Refleksija šiuolaikiniame ugdyme Agnė Lastakauskienė Kvalifikacinis seminaras “Sėkmingos pamokos planavimas ir organizavimas” Vilniaus arkivyskupijos katechetikos centras Vilnius 2015 m. spalio 27 d.

atsigręžimas apmąstymas įvykių analizė (pa)stebėjimas įsiklausymas pokytis įsisąmoninimas perstatymas REFLEKSIJA turimos patirties tobulinimas mąstymo turinio įprasminimas gilus susimąstymas procesas filosofinis pažinimas

Metodinė priemonė mokytojams “Apmąstyk ir veik! Refleksijos metodai ir rekomendacijos mokymosi procese” VIRŠELIO NUOTRAUKA

Metodinės priemonės turinys Šios metodinės priemonės turinys yra orientuotas į Bendrųjų programų ugdymo turinio atnaujintas kryptis: „5.1. orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymą, ypatingą dėmesį kreipiant mokymuisi mokytis; 5.3. stiprinti ugdymo turinio integraciją siekiant, kad mokiniai suprastų ir galėtų kūrybingai taikyti tai, ką išmoko.„(Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Prieiga internete: http://portalas.emokykla.lt/bup/Puslapiai/pradinio_ir_pagrindinio_ugdymo_bendrosios_programos_isakymas_2.aspx

Filosofai apie refleksiją Veiksmo refleksija (angl. reflection on action). Johnas Dewey (1933) refleksiją veikiant (angl. reflection in action) Donaldas Alanas Schonas  (1983)   Refleksija kaip veiksmas (angl. reflection as action) Alanas Bleakley (1999)

Ignaciškoji paradigma 1548 m. Ignacas Lojola pritaikė „modus Parisiensis“ – nuoseklų pedagoginį metodą – naudotą tų dienų Paryžiaus Universitete. Ignaciškos pedagogikos metodai buvo tiksliai apibudinti veikale „Ratio Studiorum“ (1599 m.), Jėzuitų humanitarinio lavinimo kodekse, kuris tapo etalonu visoms jėzuitų mokykloms. Šv. Ignacas Lojola (1491-1556)

Ryšiai tarp konteksto, patirties, apmąstymo (refleksijos), veiksmo ir įvertinimo Vitkaus G. pranešimas Refleksijos vaidmuo ugdymo rezultatų ir pažangos vertinime. Prieiga per internetą

Keičiantis ugdymo paradigmoms refleksija gali būti taikoma įvairiai kaip mokymo mokytis procesas kaip mokymo ir mokymosi dalis kaip metodas kaip mokytojo kompetencija organizuojant mokymo procesą Refleksija taikoma kaip: kaip mokymasis mokyti(-is) ir asmenybės ugdymosi dalis Metarefleksija

Refleksija ir mokymosi lygiai 1. Nulinis mokymosi lygis Refleksija netaikoma, nes mokinys, susidūręs su problema, negeba jos spręsti ar ieškoti tinkamų sprendimo būdų. Nėra grįžtamojo ryšio, mokinys negali imtis konkrečių veiksmų ir daro pasikartojančias, šabloniškas klaidas.

Vienkilpis mokymosi lygis (angl. single loop learning) Veikla yra ribota. Toks mokymasis vyksta labai lėtai, naujų įžvalgų nėra. Vienkilpio mokymosi esmė yra ta, kad mokinys stebi ir analizuoja, kaip reikia atlikti vienus ar kitus dalykus, ir visa tai perkelia į savo veiklą. Pagrindinis klausimas, kurį besimokantysis sau užduoda: „Ar aš elgiausi teisingai?“

Dvikilpis mokymosi lygis (angl. double loop learning) Mokinys mokydamasis šiuo lygiu stebi save. Siekiama keisti šabloniškus problemų sprendimus. Klausimai, kuriuos mokinys turi tinkamas sąlygas iškelti šiame mokymosi lygyje yra: „Ką darau?“, „Kodėl?“

Trikilpis mokymosi lygis (angl. triple loop learning) Tai mokymasis mokytis. Pagrindinis klausimas, į kurį siekiama atsakyti mokantis: „Kaip mes sprendžiame, kas yra teisinga?“

Keturkilpis mokymosi lygis (angl. quadruple loop learning) Labiausiai reflektyvus mokymosi lygis, nes apima mokinio patirtį, kritiką, skirtingas prielaidas, požiūrius, mokytojo ir bendramokslių pastabas susijusias su mokymosi objektu. (Pagal Bubnys, 2012, p. 33–43)

Deramai parinkti refleksijos būdai padeda mokiniui efektyviai pereiti iš vieno mokymosi lygio į kitą. Mokytojas taip pat reflektuoja mokymo(si) veiklą.

Mokytojo refleksija Reflektuojantis mokytojas – tai mokytojas, kuris turi refleksyvaus mokymo įgūdžių ir meistriškai valdo visus tris refleksijos būdus: veiksmo refleksiją (po pamokos) refleksiją veikiant (kiekvienu pamokos momentu) refleksiją kaip veiksmą

Pamokos epizodų valdymas Pamokos pradžios refleksijos klausimai: Kaip patraukiau mokinių dėmesį? Kaip išlaikiau mokinių dėmesį? Ar sudariau geriausias sąlygas klausytis? Kokį stimulą pasitelkiau pradėdamas pamoką? Ar šis stimulas buvo paveikus? Ką dar galėjau padaryti?....

Pamokos pabaigos apmąstymo klausimai: Ar iš anksto priminėte apie pamokos pabaigą? Ar pateikėte įsivertinimo užduotį? Ar apibendrinote mokymosi pasiekimus, pastangas ir padarytą pažangą? Ar pagyrėte mokinius už tai, ką jie gerai atliko? Ar pasižymėjote pamokoje likusius neatsakytus klausimus, iškilusius sunkumus? Ar pasirūpinote, kad mokiniai iš kabineto išeitų tvarkingai? Ką kitą kartą darytumėte kitaip?

Konstruktyvi refleksija esame atviri savo patirčiai, jausmams. svarbu sau įvardinti tiek malonius, tiek ir nemalonius dalykus, priimti ir tuos jausmus, kurie yra nemalonūs. Tik tuomet galime kontroliuoti savo elgesį, nes išstumti jausmai dažnai tampa mūsų neracionalaus, nekontroliuojamo elgesio šaltinis.

Konstruktyvios refleksijos nauda 1. Reflektuodami galime pamatyti dalykus įvairiapusiškai, įžvelgti naujus aspektus-artėti prie tiesos kiekviename dalyke glūdi daug prasmių. ypatingai naudinga pasidalinti savo įžvalgomis su kitu žmogumi ar grupėje. Galima praturtėti ir mokytis vieni iš kitų. 2. Reflektuodami mes įsisąmoniname savo jausmus bei jų atsiradimo priežastis.

Konstruktyvios refleksijos nauda Reflektuodami galime įvardinti egzistencinį savo santykį su situacija: ką man ši situacija reiškia? Ar galiu iš to ko nors išmokti? Ką aš galiu išmokti? ir tt. Reflektuodami galime pamatyti situaciją platesniame kontekste: kaip ši situacija siejasi su ankstesne mano patirtimi? Ar turiu panašų patyrimą? Kaip aš elgiausi anksčiau? Kaip dabar? Ką aš galiu daryti kitaip kitą sykį? Konstruktyvi refleksija įgalina vykdyti pokyčius (tikslingiau veikti).

Nekonstruktyvi refleksija Tai įkyrios tarsi į voverės bėgimą ratu panašios mintys. Taip permąstydami savo patyrimą mes nesugebame įvairiapusiškai pamatyti situacijos, neįžvelgiame patyrimo svarbos, neatrandame sprendimų, įgalinančių vykdyti pokyčius.

Nekonstruktyvios refleksijos požymiai Perdėtas tobulumo siekimas (perfekcionizmas) “Aplinkinai manęs nepripažins ir negerbs, jei aš ar mano veikla nebus tobula”. “Turiu įdėti labai daug pastangų, kad būčiau tobulas”. Reflektuodami perfekcionistai linkę nepripažinti realios situacijos, jie linkę dalykus pagražinti arba apskritai neigia sunkumus, ar vengia refleksijos.

Nekonstruktyvios refleksijos požymiai Nesugebėjimas skirti, kas yra dabar ir kas galėtų būti ”Jei aš būčiau pasielgęs taip..., tai būtų...” Per didelio apibendrinimo klaida. Dėmesys sutelkiamas į pavienius savo gyvenimo faktus ir daromos apibendrinančios išvados. ” Mokiniai niekada manęs negirdi”

Imitacija, įsiminimas ir atkartojimas Mokymosi strategijos Metarefleksija Dalijimasis Kūrybinė veikla Eksperimentavimas Tyrinėjimas Praktikavimas Imitacija, įsiminimas ir atkartojimas

Metarefleksija Metarefleksijos mokymosi strategija, kuri pasižymi paties asmens savo mokymosi pasiekimų vertinimu, todėl metarefleksija yra refleksija apie savo paties refleksiją (reflektuoti, reiškia ką nors vertinti savo asmenybės lygmenyje)

Religinis ugdymas jaunuoliams sukuria erdvę: kelti gyvenimo, mokslo, religijos klausimus ieškoti pavyzdžių, tiesos, prasmės, kurie padėtų jiems apsispręsti ir pagrįsti asmeninį ir socialinį gyvenimą galimybė mokytis pažinti gyvenimo ir tikėjimo realybę pasipriešinti iliuzijoms, klaidingiems reiškiniams ir prisiimti atsakomybę už pasirinkimus

Metarefleksija tikybos pamokoje Šv. Teresės Avilietės -Bažnyčios mokytoja rašo, kad yra svarbu: Vaikščioti visas savo gyvenimo dienas pažįstant save Savęs suvokimas Ne savicentrizmas, bet transcendentinis buvimas savyje Savęs pažinimas dievocentriškas ir kristocentriškas Šv. Teresė Avilietė (1515–1582)

Aš neprašau, kad jūs sudarytumėte daug sąvokų ar savo intelektu sukurtumėte ilgų ir subtilių apmąstymų. Neprašau jūsų nieko, tik žvelgti į Jį. Šv. Teresė Avilietė (“Kelias”, 26, 3)

Informacijos šaltiniai Vitkaus G. pranešimas Refleksijos vaidmuo ugdymo rezultatų ir pažangos vertinime. / ŠMM, PC ir Britų tarybos konferencija „Vertinimas ugdymo procese: ieškojimai, atradimai ir perspektyvos“, Vilnius, 2007 03 16. Prieiga internete: http://www.slideserve.com/eliot/vertinimas-ugdymo-procese-ie-kojimai-atradimai-ir-perspektyvos-vilnius-2007-03-16, žiūrėta 2014 m. spalio 15 d. http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/497/1/e_mokymo_kursu_projektavimas_ir_realizavimas_metodika.pdf Sam Anthony Morello OCD. Lectio divina ir šv. Teresės maldos praktika. Vilnius: Dialogo kultūros institutas, 2007, p. 16-17.