Grožėdamasis tapybos šedevrais, žmogus patiria jausmą, analogišką meilei

Įdomų atradimą, susijusį su tapybos šedevrų poveikiu žmogaus psichologijai, padarė mokslininkai iš Londono universiteto koledžo. Neurobiologijos profesoriaus Semiro Zakio (Samir Zaqi) vadovaujama tyrėjų grupė priėjo išvadą, kad grožėjimasis žinomų meistrų - tokių kaip Sandras Botičelis (Sandro Botticelli) ir Viljamas Terneris (William Turner) - paveikslais sukelia jausmą, panašų į tą, kuri patiria įsimylėjęs žmogus.

Mokslininkai atliko seriją smegenų skenavimo tyrimų ir nustatė, kad grožintis drobėmis, kaip ir žiūrint į mylimą žmogų, "suaktyvėja vienos ir tos pačios smegenų sritys ir į kraują patenka dofamino hormonas, atsakingas už pasitenkinimo jausmą ir padedantis patirti malonius pojūčius".

Kaip tik tokį poveikį kosntatavo ekspertai, kai eksperimento dalyviai žiūrėjo į Sandro Botičelio paveikslą "Veneros gimimas", Klodo Monė (Claud Monet) kūrinį "Maudynės" ir Džono Konsteblio (John Constable) drobę "Solsberio katedra". "Beje, tiriamųjų reakcija pasireikšdavo beveik iškart", - sakė S. Zakis.

Sandras Botičelis (Sandro Botticelli). Veneros gimimas 1480

Džonas Konsteblis (John Constable). "Solsberio katedra"

Viljamas Terneris (William Turner)

Viljamas Terneris (William Turner)

Viljamas Terneris (William Turner)

Viljamas Terneris (William Turner)

Klodo Monė (Claud Monet). Įspūdis. Saulėtekis