Mitas apie Prometėją.

Slides:



Advertisements
Panašios pateiktys
Laisvės ir kalnų šauksmas
Advertisements

“Ieškosiu Tavo veido...” pagal Isabel Guerra.
Lakštingala, čiulbanti 100 metų
Gėlių horoskopas MOTERIMS
Juozas Aputis (g. 1936) – rašytojas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Parengė Vilniaus.
ATRASK DIEVO PAŠAUKIMĄ
III klasių viktorina Paruošė G.Baublienė ir L.Venskutė
Pateikties kopija:

Mitas apie Prometėją

Prometėjas („įžvalgus“ arba „numatantis“) graikų mitologijoje – vienas iš titanų. Titanai, Urano (Dangaus) ir Gajos (Žemės) sūnūs, buvo nepaprastai galingi milžinai. Titanai - graikų mitologijoje – dievai, kėsinęsi į pasaulio valdžią. Iš viso buvo 12 titanų – Gajos ir Urano vaikų.

Prometėjas iš molio ir vandens nulipdė žmogų. Atėnė įkvėpė žmonių kūnams gyvybę. Prometėjas žmones daug ko išmokė.

Bet išdidusis Dzeusas nusprendė žmonių giminę valdyti Bet išdidusis Dzeusas nusprendė žmonių giminę valdyti. Jis nurodė jų teises ir pareigas dievams. Už tai pažadėjo malonę ir globą.

Prometėjas, kaip žmonių giminės tėvas ir gynėjas, bijojo, kad dievai už savo globą neužkrautų žmonėms ant pečių per didelės naštos. Norėdamas juos apsaugot, titanas ryžosi imtis apgaulės.

Prometėjas užmušė aukai didelį jautį ir padalijo skerdieną į dvi nelygias dalis. Vienoj pusėj padėjo geriausius mėsos gabalus, lajų ir viską suvyniojo į gyvulio odą, o kitoj kaulus dailiai apdėjo lajaus gumulais. Dzeusui jis pasiūlė pasirinkti auką: kurią gyvulio dalį parodys, tą žmonės dievams ir aukos lig pat pasaulio pabaigos.

Dzeusas permatė Prometėjo apgaulę, bet pasirinko dalį, kur buvo kaulai. Už apgaulę Dzeusas nusprendė nebeduoti žmonėms ugnies, kurios jiems labiausiai reikėjo.

Prometėjas pagrobė iš dievų ugnį ir atidavė ją žmonėms.

Jules Joseph Lefebvre, Pandora, 1882 Dzeusas sumanė atkeršyti žmonijai už pavogtą ugnį. Jis įsakė šlubam kalviui Hefaistui iš molio nulipdyti moterį, kuri grožiu prilygtų nemirtingai deivei, tačiau žmonėms atneštų nelaimę. Visi dievai ją apipylė dovanomis ir pavadino Pandora – „visų apdovanotąja”. Jules Joseph Lefebvre, Pandora, 1882

Pandora (iš graikų kalbos - gražioji bėda) graikų mitologijoje – pirmoji moteris, sukurta Dzeuso kaip dalis bausmės žmonijai už tai, kad Prometėjas pavogė ugnies paslaptį.

Dzeusas padovanojo Pandorą ne įžvalgiajam Prometėjui, o jo lėtapėdžiui broliui Epimetėjui (jo vardas reiškia „vėluojantis mąstyti”). Prometėjas perspėjo brolį, kad nepriimtų jokios dovanos iš Dzeuso. Bet Epimetėją pakerėjo Pandoros grožis.

Vos atėjusi pas Epimetėją, Pandora atvožė tą indą. Iš indo išskrido ištisas būrys blogybių, kurios žaibo greitumu pasklido po pasaulį pripildydamos žmonių gyvenimus kančių ir negandų.

Indo dugne liko tik Viltis Indo dugne liko tik Viltis. Pandora, dar nespėjus Vilčiai išlėkti lauk, dangtį vėl užtrenkė ir visiems laikams ją uždarė.

Dzeusas ėmė keršyti ir pačiam Prometėjui. Jis atidavė nusikaltėlį Hefaistui.

Tačiau bijojo Hefaistas nepaklusti Dzeuso valiai. Sunkus darbas laukė Hefaisto - jis turėjo prikalti prie uolos savo bičiulį Prometėją. Tačiau bijojo Hefaistas nepaklusti Dzeuso valiai. Dirkas van Baburenas.„Hefaistas (Vulkanas) supančioja Prometėją“

Prometėjas buvo pririštas metaliniais pančiais prie Kaukazo uolos. Gustave Moreau

Kokios baisios kančios laukė Prometėjo uolos viršūnėje Kokios baisios kančios laukė Prometėjo uolos viršūnėje. Jį degina kaitrūs saulės spinduliai, kankina lietūs ir baisus atskridęs erelis drasko jo kepenis. Prometėjas nemirtingas. Per naktį jo kepenys vėl atauga. O erelis nepasotinamas. Sukrečianti scena buvo mėgiama didžiųjų menininkų. Jacob Jordaens, 1640

Sukrečianti scena buvo mėgiama didžiųjų menininkų. P. Rubensas

Sukrečianti scena buvo mėgiama menininkų.

Thomas Cole

Prometėjo skulptūros

Heraklis nušovė iš lanko erelį ir išlaisvino Prometėją.

Aišku, mitas kalba ne apie fizinę ugnį, nes ugnis niekada nebuvo sukurta, - ji egzistavo Žemėje nuo pat pradžios. Kalbama apie Proto ugnį, kuri įkvepia kurti.

Prometėjas pavagia iš Dievų jų paslaptį – Kuriančiosios Ugnies paslaptį. Dzeusas nenori matyti žmogaus, „panašaus į vieną iš mūsų“. Todėl Prometėjas, Ugnies ir Šviesos nešėjas, prikaustomas prie Kaukazo kalno ir pasmerkiamas kentėti. Jean Deville

Aischilas - antikinės literatūros atstovas, pagal graikų mitą apie Prometėją sukūrė tragediją ,,Prikaltasis Prometėjas‘‘. Joje kalbama apie herojų, padovanojusį žmonėms ugnį, ir už tai nubaustą dievų. Prometėjo vardas yra siejamas su maištingumu.

Lietuvių poetas Justinas Marcinkevičius sukūrė dramą “Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas”.