nuostabioje savo kūrinijoje Visagali Dieve, šioje nuostabioje savo kūrinijoje meilingai pažvelk į savo žmogų.

Leisk man šlovinti tave visu savo kūnu.

Viešpatie Jėzau, duodu Tau savo rankas Tavo darbams atlikti.

Duodu Tau savo kojas, kad jomis eitum per gyvenimą.

Duodu Tau savo akis, kad galėčiau matyti kaip Tu.

Duodu Tau savo liežuvį, kad galėčiau kalbėti Tavo žodžius.

kad galėtum mąstyti manyje. Duodu savo protą, kad galėtum mąstyti manyje.

kad galėtum manyje melstis. Duodu savo dvasią, kad galėtum manyje melstis.

Svarbiausia, aš duodu Tau savo širdį, kad manyje galėtum mylėti savo Tėvą ir visus žmonių vaikus.

AŠ atiduodu Tau visą save, kad Tu galėtum augti manyje.

Aš esu Tavo, Viešpatie Jėzau, kuris gyveni ir dirbi, ir meldiesi manyje.

Tad Viešpatie, būk pašlovintas per amžių amžius. Launcelot Andrews (1555-1626)

Parengė mokytoja Danutė Kratukienė