Dievo Žodžio paminklas ...

Pavasaris saulės medus lašais peržengia atolą

nukaldintuose žvaigždynuose skaičiuoju minučių imperijas

į gegužės garbanas įmegztas vėjas ir sirpstanti šviesa

Vasara spalvų metamorfozė – vis tvirtėjanti meilės kūlgrinda

lyg perplaukęs vėją pajustum kaip lėtai leidžiasi vasaros natos ant šiušenančio ežero paviršiaus

ir tik tylos šarvai sūpuojas ant vainiklapių

Ruduo ar ne trapių akimirkų ir nutrūkstančių jausmų šis galaktikos natiurmortas

spindulių hegzametrai šešėlių gumbus nuridena į praeitį

lašų vitražai – kontūrai laisvės įprasminantys žmogų arba sudūžtantys stigmų koloritais

Žiema tik sniego stogastulpiai ir šėmam horizonte valandų burės

tylos fazė: tik kristalų rankraščiai bėga iš žiemos rašalinės

laiko trafaretas – snaigių bėgiai iš Abraomo kišenės