Pabėgėliai: tolerancijos atspindys tyrimuose EUROPOS SĄJUNGA Pabėgėliai: tolerancijos atspindys tyrimuose Dr. Zita Čeponytė 2009-12-21

Atlikti tyrimai: Lietuvos vartotojų institutas 2009 m. atliko tris tyrimus, susijusius su pabėgėlių integracija į mūsų visuomenę: 1. Pabėgėlių įvaizdis 2008 m. spaudoje; 2. Reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu apklausti 1002 respondentai visoje Lietuvoje; 3. Sociologinis prieglobstį gavusių užsieniečių nuomonės tyrimas, kurio metu apklausti 42 prieglobstį gavę užsieniečiai. EUROPOS SĄJUNGA

Pabėgėlis visuomenės akimis – kas jis? EUROPOS SĄJUNGA

Informacijos šaltiniai apie pabėgėlius EUROPOS SĄJUNGA

Neigiami pabėgėlių įvaizdžiai spaudoje (pagrindinės charakteristikos) Nusikalstantys Išgeriantys Valstybės išlaikytiniai Nenori mokytis lietuvių kalbos Neišsilavinę Lietuva – tik tarpinė stotelė EUROPOS SĄJUNGA

Teigiami pabėgėlių įvaizdžiai spaudoje (pagrindinės charakteristikos) Į Lietuvą atvyko dėl rimtų priežasčių (dėl karo) Patinka gyventi Lietuvoje Iš naujo kuria gyvenimą Noriai bendrauja (draugiški, vaišingi) EUROPOS SĄJUNGA

Tolerancija visuomenės ir pabėgėlių akimis Didžioji dalis pabėgėlių (79 proc.) yra įsitikinę, jog Lietuvos gyventojai yra jiems tolerantiški Teigiama visuomenės nuomonė Neigiama visuomenės nuomonė 34 proc. respondentų yra įsitikinę, kad Lietuvoje vyraujanti nuomonė apie pabėgėlius yra teigiama – t.y. kad reikėtų jiems pagelbėti įsikabinti į gyvenimą, juk buvo laikas, kai daug Lietuvos gyventojų patyrė pabėgėlių dalią. didesnė dalis (45 proc.) respondentų yra įsitikinę, kad Lietuvoje vyrauja neigiama nuomonė apie pabėgėlius t.y. kad juos reiktų išsiųsti iš Lietuvos (į kitas ES šalis arba ten iš kur jie atvyko). 18 proc. mano, jog Lietuvos gyventojų požiūris į pabėgėlius yra tolerantiškas arba greičiau tolerantiškas. didesnė dalis (39 proc.) teigė esą Lietuvos gyventojų požiūris į pabėgėlius yra netolerantiškas arba greičiau netolerantiškas. tik mažoji dalis respondentų (4 proc.) atsakė, jog pabėgėlių atvykimas į Lietuvą gali būti palanki galimybė mūsų šaliai. didesnė dalis (49 proc.) tyrimo dalyvių teigė, jog pabėgėlių atvykimas į Lietuvą yra daugiau problema nei palanki galimybė mūsų šaliai. EUROPOS SĄJUNGA

Kultūros ir papročių išlaikymas EUROPOS SĄJUNGA

Ar norime bendrauti? Visuomenė: Jeigu Jūsų gyvenamojoje vietovėje būtų organizuojamas renginys, kuriame būtų pristatoma pabėgėlių šalių kultūra bei papročiai ar Jūs norėtumėte jame dalyvauti? Pabėgėliai: ar sutiktumėte dalyvauti renginyje ir pristatyti savo papročius, nacionalinius patiekalus ir pan. ? Norą (norėčiau/ greičiau norėčiau) dalyvauti tokiame renginyje dažniau išreiškė moterys, aukščiausio išsimokslinimo tyrimo dalyviai, didžiausių pajamų grupės atstovai. Rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai dažniau išsakė tvirtą norą (norėčiau). Žemesnio išsimokslinimo atstovai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai dažniau teigė, kad pakeisti gyventojų požiūrį galėtų dažnesni tiesioginiai kontaktai, kurie leistų sužinoti apie pabėgėlių šalių kultūrą, papročius, o ir pačius pabėgėlius. EUROPOS SĄJUNGA

Netolerancijos pabėgėliams priežastys Didžiausių pajamų atstovai bei didžiųjų miestų gyventojai dažniau nurodė, jog pabėgėlius išlaiko valstybė. Kitą pabėgėlių tikėjimą dažniau akcentavo vidutinių bei didesnių pajamų respondentai. Darbo vietų užėmimą – miestų gyventojai. Išlaiko valstybė: tokios nuomonės dažniau laikosi moterys, 26-35 m. amžiaus pabėgėliai. Užima darbo vietas: taip dažniau mąsto vyrai, aukštąjį išsilavinimą turintys pabėgėliai. Vyrai įvardino daugiau netolerancijos pabėgėliams priežasčių ir į pirmąją vietą iškėlė teiginį, jog pabėgėliai užima darbo vietas, kurias galėtų užimti vietiniai gyventojai (50 proc. vyrų ir 30 proc. moterų). Vyrai taip pat dažniau įvardino, jog kita rasė gali lemti netolerantišką Lietuvos visuomenės nuomonę apie pabėgėlius. EUROPOS SĄJUNGA

Visuomenė: galima pabėgėlių įtaka šalies ateičiai Moterys, 26-35m. amžiaus grupės atstovai dažniau linkę sutikti su teiginiu, jog pabėgėliai praturtins mūsų kultūrą naujais papročiais ir idėjomis. 46m. ir vyresni respondentai, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai, rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai labiau linkę manyti, jog pabėgėlių skaičiaus augimas turės įtakos mokesčių didinimui, kadangi reikės daugiau pinigų jų išlaikymui. Pabėgėlių skaičiaus augimo įtaką nusikalstamumo augimui labiau linkę pripažinti mažesnių bei vidutinių pajamų grupės atstovai, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. EUROPOS SĄJUNGA

Kokia išeitis (jeigu trūktų darbo jėgos)? Su išėjimo į pensiją amžiaus didinimu dažniau būtų linkę sutikti aukštesnio išsimokslinimo respondentai, didžiausių pajamų grupės atstovai, didmiesčių gyventojai. Rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai labiau pritartų šeimų skatinimui turėti daugiau vaikų. Didesnių vidutinių bei didžiausių pajamų atstovai dažniau išreiškė teigiamą nuostatą į sąlygų pabėgėlių integracijai sukūrimą, kad šie pasiliktų mūsų šalyje.

Valstybės parama vykdant pabėgėlių integraciją Lietuvoje Organizuoti nemokamus valstybinės kalbos kursus daugiausia palaiko su didžiausias pajamas gaunantys gyventojai.

Tendencijos Amžius: Jaunimas (18-25 m.) – tolerantiškiausias požiūris: pabėgėliai atvyksta į mūsų šalį, nes nėra demokratijos kilmės šalyse; reikia padėti įsikabinti į gyvenimą); 26-45 m. – žino kas yra pabėgėlis, praturtins mūsų šalies kultūrą ir papročius, tačiau jie turi mokytis kalbos, stengtis susirasti darbą. 46 m. ir vyresni – pabėgėliams neturi būti teikiama parama, jų buvimas įtakos nusikalstamumo augimą, mokesčių didinimą, nenorėtų dalyvauti renginiuose, pristatančiuose pabėgėlių kultūrą.

EUROPOS SĄJUNGA Dėkojame už dėmesį!