Parengė specialioji pedagogė Rūta Paulauskienė 2016 04 27 Lietuvių kalbos užduočių 5 klasei pritaikymo ir individualizavimo galimybės Parengė specialioji pedagogė Rūta Paulauskienė 2016 04 27

Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį. R. V. Emersonas

Ugdymo(si) programų pritaikymas Ugdymo programa pritaikoma, kai mokinio pasiekimai žemesni nei patenkinamo lygio, neatitinka 2 metų laikotarpiu nurodytų mokinių pasiekimų lygių požymių. Pritaikytos ugdymo programos taikymas turėtų padėti asmeniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, visaverčiai dalyvauti bendrame ugdymo procese drauge su bendraamžiais, siekiant individualių ugdymo(si) tikslų. Pritaikant programą svarbu atsižvelgti į mokymosi sunkumus sąlygojančias priežastis: vaiko raidos ypatumus (negalė, sutrikimas, laikini sunkumai), intelekto lygį, ugdymo aplinką ir į mokinio potencines galimybes, kuriomis mokinio savybėmis ugdymo veikloje bus galima remtis. Nėra griežtų išsilavinimo (pasiekimų) standartų, orientuojamasi į pasiekimų lygių požymius.

Ugdymo(si) programų pritaikymas Pritaikytos programos pagrindas gali būti supaprastinta ir palengvinta tos pačios klasės dalyko programa. Pritaikomos programos tikslas yra siekti mokinio patenkinamo pasiekimų lygio. Pritaikomos programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo klasėje turiniu, užtikrinant, kad ugdytinis, besimokantis pagal pritaikytą programą, „neiškristų“ iš klasės konteksto, teminiu požiūriu mokytųsi to paties, skirtųsi tik nagrinėjamo dalyko apimtys ir temų nagrinėjimo gilumas.

Ugdymo(si) programų individualizavimas Tais atvejais (pvz., esant intelekto sutrikimui) kai bendrosios programos tikslai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui tampa nepasiekiami, bendrojo lavinimo programa individualizuojama. Individualizuojant programą svarbu: paprastinti, konkretinti, siaurinti jos turinį, daugiau laiko skirti svarbiausių gebėjimų ugdymui, atsižvelgti į praktinį žinių pritaikymą gyvenime, daugiau laiko skirti kartojimui.

Kokių kalbos dalykų mokomės 5-oje klasėje? Fonetikos Morfologijos Sintaksės Leksikologijos

I. Fonetika – kalbos garsų mokslas Garsai ir raidės Lietuvių kalbos garsynas Ilgieji ir trumpieji balsiai Kietieji ir minkštieji priebalsiai Duslieji ir skardieji priebalsiai Dvigarsiai Kirtis ir priegaidė

II. Morfologija (kalbotyra) Objektas – žodis. Morfologija pirmiausia tiria, kas sudaro žodį, išskiria reikšmines sudedamąsias dalis ir tiria kaip tas žodis funkcionuoja sakinyje, tiria jo gramatines kategorijas.

Žodžio sandara ir rašyba Reikšminės žodžio dalys Galūnė Šaknis Nosinių raidžių rašyba žodžių šaknyje Priešdėlis Priesaga

Kalbos dalys Daiktavardis Būdvardis Skaitvardis Įvardis Veiksmažodis Prieveiksmis Prielinksnis ir jungtukas Jaustukas ir ištiktukas Kalbos dalių apibendrinimas

Tekstų rūšys Pasakojimas Aprašymas (gyvūno) Samprotavimas

III. Sintaksė ir skyryba Sakinys ir jo rūšys Žodžių junginys Sakinio dalys Veiksnys ir tarinys Papildinys ir pažyminys Aplinkybės Vienarūšės sakinio dalys ir jų skyryba Sudėtinis sakinys, jo skyryba Vientisinio ir sudėtinio sakinio apibendrinimas Tiesioginė kalba Pokalbio etiketas ir kreipinys Dialogas Ginčas

IV. Leksikologija Žodis – kalbos ženklas Žodžio reikšmė Daugiareikšmiai žodžiai Perkeltinė žodžių reikšmė Homonimai Sinonimai Antonimai Frazeologizmai

Kiekvienas iš mūsų atėjo tam, kad ką nors pasakytų. Fransua Moriakas