mokykloje, mokyklų grupėse ar visose savivaldybės mokyklose; • kitais mokyklos pareigas ir teises įgyvendinančios institucijos / savivaldybės numatytais atvejais. MOKYKLŲ LYGIU Rekomenduojama inicijuoti mokyklų mikroklimato tyrimą: • mokinių pasiekimų blogėjimui mokykloje; • nenatūraliai mažėjant mokinių skaičiui mokykloje, kai vaikai tėvų iniciatyva perkeliami į kitas mokyklas; • esant nenatūraliai personalo kaitai mokykloje; • kitais savivaldybės/mokyklos numatytais atvejais. 02 01 03
Rekomendacijos dėl stebėsenos: mokyklų mikroklimato stebėsenos vykdymo dažnis ir atsakingi subjektai VALSTYBĖS LYGIU Periodiškumas: vieną kartą per metus Atsakomybė už stebėsenos vykdymą: NMVA SAVIVALDYBIŲ LYGIU Periodiškumas: pagal poreikį Atsakomybė už stebėsenos vykdymą: savivaldybė MOKYKLŲ LYGIU Atsakomybė už stebėsenos vykdymą: mokykla 02 01 03
Tyrimo atlikimo instrukcija Tyrimo dalyvių imties nustatymas Atrankinės imties dydžio nustatymas Savivaldybių suskirstymas į 4 grupes: miestų, žiedines, mažąsias, didžiąsias kaimiškas Tyrimo dalyvių skaičiaus nustatymas savivaldybių grupėse: mokinių (pagal klases ir mokyklų tipus), mokytojų, tėvų Tyrimo duomenų surinkimas Mokyklų, dalyvaujančių tyrime atranka (atsitiktinė) Kontaktinių asmenų tyrime dalyvaujančiose mokyklose nustatymas Tyrimo duomenų rinkimo trukmės nustatymas Žinutės apklausos dalyviams suformavimas Klausimyno el. nuorodų formavimas Klausimyno išplatinimas el. būdu Tyrimo duomenų apdorojimas ir analizė 1. Duomenų kodavimas (jeigu reikia) 2. Duomenų „išvalymas“ nuo netikslumų 3. Duomenų „svėrimo“ procedūros atlikimas 4. Duomenų analizės atlikimas Dažnių apskaičiavimas; Vertinimo vidurkių apskaičiavimas; Standartinio nuokrypio apskaičiavimas; T-kriterijaus analizė; ANOVA analizė; Spirmeno koreliacijos koeficientas
Turinys 1. 2. 3. 4. Mokyklos mikroklimato vertinimo metodika Mokyklų mikroklimato tyrimas 3. Mokyklų mikroklimato tyrimo rezultatai 4. Rekomendacijos
Du mokyklų mikroklimato pilotiniai tyrimai 01 Tyrimo klausimai Koks yra mikroklimatas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokinių, tėvų ir mokytojų požiūriu? Kaip galėtų būti gerinamas mokyklų mikroklimatas? Tyrimų tikslas Išbandyti Vertinimo metodiką šalies mastu Išbandyti Vertinimo metodiką savivaldybės mastu 02 Tyrimų laikotarpis Pilotinė apklausa Lietuvos mastu vykdyta (duomenys rinkti) nuo 2018 m. spalio 26 iki 2018 m. lapkričio 11 d. Pilotinė apklausa savivaldybės lygiu vykdyta Klaipėdos miesto savivaldybėje ir Druskininkų savivaldybėje vykdyta (duomenys rinkti) nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. 03
Turinys 1. 2. 4. Mokyklos mikroklimato samprata ir vertinimo rodikliai Mokyklų mikroklimato vertinimo metodika 3. Mokyklų mikroklimato tyrimo rezultatai 4. Rekomendacijos
Tyrimo rezultatai Lietuvos mastu
3,5≤ tyrimo metu gautas balas ≤5 – geras mikroklimatas SAUGUMAS 3,5≤ tyrimo metu gautas balas ≤5 – geras mikroklimatas Saugumo atžvilgiu mokyklose vyrauja geras mikroklimatas (mokinių, mokytojų, tėvų požiūriu). Nors saugumo požiūriu mokyklų mikroklimatas vertinamas gerai, skiriasi mokinių, mokytojų ir tėvų vertinimai – geriausiai saugumą vertina mokytojai, blogiausiai – mokiniai. Taisyklių ir normų laikymąsi mokiniai, mokytojai ir tėvai vertina gerai. Mokiniai mažiau optimistiškai nei tėvai vertina patyčių pasireiškimą, taip pat dažniau pripažįsta, kad tapo skriaudėjais fizinio smurto atvejais. Tačiau daugiau tėvų nei mokinių mano, kad mokiniai keletą kartų yra tapę fizinio smurto aukomis. Daugiau nei penktadalis mokytojų teigia patiriantys psichologinį smurtą. Jaunesni mokiniai tiek mokinių, tiek tėvų teigimu, įvairiais aspektais (mokyklos patalpose, keliaudami į/iš mokyklos, grasinimų požiūriu ir pan.) jaučiasi mažiau saugūs nei vyresni mokiniai.
16 % 57 % 30 % 4,02 Gimnazijų Mažųjų savivaldybių Miestų savivaldybių MOKINIAI 4,02 Mergaitės: geriau nei berniukai žino mokyklų taisykles ir jų laikosi, tačiau blogiau vertina galimybes prisidėti prie jų kūrimo jaučiasi mažiau saugios keliaudamos į / iš mokyklos stengiasi sustabdyti patyčias ir prašyti pagalbos dėl jų mažiau linkusios šaipytis iš kitų ir dalintis asm. informacija internete ar telefonu mokinių keletą kartų yra tapę fizinio smurto aukomis, po 2 proc. – dažnai arba nuolat tampa fizinio smurto aukomis 16 % mokinių keletą kartų yra buvę skriaudėjais, po 1 proc. – dažnai arba nuolat buvo skriaudėjais Jaunesni mokiniai: jaučiasi laimingesni mokykloje nei vyresni mažiau linkę dalintis asmenine informacija internete arba telefonu nei vyresni mokiniai jaučiasi mažiau saugūs mokykloje nei vyresni Gimnazijų mokiniai patiria mažiau patyčių nei pagrindinių mokyklų mokiniai labiau nei pagrindinių mok. mokiniai linkę dalintis asmenine informacija internete ar telefonu Mažųjų savivaldybių mokiniai labiau nei kitų savivaldybių mokiniai susiduria su erzinimu dėl išvaizdos, turimų daiktų ir pan. 57 % mokinių, susidūrę su patyčiomis, kreiptųsi į auklėtoją 30 % mokinių, susidūrę su patyčiomis, nesikreiptų pagalbos į suaugusius SAUGUMO VERTINIMAS Miestų savivaldybių mokiniai rečiau nei žiedinių ir didžiųjų kaimiškų savivaldybių mokiniai stengiasi sustabdyti patyčias internete ar telefonu labiau nei mažųjų ir didžiųjų kaimiškų savivaldybių mokiniai linkę dalintis asmenine informacija internete ar telefonu Patyčių pasireiškimo vertinimai svyruoja nuo nei sutinku, nei nesutinku iki visiškai sutinku
98 % 22 % 4,39 Pagrindinių mokyklų mokytojai Progimnazijų mokytojai Moterys mokytojos: dažniau reaguoja, jei mokiniai pažeidžia nustatytas elgesio taisykles ir normas dažniau nei mokytojai vyrai patiria psichologinį smurtą (atitinkamai 30 ir 12,5 proc.) mokytojų teigia nepatiriantys fizinio smurto 98 % mokytojų patiria psichologinį smurtą, pasireiškiantį įvairiomis formomis: grasinimų, keiksmažodžių, melavimu apie patirtą fizinį smurtą, nepagrįstais skundus tėvams, draugams 22 % Gimnazijų mokytojai rečiausiai sutinka su tuo, kad mokykloje paisoma taisyklių ir jų vienodai laikosi visi bendruomenės nariai Progimnazijų mokytojai sudarė didžiausią mokytojų, patyrusių fizinį smurtą dalį SAUGUMO VERTINIMAS Pagrindinių mokyklų mokytojai labiau nei progimnazijų ir gimnazijų mokytojai sutinka su tuo, kad mokykloje yra paisoma mokyklos taisyklių ir jų vienodai laikosi visi mokyklos bendruomenės nariai
17 % 9 % 4,14 Patyčios Trumpiau Mažųjų savivaldybių Gimnazijų TĖVAI 4,14 mokinių tėvų teigimu, mergaitės/merginos: rečiau nei berniukai patyrė fizinį smurtą rečiau nei berniukai tapo skriaudėjais keletą kartų mokinių tėvų teigia, kad jų vaikas keletą kartų yra tapęs fizinio smurto aukomis, mažiau nei 1 proc. – nuolat tampa fizinio smurto aukomis 17 % mokinių tėvų teigia, kad jų vaikas keletą kartų yra buvęs skriaudėjais, mažiau nei po 1 proc. – dažnai arba nuolat buvo skriaudėjais 9 % Jaunesnių mokinių tėvai: labiau nei vyresnių sutinka su tuo, kad mokytojai ir kiti mokykloje dirbantys specialistai reaguoja į mokinių vykdomus pažeidimus mano, kad jų vaikai yra mažiau saugūs mokykloje ir pakeliui į / iš mokyklos nei vyresni vaikai mano, kad jų vaikai keletą kartų tapo skriaudėjais labiau nei vyresnių mokinių tėvai linkę manyti, kad jų vaikai patiria patyčias Taisyklių laikymasis mokykloje vertinamas tėvų palankiai Mokytojai ir kiti mokykloje dirbantys specialistai , tėvų manymu, reaguoja į mokinių vykdomus pažeidimus Patyčios bendrai vertinant, tėvų manymu, nėra aktuali problema jų vaikams Trumpiau mokykloje besimokantys mokiniai: dažniau nepatiria fizinio smurto rečiau tampa skriaudėjais rečiau patiria patyčias nei vidutinį laikotarpį mokykloje besimokantys mokiniai SAUGUMO VERTINIMAS Mažųjų savivaldybių labiau nei žiedinių savivaldybių mokinių tėvai linkę manyti, kad jų vaikai jaučiasi saugūs mokykloje Gimnazijų mokiniai, tėvų manymu: rečiau patyrė fizinį smurtą nei kitų mokyklų tipų mokiniai rečiau nei kitų mokyklų tipų mokiniai tapo skriaudėjais
3,5≤ tyrimo metu gautas balas ≤5 – geras mikroklimatas MOKYMAS IR MOKYMASIS/UGDYMAS 3,5≤ tyrimo metu gautas balas ≤5 – geras mikroklimatas Mokymo ir mokymosi / ugdymo atžvilgiu mokyklose vyrauja geras mikroklimatas (mokinių, mokytojų, tėvų požiūriu). Mokymo ir mokymosi / ugdymo požiūriu mikroklimatas geriausiai vertinamas mokytojų, mokinių ir tėvų vertinimas nesiskiria Tiek mokinių, tiek jų tėvų teigimu, mokyklose mokiniai galimybė dalyvauti įvairiose socialinėse veiklose, taip pat vykdomos įvairios prevencinės programos, tačiau šiose programose dalyvauja ne visi mokiniai. Mokytojų teikiama mokymosi pagalba vertinama teigiamai – mokytojai skiria mokiniams pakankamai laiko, kai mokiniai nori aptarti mokymosi rezultatus, paaiškina, kodėl mokiniai gavo tam tikrą įvertinimą ir išsiaiškina su mokiniais apie netinkamą jų elgesį, tačiau mokytojai ne visuomet pagiria mokinius už jų pastangas. Klasės valandėlių metu mokiniai ne visuomet kalba apie socialinės veiklos svarbą visuomenei ir ne visi dalyvauja socialinėje veikloje Mokytojų teigimu, mokiniai yra skatinami ir jiems teikiama mokymosi pagalba, tačiau mokyklose ne visada atvirai kalbama apie konfliktus ir todėl ne visuomet yra geriausios galimybės juos spręsti. Absoliuti dauguma tėvų yra informuojami apie savo vaiko pasiekimus mokykloje, tačiau jie jaučiasi nepakankamai įtraukti į mokyklos veiklas. Dauguma tėvų buvo linkę labiau nesutikti nei sutikti su tuo, kad dalyvauja mokykloje organizuojamose prevencinėse programose.
Žiedinių savivaldybių Miestų savivaldybių MOKINIAI 3,92 Mergaitės dažniau nei berniukai: palankiai vertina galimybes dalyvauti socialinėje veikloje ir joje dalyvauja bei joms tai patinka žino apie vykdomas prevencines programas ir dalyvauja jose Jaunesni mokiniai: dažniau pagiriami mokytojų nei vyresni mokiniai labiau linkę sutikti su tuo, kad gaunasi mokymosi pagalbos, kai ji jiems reikalinga labiau nei vyriausių klasių mokiniai sutinka su tuo, kad klasės valandėlės metu kalbama apie socialinę veiklą, konfliktų sprendimo galimybes, apie pagarbą visiems žmonėms Progimnazijų mokiniai labiau nei gimnazijų mokiniai yra giriami už pasiekimus per pamokas, skatinami siekti gerų rezultatų, gauna paaiškinimus dėl gautų rezultatų Žiedinių savivaldybių Miestų savivaldybių mokiniai rečiau nei kitų savivaldybių grupių mokiniai pritaria tam, kad klasės valandėlių metu kalbama apie socialinės veiklos svarbą, galimus konfliktus ir jų sprendimo būdus, pagarba visiems žmonėms MOKYMO IR MOKYMOSI/UGDYMO VERTINIMAS Mokymosi pagalba teikiama mokytojų mokiniams, vertinama mokinių požiūriu palankiai mokiniai labiau nei kitų savivaldybių grupių mokiniai yra giriami už pasiekimus per pamokas, suteikiama mokymosi pagalba, skatinami siekti gerų rezultatų, gauna paaiškinimus dėl gautų rezultatų mokiniai labiau nei kitų savivaldybių mokiniai linkę dalyvauti vykdomose prevencinėse programose Gimnazijų mokiniai mažiau nei progimnazijų ar pagrindinių mokyklų mokiniai dalyvauja socialinėje veikloje, kalba apie konfliktus, pagarbą visiems žmonėms, socialinės veiklos svarbą
Žiedinių savivaldybių MOKYTOJAI 4,18 Moterys mokytojos: dažniau nei vyrai mokytojai randa laiko mokiniams, kai jiems reikia pasikalbėti apie mokymosi pasiekimus, pagiria mokinius už gerus pasiekimus, padeda mokiniams, kai jie susiduria su mokymosi sunkumais labiau nei vyrai mokytojai linkusios apie įvykusius konfliktus tarp mokinių informuoti tėvus dažniau nei žiedinėse savivaldybėse, esant poreikiui, mokinių probleminiam elgesiui spręsti pasitelkiami švietimo pagalbos specialistai Miestų savivaldybėse Gimnazijų mokytojai rečiausiai pagiria mokinius už gerus pasiekimus rečiau už pagrindinių mokyklų mokytojus padeda mokiniams, kai jie susiduria su mokymosi sunkumais rečiau nei progimnazijų ar pagrindinių mokyklų mokytojai informuoja tėvus apie įvykusius tarp mokinių konfliktus rečiau nei progimnazijų ir pagrindinių mokyklų mokytojai sutinka su tuo, kad mokykloje atvirai kalbama apie įvykusius konfliktus tarp mokinių ir mokytojų rečiau nei progimnazijų ir pagrindinių mokyklų mokytojai sutinka su tuo, kad įvykusius konfliktus stengiamasi išspręsti Žiedinių savivaldybių mokytojai dažniau nei miestų ir didžiųjų kaimiškų savivaldybių mokytojai pagiria už gerus pasiekimus labiau nei miestų, mažųjų savivaldybių ir didžiųjų kaimiškų savivaldybių mokytojai padeda mokiniams, kai jie susiduria su mokymosi sunkumais mokyklose dažniau nei miesto ar mažųjų savivaldybių mokyklose atvirai kalbama apie įvykusius konfliktus tarp mokinių ir mokytojų, įvykusius konfliktus stengiamasi išspręsti MOKYMO IR MOKYMOSI/UGDYMO VERTINIMAS
Dalyvavimas prevencinėse programose Socialinėje veikloje TĖVAI 3,92 mergaičių/merginų tėvai: labiau nei berniukų tėvai linkę manyti, kad jų dukros skatinamos siekti geresnių/geriausių mokymosi rezultatų teikimas mokinių tėvų vertinamas gerai Mokymosi pagalbos mokinių tėvai rečiau nei 9 – 12 klasių mokiniai sutinka, kad esant poreikiui vaikui suteikiama mokymosi pagalba ir jų vaikai skatinami siekti gerų mokymosi rezultatų 7 – 8 klasių Jaunesnių mokinių tėvai: rečiau nei vyresnių mokinių tėvai pritaria tam, kad vaikui mokykloje paaiškinamos elgesio normos rečiau nei vyresnių mokinių tėvai pritaria tam, kad vaikas turi galimybę dalyvauti naudingoje socialinėje veikloje rečiau nei vyresnių mokinių tėvai turi galimybę ir yra skatinami įsitraukti į socialinę veiklą turi mažiau informacijos apie vykdomas prevencines programas Dalyvavimas prevencinėse programose įvertintas prasčiausiai iš visų aspektų pasireiškia didesniu aktyvumu vaikui mokantis mokykloje ilgesnį laiką Socialinėje veikloje turi galimybę dalyvauti tiek vaikai, tiek tėvai dažniau dalyvauja progimnazijų nei gimnazijų mokinių tėvai Mažųjų savivaldybių labiau nei žiedinių savivaldybių mokinių tėvai linkę manyti, kad jų vaikai jaučiasi saugūs mokykloje MOKYMO IR MOKYMOSI/UGDYMO VERTINIMAS
3,5≤ tyrimo metu gautas balas ≤5 – geras mikroklimatas TARPASMENINIAI SANTYKIAI 3,5≤ tyrimo metu gautas balas ≤5 – geras mikroklimatas Tarpasmeninių santykių atžvilgiu mokyklose vyrauja geras mikroklimatas (mokinių, mokytojų, tėvų požiūriu). Tarpasmeninius santykius prasčiausiai vertina mokiniai, geriausiai – mokytojai. Tarp mokinių ir mokytojų, taip pat tarp mokytojų ir tėvų, mokyklos administracijos yra tarpusavio pagarba, tačiau mokytojai yra mažiau kantrūs su mokiniais ir šaukia dėl elgesio normų pažeidimo Absoliuti dauguma mokinių yra draugiški su esamais ir su naujais mokiniais bei turi draugų mokykloje ar klasėje, su kuriais pasikalba apie problemas ar mokslus. Trūksta bendradarbiavimo tarp mokytojų; iškyla diskriminacijos dėl amžiaus grėsmė, kadangi mokyklų administracijos labiau gerbia ir atsižvelgia į jaunesnių mokytojų išsakytas mintis. Tėvų nuomone, jiems ir jų vaikams nepakankamai dažnai teikiamos konsultacijos emociniais ir socialiniais klausimais.
3,6 Mokiniai Gimnazijų Progimnazijų MOKINIAI TARPASMENINIŲ SANTYKIŲ VERTINIMAS 3,6 Mergaitės: rečiau nei berniukai mano, kad mokytojai yra nekantrūs, jei jos nesupranta aiškinamos temos labiau nei berniukai/vaikinai gerbia savo mokytojus dažniau nei berniukai kalba su savo mokytojais, kai reikia patarimo dėl asmeninių problemų dažniau nei berniukai mano, kad mokiniai mokykloje draugiški ir draugiškai elgiasi su naujais mokiniais dažniau nei berniukai/vaikinai sutinka su teiginiu, kad pertraukų metu leidžia laiką su draugais iš mokyklos/klasės Mokiniai gerbia savo mokytojus gerai vertina mokinių tarpusavio bendravimą Gimnazijų mokiniai dažniau nei pagrindinių mokyklų mokiniai mano, kad mokiniai mokykloje – draugiški Žiedinių savivaldybių mokiniai rečiausiai iš visų savivaldybių grupių mano, kad mokytojai yra nekantrūs ir šaukia dėl blogo elgesio dažniau nei kitų savivaldybių grupių mokiniai mato elgesio pavyzdį suaugusiuose ir kreipiasi į mokytojus dėl asmeninių problemų dažniau nei kitų savivaldybių grupių mokiniai turi draugų, padedančių jiems mokytis, gali pasikalbėti apie savo problemas Jaunesni mokiniai: labiau nei vyresni mokiniai linkę manyti, kad mokytojai yra nekantrūs ir šaukia, kai jie blogai elgiasi pamokų metu labiau nei vyresni mokiniai linkę manyti, klasės mokytojai gerbia visus mokinius vienodai dažniau nei vyresni mokiniai kalba su savo mokytojais, kai jiems reikia patarimo dėl asmeninių problemų labiau nei vyresni mokiniai mato pavyzdį suaugusių elgesyje Progimnazijų mokiniai labiau nei gimnazijų mokiniai linkę teigti, kad mokytojai yra nekantrūs ir šaukia dėl blogo elgesio dažniau nei gimnazijų mokiniai kalba su savo mokytojais, kai jiems reikia patarimo dėl asmeninių problemų dauguma mokytojų gerbia mokinius nepriklausomai nuo jų lyties ir pan. mokytojai linkę būti nekantrūs ir šaukti, kai mokiniai blogai elgiasi pamokų metu ir nesilaiko nustatytų taisyklių mokytojai linkę būti kantrūs ir nešaukia, kai mokiniai nesupranta aiškinamos temos
Progimnazijų mokytojai TARPASMENINIŲ SANTYKIŲ VERTINIMAS 4,36 turintys mokytojai labiau linkę manyti, kad administracija juos gerbia turintys mokytojai linkę mažiau sutikti su tuo, kad mokytojai tarpusavyje bendradarbiauja Mažesnį darbo stažą Moterys mokytojos: dažniau nei vyrai mano, kad mokiniai jas gerbia labiau nei vyrai mokytojai linkusios manyti, kad mokytojai bendradarbiauja tarpusavyje dažniau nei mokytojai vyrai teikia paramą mokiniams dažniau nei mokytojai vyrai bendradarbiauja su mokinių tėvais sprendžiant klausimus dėl mokinių mokymosi, elgesio ir pan. dažniau nei gimnazijų mokytojai bendradarbiauja su mokinių tėvais sprendžiant klausimus dėl mokinių mokymosi, elgesio ir pan. rečiau nei gimnazijų mokytojai dalyvauja įvairių klasių tėvų susirinkimuose, kai yra kviečiami dažniau nei pagrindinių mokyklų mokytojai atsako į mokinių tėvų el. laiškus Progimnazijų mokytojai Žiedinių savivaldybių mokytojai dažniau nei mažųjų savivaldybių mokytojai jaučiasi gerbiami tėvų ir kolegų dažniau nei kitų savivaldybių mokytojai bendradarbiauja tarpusavyje dažniau nei kiti padeda mokiniams įvairiais klausimais ir skatina mokinius dirbti komandoje, ieškoti gerų gyvenimo pavyzdžių vertybiniu požiūriu Gimnazijų mokytojai rečiausiai mano, kad bendradarbiauja su kolegomis dažniau nei progimnazijų mokytojai padeda mokiniams įvairiais klausimais rečiau nei kitų mokyklų tipų mokytojai skatina mokinius ieškoti gerų gyvenimo pavyzdžių vertybiniu požiūriu
Žiedinių savivaldybių TĖVAI TARPASMENINIŲ SANTYKIŲ VERTINIMAS 4,07 mergaičių/merginų tėvai: labiau nei berniukų tėvai linkę manyti, kad jų vaikas turi draugų mokykloje/klasėje, kurie jam padeda mokytis, kai jis turi problemų Ilgiau besimokančių mokinių tėvai labiau nei trumpai mokykloje besimokančių vaikų tėvai linkę manyti, kad jų vaikas turi draugų mokykloje/klasėje, su kuriais gali pasikalbėti apie savo problemas Jaunesnių mokinių tėvai: rečiau nei vyresnių mokinių tėvai mano, kad mokykloje jiems ir jų vaikams teikiamos konsultacijos emociniais bei socialiniais klausimais rečiau nei vyresnių mokinių tėvai, kad jų vaikas turi draugų mokykloje/klasėje, kurie jam padeda mokytis ir su kuriais gali pasikalbėti apie savo problemas Žiedinių savivaldybių labiau nei mažųjų ir didžiųjų kaimiškų savivaldybių mokinių tėvai linkę manyti, kad mokyklos darbuotojai gerbia visus tėvus vienodai Progimnazijų mokinių tėvai rečiau nei kitų savivaldybių grupių tėvai mano, kad jų vaikas turi draugų mokykloje/klasėje, su kuriais gali pasikalbėti apie savo problemas vaikų tėvai rečiau nei pagrindinių mokyklų mokinių tėvai linkę manyti, kad pertraukų metu jų vaikas leidžia laiką su draugais iš savo mokyklos/klasės
3,5≤ tyrimo metu gautas balas ≤5 – geras mikroklimatas INSTITUCINĖ APLINKA 3,5≤ tyrimo metu gautas balas ≤5 – geras mikroklimatas Institucinės aplinkos atžvilgiu mokyklose vyrauja geras mikroklimatas (mokinių, mokytojų, tėvų požiūriu). Mokinių ryšys su mokykla yra ganėtinai stiprus – mokiniai jaučiasi savo klasės ir mokyklos dalimi bei pritampa mokykloje, mokytojai jaučiasi mokyklos dalimi ir linkę bendrauti su savo kolegomis, tėvai gerai vertina savo ryšį su mokykla. Mokyklos aplinka mokinių ir mokytojų vertinama teigiamai. Daugumos mokinių nuomonės išsiskiria vertinant mokykloje įrengtas poilsio zonas, mokymosi fizinę aplinką, šiuolaikinius įrenginius ir technologijas, skirtas mokymosi tikslams, kurių daliai mokinių trūksta. Apie mokyklos išvaizdą, švarą ir tvarką joje palankiausiai atsiliepia gimnazistai. Mokytojai blogiausiai vertina darbo priemonių prieinamumą. Popamokinėse veiklose dažniau dalyvauja jaunesni mokiniai pagrindinėse mokyklose (ypač mergaitės). Prasčiausiai mokyklos institucinę aplinką vertina progimnazijų mokytojai.
3,91 Pagrindinių mokyklų Gimnazijų Mažųjų savivaldybių MOKINIAI Mergaitės: dažniau nei berniukai/vaikinai skatinamos dalyvauti popamokinėje veikloje ir lankosi mokykloje vykstančiuose renginiuose Vyresni mokiniai: mažiau nei jaunesni skatinami dalyvauti popamokinėje veikloje bendrauja su draugais po pamokų ar per atostogas rečiau nei jaunesni mokiniai jaučiasi pritapę savo mokykloje ir jiems patinka ją lankyti, dalyvauja mokyklos renginiuose Gimnazijų mokiniai palankiau nei kitų savivaldybių grupių mokiniai vertina mokyklos aplinką: švarą, eksterjerą, poilsio zonas mokyklose, daiktų saugojimo vietas Pagrindinių mokyklų mokiniai dažniau lankosi mokykloje vykstančiuose renginiuose nei kitų mokyklų mokiniai INSTITUCINĖS APLINKOS VERTINIMAS Žiedinių savivaldybių mokiniai dažniau nei miestų ir didžiųjų kaimiškų savivaldybių mokiniai lankosi mokykloje vykstančiuose renginiuose ir bendrauja su klasės draugais po pamokų ar per atostogas Geriausiai vertina švarą mokykloje Mažųjų savivaldybių mokinių galimybė naudotis išmaniosiomis technologijomis yra mažesnis nei kitų savivaldybių mokinių mokyklose yra mažiau patogių mokiniams įrengtų poilsio zonų ir kur saugiai pasidėti savo daiktus
Progimnazijų mokytojai 4,22 Moterys mokytojos labiau nei vyrai mokytojai aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime blogiau nei kitų mokyklų mokytojai: mokyklos aplinkos tvarkingumą ir švarumą vyraujančios aplinkos palankumą ir jaukumą mokymuisi ir darbui naudotis šiuolaikiniais įrenginiais ir technologijomis mokymo tikslais aprūpinimą reikalingomis darbo priemonėmis Progimnazijų mokytojai INSTITUCINĖS APLINKOS VERTINIMAS
4,02 Mažųjų savivaldybių Gimnazijose TĖVAI Jaunesnių mokinių tėvai blogiau nei vyresnių mokinių tėvai vertina mokymosi aplinką, poilsio zonas, skirtas mokiniams Gimnazijose besimokančių mokinių tėvai geriau vertina mokymosi aplinką, įrengtas mokiniams poilsio zonas Mažųjų savivaldybių mokinių tėvai labiau nei miestų ar žiedinių savivaldybių mokinių tėvai linkę manyti, kad: jų indėlis ir bendradarbiavimas nėra vertinamas jiems nesuteikiama pakankamai informacijos apie mokykloje vykstančias veiklas mokinių tėvai prasčiau nei didžiųjų kaimiškų savivaldybių mokiniai vertina galimybes saugiai pasidėti daiktus INSTITUCINĖS APLINKOS VERTINIMAS
3,5≤ tyrimo metu gautas balas ≤5 – geras mikroklimatas PERSONALAS Mokytojai apskritai gerai vertina santykius su administracija, tačiau ši mokyklos mikroklimato sritis mokytojų vertinama prasčiausiai iš visų analizuotų. Mokytojai sulaukia administracijos sulaukia administracijos palaikymo ir paskatinimo tobulėti, tačiau kartais nemano turintys gerus santykius su kolegomis ir rečiau noriai dalinasi susirinkimuose savo idėjomis. 3,5≤ tyrimo metu gautas balas ≤5 – geras mikroklimatas Personalo atžvilgiu mokyklose vyrauja geras mikroklimatas (mokytojų požiūriu). 4,14 blogiausiai vertina mokyklos administracijos veiksmus skatinant mokytojų tobulėjimą ir atsižvelgiant į mokytojų siūlymus dėl veiklos ir procesų tobulinimo Progimnazijų mokytojai Gimnazijų mokytojai rečiau nei pagrindinių mokyklų mokytojai noriai dalinasi savo idėjomis per susirinkimus ir turi gerus darbinius santykius su kolegomis, kurie leistų mokykloje diegti naujoves PERSONALO VERTINIMAS turintys mokytojai labiau nei didelį darbo stažą turintys mokytojai linkę manyti, kad administracija atsižvelgia į jų ir kitų mokytojų siūlymus dėl veiklų ir procesų tobulinimo, renginių organizavimo ir pan. Mažesnį darbo stažą
Turinys 1. 2. 3. Mokyklos mikroklimato samprata ir vertinimo rodikliai Mokyklų mikroklimato vertinimo metodika 3. Mokyklų mikroklimato tyrimo rezultatai 4. Rekomendacijos
Rekomendacijos LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai Rekomendacija Priemonė Rekomenduojama skirti lėšas mokytojų psichologinei pagalbai. Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše numatyti lėšas mokytojų psichologinei pagalbai, kurios būtų skiriamos 1 vaikui per metus ir skiriamos savivaldybėms. Rekomenduojama skirti lėšų mokytojų konfliktinių/kritinių situacijų su mokiniais, jų tėvais įgūdžių valdymo lavinimui. Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše numatyti lėšas mokytojų įgūdžių valdymui, kurios būtų skiriamos 1 vaikui per metus ir skiriamos savivaldybėms. Rekomenduojama įpareigoti mokyklas sukurti tarybas, į kurias būtų įtraukti visi mokyklos mokytojai, siekiant įtraukti mokytojus į mokyklos valdymą. Rekomendacija siekiama, kad mokyklų taisyklės, etikos normos būtų priimtos turint mokytojų daugumos pritarimą. Mokytojų tarybų sukūrimas ir administracijos sprendimų priėmimo apribojimas, perkeliant sprendimo teisę mokytojams taisyklių, etikos normų kūrimo klausimais ir pan. Rekomenduojama šalies mastu parengti ir visoms Lietuvos mokykloms išplatinti informacines priemones smurto apraiškoms ir žalingiems įpročiams mažinti (pvz. informacines lenteles, plakatus, stendus, filmukus ir pan.). Informacinių priemonių parengimas ir išplatinimas mokykloms.
Rekomendacijos savivaldybių grupėms Rekomendacija Priemonė Rekomenduojama mažųjų savivaldybių grupei priskirtų mokyklų mokinių tėvams suteikti daugiau informacijos apie mokykloje vykstančias veiklas, pabrėžiant, kokią naudą tai atneš tėvams ir jų vaikams. Tėvų informavimas apie vykstančias veiklas, suderinus su kiekvienu jiems patogią informavimo priemonę (el. laišku, per el. dienyną, mokyklos svetainėje/facebook‘e ir pan.) Rekomenduojama mažųjų savivaldybių grupei priskirtų mokyklų mokiniams ir jų tėvams suteikti daugiau galimybių gauti konsultacijas emociniais ir socialiniais klausimais. Psichologo paslaugų prieinamumo mokiniams ir jų tėvams didinimas. Rekomenduojama labiau įtraukti miestų savivaldybių ir didžiųjų kaimiškų savivaldybių grupių mokyklų mokinių tėvus į prevencines programas (renginius, dirbtuves, parodas ir kt.). Tėvams aktualių prevencijos programų rengimas, papildomas informavimas suderintomis informavimo priemonėmis (el. laišku, per el. dienyną, mokyklos svetainėje/facebook‘e ir pan.). Rekomenduojama į miestų savivaldybių grupę priskirtų mokyklų mokinius supažindinti su asmens duomenų apsaugos svarba ir būtinumu. Pamokų, skirtų mokinių supažindinimui su asmens duomenų apsaugos svarba ir būtinumu, pravedimas.
Rekomendacijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (savivaldybėms) Rekomendacija Priemonė Rekomenduojama užtikrinti mokytojų fizinį ir psichologinį saugumą pamokų vedimo metu. Rekomenduojama užtikrinimo priemones taikyti tik darbui su probleminėmis klasėmis. Mobilių vaizdo stebėjimo sistemų įrengimas klasėse. Rekomenduoja užtikrinti psichologinių konsultacijų prieinamumą mokytojams. Psichologo konsultacijos internetu. Rekomenduojama užtikrinti vaikų saugumą, kai šie eina į mokyklą ar grįžta iš mokyklos. Apšvietimo įrengimas. Bendradarbiavimas su policijos komisariatais dėl papildomo patruliavimo. Rekomenduojama mokyklas aprūpinti rakinamomis mokinių spintelėmis. Rakinamų mokinių spintelių įrengimas mokyklose. Rekomenduojama mokyklose įrengti poilsio zonas, aprūpinti trūkstamais baldais (sėdmaišiais, suolais ir kt.), kur mokiniai galėtų leisti laiką pertraukų metu. Poilsio zonų įrengimas mokyklose. Rekomenduojama mokytojams reikalingomis darbo priemonėmis aprūpinti mokyklas. Mokytojų aprūpinimas reikalingomis darbo priemonėmis. Rekomenduojama užtikrinti galimybes mokiniams naudotis šiuolaikinėmis išmaniosiomis technologijomis mokyklose (ypač progimnazijose). Išmaniųjų lentų įrengimas ir kompiuterių įsigijimas klasėse. Rekomenduojama kiekvienoje mokykloje privalomai įtvirtinti psichologo etatą ir įvesti privalomas psichologo konsultacijas problemiškiausiai mokinių amžiaus grupei (5-8 klasės mokiniams), taip prisidedant prie patyčių, brendimo iššūkių sprendimo, mokinių tarpusavio supratimo didinimo ir jų supažindinimo su psichologo teikiamomis paslaugomis. Privalomo psichologo etato įvedimas ir privalomų grupinių (5-8 klasėms) konsultacijų pravedimas mokyklose.
Rekomendacijos mokykloms Rekomendacija Priemonė Rekomenduojama anoniminiu būdu rinkti nederamo mokinių elgesio (lemiančio mokyklų mikroklimatą) atvejus/būdus ir periodiškai atnaujinti mokinių elgesio taisykles. Taip pat rekomenduojama periodiškai, po taisyklių atnaujinimo supažindinti mokinius su atnaujintomis mokinių elgesio taisyklėmis. Anoniminis informacijos rinkimas per mokyklos svetainę. Mokykloms rekomenduojama organizuoti valandėles, kurių metu bus aptariami (ne)saugumo klausimai ir aspektai, bei teikiami specifiniai patarimai mergaitėms. Periodiškai organizuoti (ne)saugumo valandėles mergaitėms/merginoms. Rekomenduojama atvirai kalbėti apie situacijas, kai įvyksta konfliktai tarp mokinių ir mokytojų (išlaikant konflikto dalyvių anonimiškumą). Periodiškai organizuoti klasės valandėles aptariant įvykusias konfliktines situacijos, jos priežastis ir pasekmes. Rekomenduojama skirti mokytojams darbo valandėles, kurių metu bet koks mokinys galėtų su mokytoju aptarti mokymosi aspektus, jei pageidauja ir asmenines problemas. Mokytojų darbo valandėlės mokinių poreikiams tenkinti, problemoms spręsti. Periodiškumas – 1-2 kartus per mėnesį. Siekiant etiško mokytojų, mokyklos administracijos, kitų mokyklos darbuotojų elgesio, rekomenduojama mokykloms pasirengti ir pasitvirtinti mokytojų etikos kodeksą, kuriame būtų skelbiamos bendražmogiškosios bei profesinės etikos vertybinės nuostatos ir moralaus elgesio principai, kuriuos įsipareigoja taikyti visi mokytojai ir darbuotojai nediskriminuojant dėl mokytojo amžiaus, dėstomo dalyko, lyties ir kt. Mokytojų etikos kodekso parengimas, patvirtinimas, mokytojų ir kitų darbuotojų supažindinimas su kodeksu. Rekomenduojama kiekvienai mokyklai pasirengti ir pasitvirtinti mokytojų elgesio taisykles, bei su jomis supažindinti mokytojus ir mokinius. Mokytojų elgesio taisyklių parengimas, patvirtinimas, mokytojų, mokinių supažindinimas su taisyklėmis. Rekomenduojama mokyklų patalpose valdyti mokiniams prieinamą interneto turinį, kuris pasiekiamas per mokyklos bevielį interneto tinklą. Mokyklose įdiegti interneto turinio blokavimo priemones ir mokyklų patalpose blokuoti smurtą ir patyčias skatinantį interneto turinį.
Smart Continent LT UAB Įmonės kodas 300144142 PVM kodas LT100001908917 Olimpiečių g. 1A-6, 09235 Vilnius, Lietuva „Swedbank” AB, banko kodas 73000 Sąsk. Nr. LT 64 7300 0100 9122 9732 lt@smartcontinent.com, www.smartcontinent.com Tel.: 8.5.2196679 Faksas: 8.5.2196679