DŽEROMAS sELINDŽERIS Autorius rašė nemažai novelių ir istorijų, tačiau „Rugiuose prie bedugnės“ – istorija apie cinišką ir atstumtą.

Slides:



Advertisements
Panašios pateiktys
Laisvės ir kalnų šauksmas
Advertisements

“Ieškosiu Tavo veido...” pagal Isabel Guerra.
Lakštingala, čiulbanti 100 metų
Gėlių horoskopas MOTERIMS
Juozas Aputis (g. 1936) – rašytojas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Parengė Vilniaus.
ATRASK DIEVO PAŠAUKIMĄ
III klasių viktorina Paruošė G.Baublienė ir L.Venskutė
Pateikties kopija:

DŽEROMAS sELINDŽERIS 1919 -2010 0128

Autorius rašė nemažai novelių ir istorijų, tačiau „Rugiuose prie bedugnės“ – istorija apie cinišką ir atstumtą jaunuolį Holdeną Kolfildą - laikoma viena geriausių XX amžiaus knygų. Romanas išleistas 1951 metais JAV. Knyga išversta į daugelį kalbų, kasmet parduodama apie 250 tūkst. egzempliorių, iš viso parduota apie 65 mln.

„Jo ilgėsis tiek keli jo artimiausi žmonės, tiek skaitytojai, mylėję jo kūrinius“.

Apie Dž. D. Selindžerį žinome nedaug — kad gimė 1919 m. Niujorke, mokėsi keliose mokyklose, karinėje akademijoje ir trijuose koledžuose.

Džeromas Deividas Selindžeris (Jerome David Salinger; g Džeromas Deividas Selindžeris (Jerome David Salinger; g. 1919) atėjo į amerikiečių literatūrą pirmaisiais pokario metais. Baigęs Veli-Fordžo karo mokyklą (1936), jis kurį laiką keliavo po Europą su tėvu – sūrių ir dešrų prekybininku. Šios kelionės tikslas buvo paruošti jaunuolį būsimai prekybininko karjerai, tačiau Džeromas daugiau domėjosi Europos kultūra bei menu negu rūkytų dešrų gamyba.

Nuo 1942 iki 1946 metų tarnavo kariuomenėj ir dalyvavo kare Nuo 1942 iki 1946 metų tarnavo kariuomenėj ir dalyvavo kare. Rašo nuo penkiolikos metų, pirmasis stambesnis kūrinys — „Rugiuose prie bedugnės“ išėjo l951 metais.

Apysaką „Rugiuose prie bedugnės" Selindžeris rašė užsidaręs mažyčiame kambarėlyje Niujorko priemiestyje. 1951 metais pasirodęs pirmasis šios apysakos leidimas turėjo nepaprastą pasisekimą (lietuvių kalba ji išėjo 1966 metais, o 1967-aisiais buvo inscenizuota teatre). Gavęs nemažą honorarą, rašytojas nusipirko sodybą ant Konektikuto upės kranto Komise, kur gyveno iki mirties gan užsidaręs, mažai dalyvaudamas visuomeninėje ar politinėje veikloje atsisakęs duoti interviu, neleido įtraukti savo kūrinių į antologijas, pateikti kokias nors biografijos detales ar spausdinti savo nuotraukas. Tokį pasirinktą uždaro gyvenimo būdą autorius motyvavo siekimu apginti savo jausmus, kurie esą didžiausias, kone vienintelis, menininko turtas.

Kaip matome iš šių skurdžių biografinių faktų, pateiktų paties rašytojo ant vienos jo knygos aplanko, Selindžeris apie save kalbėti nemėgsta. Tik „žmonai prašant“, jis dar priduria: „Gyvenu Vestporte ir turiu šunį“. Tačiau Selindžerio kūriniai pasako daugiau apie jį ir pasaulį, kuriame jis gyvena, negu kelios biografijos. Selindžeris rašo apie savo tėvynę, kurioje viešpatauja „amerikietiškas gyvenimo būdas“, kur perkama ir parduodama viskas, kur už pinigus siūloma padaryti tvarką ne tik išoriniame gyvenime, bet ir žmogaus širdyje.

Rašo apie paprastus, mąstančius žmones, dažniausiai jaunuolius, paauglius, apie jų santykį su pasauliu. Selindžerio herojai — tyros širdies, gyvenimo purvo nesutepti, nemokantys „prisitaikyti“. Jie atviromis, dažnai vaikiškomis (Houldenas Kolfildas „Rugiuose prie bedugnės“) akimis žiūri į aplinką ir todėl geriau už kitus mato, kiek daug melo ir apgaulės yra pasaulyje.

Dar Selindžeris yra parašęs : „Devyni apsakymai“ (Nine Stories), „Franė ir Zujis“ (Franny and Zooey), „Aukščiau kelkite gegnes“ (Raise High the Roof Beam Carpenters) ir „Seimuras: Įžanga“ (Seymour: An Introduction). Po 1965 metų, kai išėjo jo apysaka „Hepvortas 16, 1924", rašytojas nėra išleidęs naujų kūrinių.

. Selindžeris pasirodė literatūros arenoje drauge su bytnikų (beat generation) — „sudaužytąja" – karta, kurios protestas prieš savim patenkintų sočių miesčionių moralę reiškėsi bėgimu iš visuomenės, bohema, narkotikų ar alkoholio vartojimu. Nors Selindžeris ir nepriklausė bytnikams, jį išgarsinusios apysakos herojus Holdenas Kolfildas turi bendrų bruožų su bytnikų literatūros klasiko Džeko Keruako (Jacke Kerouac; romanai „Kelyje", 1951, „Dharmos ieškantys valkatos", 1958), dramaturgo Džeko Gelberio (Jack Gelber) herojais.

Tai ta pati jaunatviška neapykanta gerai įsitaisiusiems ir praktiškiems suaugusiems, maksimalistinis nesitaikymas su veidmainyste ir konformizmu. Bytnikai pasisakė prieš vartotojišką kultūrą, prabangą bei daiktais pagrįstą euforiją, jai priešindami dzenbudizmo moralinėje doktrinoje įkūnytą dvasinio tobulėjimo idėją.

...aš įsivaizduoju, kad dideliam rugių lauke prietemoj žaidžia maži vaikai.Tūkstančiai mažų vaikų ir nė vieno suaugusio...Tiktai aš. Stoviu ant kažkokios uolos krašto. Aš saugau vaikus, kad jie nenukristų į bedugnę. Jie bėga, nežiūrėdami, kur, o aš stoviu ant uolos ir gaudau juos...

Užduotis mokiniams

Klausimai 1. Kas ir koks yra pagrindinis romano veikėjas?

Kodėl Houdenui nelengva pasirinkti, 2. Kodėl Houdenui nelengva pasirinkti, kuo jis norėtų būti?

3. Aptarkite vaikinuko šeimą. Kokie jo santykiai su šeimos nariais? Kodėl?

Kiek laiko trunka romano veiksmas?Kokie pagrindiniai įvykiai? 4. Kiek laiko trunka romano veiksmas?Kokie pagrindiniai įvykiai?

5. Rašytojo knygos populiarumą daug lėmė kūrinio pasakojimo būdas. Kuo jis patrauklus? Apibūdinkite kalbą.

6. Houldeno pasiūlymas Selei išvažiuoti yra savptiškas jos išbandymas. Kodėl mergina jo neišlaiko? Ar galėjome tikėtis kitokio atsakymo? Kodėl?

7. Kokios jauno žmogaus problemos išryškėja Houldeno apmąstymuose, pokalbiuose su kitais žmonėmis. Ar jos aktualios šių dienų jaunimui?

8. Kokia kūrinio pabaiga? Kaip ją vertinate? Kodėl būtent taip rašytojas baigė kūrinį?

9. Dėl ko vaikinukas ėjo susitikti su anglų k. mokytoju?

10. Suformuluokite knygos temą ir pagrindinę mintį.

11. Mano nuomonė apie perskaitytą knygą.

NAMŲ DARBAS Sukurti vienos pastraipos atsakymą į klausimą; KAS YRA ROMANO VEIKĖJAS? žr.10 kl.literatūros vadovėlio 170 psl. 5 klausimas. Pasirinkti 5.1arba 5.2.