Mokymosi motyvacijos skatinimo, aktyvaus mokymosi pamokoje galimybės

Slides:



Advertisements
Panašios pateiktys
Laisvės ir kalnų šauksmas
Advertisements

“Ieškosiu Tavo veido...” pagal Isabel Guerra.
Lakštingala, čiulbanti 100 metų
Gėlių horoskopas MOTERIMS
Juozas Aputis (g. 1936) – rašytojas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Parengė Vilniaus.
ATRASK DIEVO PAŠAUKIMĄ
III klasių viktorina Paruošė G.Baublienė ir L.Venskutė
Pateikties kopija:

Mokymosi motyvacijos skatinimo, aktyvaus mokymosi pamokoje galimybės E. Stasiulienė Panaudota prof. V. Indrašienės, prof. V. Gudžinskienės, dr. R. Bruzgelevičienės, MTP, BMT seminarų medžiaga.

Tikslas Prisiminti, pasiaiškinti motyvų, motyvacijos sampratas, ypatumus. Aptarti motyvacijos skatinimo galimybes, pažvelgiant į save kaip mokytoją profesionalą Paanalizuoti mokymosi motyvacijos palaikymo galimybes, sąlygas. Akcentai link pamokos.

Ką aš turiu daryti? Niekada nepaliaukime mokęsi- tai esminis dalykas. Kai nustoja augę mokytojai, nustoja augę ir jų mokiniai (Barth). 2019.08.26 E. Stasiulienė

Kokie mes esame? Konkrečios šalies švietimo sistemos kokybė negali viršyti jos mokytojų kokybės (Barber); Nustatytas ryšys tarp profesinio tobulinimosi ir mokinių pasiekimų (Angrist, Lavy); Mokytojo darbo kokybė yra svarbiausias mokinių mokymosi kokybės veiksnys; Mokytojai gali stipriai pakenkti arba padėti mokinių mokymosi motyvacijai bei mokymosi kokybei; Vienintelis būdas pagerinti mokymosi rezultatus yra tobulinti MOKYMĄ (Barber); 2019.08.26 E. Stasiulienė

2019.08.26 E. Stasiulienė

Mokymosi motyvacijos ypatumai

Motyvo samprata Motyvas [lot. movere – judinti] – sąmoninga ar nesąmoninga veiksmo priežastis, kylanti dėl asmenybės ir situacijos, tenkinančios jos poreikius, interesus, vertybes, tikslus sąveikos. Motyvas ne tik sukelia veiksmą, bet ir suteikia jam kryptį ir tam tikrą jėgą. Motyvas yra tai, kas skatina individą būti aktyviu, veikti, daryti. Motyvų šaltiniai: - potraukiai - idealai - poreikiai - įsitikinimai - interesai - žinojimas - polinkiai - emocijos - vertybės - valia - požiūriai - ketinimai Kai pasireiškia bent vienas veiksnys, sakoma, kad asmenybė yra motyvuota.

Jo priėmimas ir vertinimas Motyvo struktūra Motyvas – gali paskatinti veikti, jei yra atitinkama reikmė. Signalas Jo priėmimas ir vertinimas Elgsenos programa Skatulys Veiksmas Tikslas Išmoktų veiksmų motyvacija sutrumpėja: Signalas Veiksmas Tikslas L. Jovaiša “Enciklopedinis edukologijos žodynas” Vilnius, 2007

Motyvacija Motyvacija- veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vykstantis žmogaus psichikoje. Motyvacija - procesas, reguliuojantis asmenybės veiklą ir santykius su aplinka. Motyvacija – procesas, skatinantis žmogų elgtis taip, kad būtų pasiekti jam svarbūs tikslai arba, kad būtų patenkinti jo poreikiai. Motyvacija- asmens noro įsitraukti į veiklą stiprumas. Trys pagrindinės motyvacijos teorijos: Poreikių teorija Pakilumo teorija Priežasčių aiškinimo teorija Patvariausia motyvacija yra susijusi su asmens identiteto plėtote, jo vertybių sistema, prasmingumo suvokimu.

Poreikiais grįsti požiūriai į motyvaciją (1) Maslow “poreikių hierarchijos teorija”

Priežasčių aiškinimo teorija Pakilumo teorija Visiškas įsigilinimas Susikoncentravimas Patiriamas pasitenkinimas Priežasčių aiškinimo teorija Pagrindas – motyvaciją lemia tai, kaip asmuo suvokia ir aiškina savo sėkmių ir nesėkmių priežastis: Sugebėjimus Pastangas Laimingą atsitiktinumą Užduoties sunkumą

Motyvacijos komponentai Veiklos proceso patrauklumas Rezultato patrauklumas Emocijos

Mokymosi motyvacijos sistema Motyvai, glūdintys mokomojoje veikloje ir susiję su jos ankstesniais rezultatais Motyvai susiję su netiesioginiu mokymosi rezultatu

aktualizuoja būtinas mokinio žinias, sugebėjimus ir įgūdžius; Mokymosi motyvacija Vertybė Kiek mokinys vertina mokymąsi Tikėjimas Kiek mokinys tikisi sėmės mokydamasis Mokymosi motyvacija – tai su mokymosi veikla susijusių priežasčių: poreikių, tikslų, vertybių, įpročių ir t. t.visuma: padeda mokiniui orientuotis į tikslą ir suvokti, kiek laiko reikės tikslui pasiekti, ar reikės pastiprinimo ir kokio; aktualizuoja būtinas mokinio žinias, sugebėjimus ir įgūdžius; turi įtakos mokymosi kokybei ir mokymosi pasekmėms.

Vidinė ir išorinė motyvacija susidomėjimas, įsitraukimas į įdomią veiklą, noras kažką pakeisti mokantis. privalomas lankymas, egzaminai, perspektyvos ateityje.

Pagrindiniai veiksniai, kurie stiprina vidinius motyvus Siekis įgyti kompetencijos (kuo dažniau besimokantysis pastebi savo mokymosi rezultatų kokybę, tuo labiau stiprėja jo noras ir toliau tai daryti); Tarpusavio sąveika. Drauge su kitais siekiant tikslo, išmokstama geriausiai ir įgyjama daugiausiai kompetencijos;

Vidinės motyvacijos šaltiniai (1) Suteikite mokiniams galimybę spręsti ir rinktis (leiskite jiems pasirinkti, kaip mokytis temos, su kuo jos mokytis, kada ir kaip būti įvertintiems). Atsižvelkite į mokinio reikmes ir tikslus. Įdomiais pasakojimais, žaidimais, asmeniniu pavyzdžiu, debatais ir muzika skatinkite produktyvias mintis.

Vidinės motyvacijos šaltiniai (2) Leiskite dirbti grupėmis su draugais, partneriais, kad padidintumėt tarpusavio priklausomybę. Skatinkite smalsumą, tai galinga jėga. Išreikšite pripažinimą (pažymėjimai, grupių įvertinimai, pagyrimai, įrašai “geras darbas” visiems suteikia teigiamas emocijas).

Vidinės motyvacijos šaltiniai (3) Remkitės įvairiais protiniais gebėjimais, sudarykite galimybę išreikšti tai, ką mokiniai žino, tokiais būdais, kokie jiems parankūs. Kontroliuokite mokinio nuotaikas ir niekuomet neleiskite mokiniui ilgai būti blogos nuotaikos.

KOKS MOKYMASIS YRA GERAS Mokymasis yra aktyvus konstravimo procesas Mokymasis yra sukauptų žinių susiejimas Mokymasis yra bendradarbiavimas Mokymasis yra savitvarka Mokymasis turi tikslą Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis Kaip suprantamas mokymasis. Dr.Pasi Sahlberg,Helsinkio universitetas 2019.08.26

Šiuolaikinio mokymo rezultatai ieškodamas savarankiško sprendimo, mokinys susikaupia, svarsto sieja įgyjamas žinias su sava patirtimi, informacija, gauta iš kitų šaltinių įsimena sąmoningai, o ne mechaniškai išmokdamas kritiškai mąstydamas, naudodamas įvairias mąstymo operacijas, mokinys jas įtvirtina ir plėtoja

Jogos pratimas

Mokymosi motyvacijos skatinimo galimybės

Mokytojo didaktinė kompetencija Didaktinė kompetencija – tai mokytojo žinios, gebėjimai, vertybės, asmens savybės, sąlygojančios efektyvų ugdymą. Mokytojas gali veikti labai skirtingai, akcentuodamas vieną iš trijų edukacinių paradigmų: poveikio, sąveikos ir mokymosi. Pagrindiniuose švietimo dokumentuose, orientuojamasi į mokymosi paradigma pagrįstą mokytojo veiklą. Tai įpareigoja šią paradigmą įgyvendinti. Būtina atnaujinti ir plėtoti savo didaktinę kompetenciją. UŽDUOTIS: NUSISTATYTI, KURIOJE IŠ EDUKACINIŲ PARADIGMŲ ESATE JŪS. Kokia situacija mokykloje? Ši kompetencija yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi motyvaciją ir rezultatus.

Mokytojas kalba - mokiniai klauso ,,Puodelis ir ąsotėlis” Mokytojas kalba - mokiniai klauso mokytojas mokinys Mokytojo filosofija: privalau mokiniams suteikti reikalingas žinias.

,,Molis ir žiedėjas” Mokiniai dirba, kas nurodyta – mokytojas stebi ir konsultuoja mokinys mokytojas Mokytojo filosofija: privalau suformuoti mokinių mokymosi įgūdžius.

,,Augalas ir sodininkas“ Mokiniai pasirenka veiklą - mokytojas pataria, konsultuoja mokinys mokytojas Mokytojo filosofija: privalau leisti mokiniams savarankiškai vystytis, todėl stebiu, kaip jiems sekasi, ir patariu.

,,Keliautojas ir kelrodis“ Mokytojas nukreipia, vadovauja – mokiniai tyrinėja, diferencijuotai dirba mokytojas mokinys Mokytojo filosofija: privalau išmokyti mokinį reflektuoti savo veiklos rezultatus.

Pagrindiniai reikalavimai mokytojui Mokytojas suformuoti vaiko įprotį mokytis; padėti suformuluoti asmeninius tikslus; tyrinėti naujas mokymosi strategijas ir taikyti jas mokymo procese; plėtoti komunikacinių technologijų taikymo strategijas, siekiant stimuliuoti mokymąsi; mokymąsi paversti maloniu ir kūrybišku užsiėmimu, pasitelkus mokymosi motyvacijos skatinimo ir mokymosi barjerų šalinimo žinias. mokytojo darbas vertinamas ne pagal tai, ką jis daro, bet pagal tai, kokie yra mokinio laimėjimai; N. Longworth (2000)

Sudaryti sąlygas mokiniui būti aktyviam Veiklai ir elgesiui kryptį teikia motyvacija M O K Y T J A S Sudaryti sąlygas mokiniui būti aktyviam

Mokymosi motyvacijos palaikymo galimybės

ŽEMA MOKYMOSI MOTYVACIJA

Humanistinis ugdymas – mokymosi motyvacijos sąlyga Kiekvienas – skirtingas Svarbūs mokinių emociniai poreikiai. Svarbūs mokinių mokymosi poreikiai ir polinkiai. Mokiniai turėtų patys sau vadovauti. Mokiniai turi patys tapti atsakingi už savo mokymąsi. Savęs vertinimas svarbesnis nei mokytojo vertinimas. Kuo mažiau baimės – tuo mokinys noriau, efektyviau ir lengviau mokysis. 2019.08.26 E. Stasiulienė

Sudominimo vaidmuo motyvacijoje Anot N.M. Grenstad domėjimasis skatina: 1. mokinių kūrybinius sugebėjimus; 2. savarankiškumą; 3. kritinį mąstymą. Todėl būtina: apgalvoti, kaip pasiekti, kad dalyko ar temos pradžioje sužadintas dėmesys būtų išlaikomas ir per ”dėmesio duobę”.

2. moralinio; 3. fizinio perkrovimo. Mokinių vystymosi ypatumų išmanymo įtaka motyvacijai Kitas svarbus faktorius motyvavime yra mokinių vystymosi ypatumų išmanymas. Mokomosios medžiagos pateikimas ir mokymo(si) proceso organizavimas turi atitikti realias mokinių galimybes, kad jie nepatirtų: 1. intelektinio; 2. moralinio; 3. fizinio perkrovimo. .

Atsižvelgiama į asmens prigimtį: intelekto tipus Lingvistinis / kalbinis Asmeniškasis / intravertiškasis / filosofinis Loginis / matematinis Erdvinis / vaizdinis Gamtinis intelektas Kūniškasis / kinestetinis Muzikinis / ritminis 2019.08.26

Atsižvelgiama į asmens prigimtį: mokymosi stilius Aktyvisto (entuziastinis) Pragmatiko (praktinis) Vaizdinis (šis minimas rečiau) Teoretiko (loginis) Refleksyvaus mąstytojo 2019.08.26

Sąmoningo ir aktyvaus mokymosi skatinimas Mokymo tvirtumas anot J. A. Komenskio pasiekiamas mokiniams sąmoningai ir aktyviai dirbant. Todėl akcentuojami savarankiški darbai, kuriuos siūloma organizuoti 2 lygiais: Darbai, skirti mokinių protinei veiklai, mokėjimams, įgūdžiams formuoti Darbai, skirti mokinių kūrybiniam aktyvumui ugdyti - pratimų atlikimas - planų, konspektų sudarymas - taisyklių kartojimas - visi kūrybiniai darbai - mokymsis drauge - eilėraščių mokymasis - naujų uždavinių sprendimas Sąmoningas ir aktyvus mokymas(is) reikalauja, kad mokytojas išmokytų mokinius savarankiškai mokytis.

E.G. Chabardas sakė : ”Vaiko mokymo tikslas yra išugdyti jo sugebėjimą toliau lavintis be mokytojo pagalbos”

Optimalių mokymosi sąlygų sudarymas mokytojo geranoriškumas; Svarbus faktorius, įtakojantis mokymosi motyvaciją yra optimaliai palankių ugdymosi sąlygų sudarymas: mokinio supratimas; mokytojo geranoriškumas; teigiamos darbo atmosferos sukūrimas.

Noras mokytis, anot G.Butkienės ir A.Kepalaitės stiprėja: Sėkmingam ir aktyviam mokymui(si) būtinas jausminis komfortas. Noras mokytis, anot G.Butkienės ir A.Kepalaitės stiprėja: 1. klasėje jauku ir malonu; 2. mokinys nepervargsta ir visada yra darbingas; 3. patiria sėkmės ir bendradarbiavimo jausmą; 4. vis nauja mokymosi medžiaga ir skirtingi mokymo(si) metodai; 5. patenkinamas mokinio smalsumas.

Mokinių įtraukimas į mokymasi Penki elementai: Turinio pateikimas; Veiklos ir užduotys; Mokinių grupių sudarymas; Mokomoji medžiaga bei ištekliai; Struktūra bei tempas. Koks jų atlikimo lygis pamokoje? (nepatenkinamas, bazinis, geras, puikus) 2019.08.26 E. Stasiulienė

Šie elementai ir jų atlikimo lygis parodo: kaip gerai mokiniai pamokoje išmoksta to kas svarbu; kokių įgūdžių įgyja kokias pažiūras išsiugdo. svarbu nustatyti, kur slypi mokymo trūkumai: pateikiant turinį, atliekant užduotis; sudarant mokinių grupes, parenkant medžiagą; pasirenkant pamokos struktūrą ir tempą. Žinių perdavimas sudaro tik penktadalį sėkmingo mokymo. 2019.08.26 E. Stasiulienė

Aktyvaus mokymosi komponentai Vidinis branduolys Mokymosi vertinimas Veiksmingas mokymas ir mokymasis Programos turtinimas ir pasirinkimų galimybė Mokyklinės patirties individualizavimas Mokyklos darbo organizavimas mokymuisi Kaip suprantame vertinimą, ar vertinimas matavimas ar vertinimas procesas. Neformalusis ugdymas “Reikia apjungti tėvus ir mokinius į partnerystę su profesionaliais mokytojais bei pagalbiniu personalu, kad galėtume teikti individualizuotas paslaugas– suteikti individualaus pasirinkimo galimybę mokykloje ir tarp mokyklų” (David Miliband, 2004 m. gegužės 18 d.)

Aktyvaus mokymosi komponentai Uždavinių planavimas Veiksmingas duomenų panaudojimas planuojant mokymąsi Grįžtamasis ryšys žodžiu ir raštu skatinant tolesnį mokymąsi Aiškus dalyko sekos supratimas Bendraamžių ir paties savęs vertinimas pabrėžiant vertinimo kriterijus Aiškiai formuluojami klausimai sutvirtinantys supratimą pathways Programos tikslų nustatymas Mokymosi vertinimas Mokymo “repertuaro” išplėtimas Mokomieji dalykai – tyrimo pagrindas Dėmesys mokymui ir mokymuisi Plėsti ir taikyti mokomojo dalyko žinias Garantuota bazinė programa Programos prieinamumas, , Veiksmingas mokymas ir mokymasis Tiksliai išdėstyti pagrindinius mokymosi įgūdžius Turtinimas ir tyrinėjimas pasirinkimo keliai Pusiausvyros kaita tarp prieinamumo ir pasirinkimo mokymosi laikotarpiu Mokinių grupių rėmimas ir išbandymas Parama ir informacija vykdant pasirinkimus Naujų technologijų taikymas Elgesio ir lankomumo gerinimas mokymosi tikslams Lankstumas įgalinantis visų atitinkamą kvalifikaciją Nepriklausomo mokymosi formavimas Šios sudėtinės dalys įtakoja visus švietimo proceso elementus

Aktyvus mokymasis, siekiant tikslų Mokymo metodai yra veiksmingi, jei yra: Reikšmingi tikslai Aktyvus mokymasis, siekiant tikslų Grįžtamasis ryšys mokiniui ir mokytojui apie tai, kaip sekėsi pasiekti tikslus 2019.08.26 E. Stasiulienė

Mokymo(si) metodų efektyvumas SAVARANKIŠKAS SKAITYMAS INFORMACIJA SU VAIZDUMO PRIEMONĖMIS VIEŠAS, AKIVAIZDUS STEBĖJIMAS GRUPINĖ DISKUSIJA MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT MOKYMASIS MOKANT KITUS 5% 10% 20% 30% 50% 70% 90% PASKAITA Kaip? Didėjantis kognityvinis poveikis

Mokinių mėgstamiausi mokymo(si) metodai (1) Tipas Patinka Nepatinka Neutralu Diskusija grupėje 80 4 16 Žaidimai/simuliacijos 2 17 Vaidinimas 70 9 21 Meno darbai 67 24 Projektavimas 63 33 Eksperimentai 61 11 28 Kompiuteriai 59 20 Praktiniai sumanymai 52 37 Laboratoriniai darbai 50 32 Medžiagos ieškojimas bibliotekoje 26

Mokinių mėgstamiausi mokymo(si) metodai (2) Šie duomenys surinkti pagal M.Hebtitch (Gilinghamo mokykla, Dorsetas) 1990 m. 11-18 metų mokiniams pateiktą anketą. Tipas Patinka Nepatinka Neutralu Lentelės, grafikai ir pan. 46 15 37 Lauko tyrimas 43 20 35 Išradimas 39 41 Informacijos apdorojimas Stebėjimas 30 13 57 Uždavinynai 28 17 52 Informacijos skaitymas 26 Teorija Paskaitos 11 70 19

Nuo ko priklauso ir nuo ko nepriklauso geras mokymasis Nuo ko priklauso ir nuo ko nepriklauso geras mokymasis. Tai vadinama jūsų “aktyviąja teorija” Kaip jūs suvokiate mokymasi ir kokiu būdu galėtume paskatinti mokymąsi? Jūsų pamokos, veikla klasėje, paaiškinimai, kas buvo veiksminga, o kas ne Kaip jūs mokote? Užduotis: Mokėjimo mokytis rodikliai

Individualiai ir grupėse 5 min. peržvelkite visus 10 teiginių. Kiekvieną teiginį įvertinkite nuo 1 iki 4. (1 = visada atitinka tikrovę, 2 =dažniausiai atitinka tikrovę, 3 = kartais atitinka tikrovę, 4 = niekada). Grupelėse (10 min.) diskutuojate dėl įvertinimų, užpildomas II stulpelis. Sutariama dėl argumentų, kuriuos išsakys kitam ketvertui dalyvių. Dvi grupelės susijungia (10 min.) visi sutaria dėl galutinio rodiklių įvertinimo.  11-tas langelis yra tuščias, grupė aptaria ir pasiūlo rodiklį.(įrašo) Užpildome antrą lentelę Kas iš tų rodiklių geriausiai sekasi: Kas prasčiausiai? (1 = visada atitinka tikrovę, 2 = dažniausiai atitinka tikrovę, 3 = kartais atitinka tikrovę, 4 = niekada )

Link pamokos Svarbiausi ištekliai erdvė laikas

Mokymo erdvės organizavimas klasikinėje paradigmoje 2019.08.26 E. Stasiulienė

Mokymo erdvės organizavimas sąveikos ir mokymosi paradigmose 2019.08.26 E. Stasiulienė

Keturių klasės laiko tipų santykiai Suplanuotas laikas Skirtas laikas Įsitraukimo laikas Akademinio mokymosi laikas

Mokėjimas mokytis, aktyvus mokymasis: Ką tu matai, girdi, jauti ir užuodi savo pamokoje?

vadinasi, neturiu jokių galimybių tobulėti kaip mokytojas Jei aš, kaip mokytojas, tas pačias pamokas vedu taip pat, kaip ir anksčiau; nesiekiu jokio grįžtamojo ryšio iš savo mokinių; neanalizuoju ir nevertinu jų darbų taip, kad pasikeistų pamokos akcentai, jos planas ir laikas, skiriamas pamokos dalims; nesilankau kitų kolegų pamose ir jų nestebiu; nesidaliju savo mokinių darbais su kolegomis, siekdamas iš jų grįžtamojo ryšio, pasiūlymų ir kritikos; Nesilankau kitose mokyklose ir seminaruose, neskaitau profesinės literatūros, kaip pagerinti tam tikrus savo mokymo aspektus; Neturiu susidaręs metinio asmeninio profesinio tobulėjimo plano, akcentuojančio pokyčius pamokoje siekiant pagerinti mokymosi rezultatus; Neturiu jokios savo mokymo įvertinimo sistemos, susietos su asmeninias, klasės/mokomojo dalyko skyriaus ir visos mokyklos tikslais vadinasi, neturiu jokių galimybių tobulėti kaip mokytojas 2019.08.26 E. Stasiulienė

Kava