Pelno maksimizavimas Netobula konkurencija

Netobulos konkurencijos rinkos modeliai ir jų bruožai Monop.konk. Oligopolija Monopolija Įmonių skaičius Daug Kelios Viena Įėjimas į rinką Nesunkus Sudėtingas Neįmanomas Produktas Diferenc. Standarti Unikalus Pvz. Siuvyklos Kepyklos Automobiliai Kompiuteriai El. tiekimas Vandens tiekimas

Grynoji monopolija Absoliučioji (grynoji) monopolija – tai rinka, kurioje yra vienintelis prekių, neturinčių artimų pakaitų pardavėjas (abstrakcija)

Grynoji monopolija Monopolijos valdžia – tuomet, kai įmonė gali keisti savo produkcijos kainą keisdama kiekį, kurį numato parduoti. Monopolija gali būti: Natūralioji monopolija; Grynoji monopsonija – vieno pirkėjo rinka;

Natūralioji monopolija Padėtis, kai rinkoje dėl masto ekonomijos efektyviau veikia vienas kokios nors prekės gamintojas ar paslaugos teikėjas. Natūraliosios monopolijos atveju yra techninių ir teisinių galimybių atsirasti konkurencijai, tačiau tokios konkurencijos sąlygomis itin padidėtų gamybos sąnaudos ir tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos kaina. Natūraliųjų monopolijų gaminamų produktų kainas paprastai reguliuoja valstybė. Pvz., manoma, kad centralizuotas elektros, vandens, šilumos, dujų tiekimas, geležinkeliai yra natūralioji monopolija.

Įėjimo į monopolinę rinką kliūtys Išskirtinės teisės; Patentai ir autorinės teisės; Svarbiausiųjų žaliavų šaltinių nuosavybė; Didelės monopolinės gamybos maži kaštai.

Bendrosios, vidutinės, ribinės monopolijos pajamos Bendrosiso pajamos BP = P x Q Vidutinės pajamos VBP = TR/Q = P Ribinės pajamos MR papildomos pajamos papildomam produkcijos vienetui pagaminti; MR < P ( MR kreivė yra du kartus statesnė nei paklausos kreivė) Būdinga monopolijai !!!!

Monopolijos bendrosios ir ribinės pajamos MR –ribinės pajamos; TR-bendrosios pajamos TR kreivė remintis elastingumu. Elastinga paklausa – kainai didėjant, pajamos didėja, Neelastinga – kainoms didėjant, pajamos mažėja.

Monopolinė firma ir jos ekonominiai sprendimai Pelno maksimizavimas MR = MC MC- ribinės pajamos; ATC – vidutinės bendrosios išlaidos MR – ribiniai kašta Pm – rinkos kaina.i

Monopolijos neefektyvumas Vartotojo perteklius – tai kainos, kurią vartotojas linkęs sumokėti už prekę ir kainos, kurią jis iš tikro moka skirtumas (mokama kaina didesnė už rinkos) . Gamintojo perteklius – tai gamintojo minimalių pajamų, už kurias gamintojai sutiktų parduoti savo prekes ir faktinių pajamų skirtumas (parduodama už kainą mažesnę nei ribiniai kaštai). Priverčiame įmonę elgtis konkurencingai ir nustatyti rinkos kainą.Kaina būtų MC, kiekis Q t. Jei įmonė pasirenka pelną maksimiziuojančią kainą, tai gamins Qm ir parduos už kainą PM. Atsiras, kas už tokią kainą pirks. Vartotojui geriau pirkti už kainą pm, o sumokėjo mažesnę. Pagamiti šį papildomą kiekį monopolistui kainuotų mažiau nei jis ją parduoda

Monopolijos neefektyvumas MC – ribinės pajamos Rinkos kaina MC, monopolista parduoda už kainą MB, didesnę. Vartotojų sumokėtas perviršis yra plotas PmMCEmA Plotas AEEm – monopolijos perteklinis nuostolis. Parodo, kiek žmonėm yra blogiau, mokant jų nustatytą kainą. Pvz. Patentas - sukuria ribotą konkurenciją. Skatina investuoti į naujoves. Patentą turintys gauna pelną. Kuo jis ilgiau egzistuoja, tuo didesnis perteklinis nuostolis Teigiama – skatinimos naujovės, nuostliai – skatinama atsirasti monopolijai. Dėl to nustatoma optimali patento galiojimo trukmė. Nustatyta, kad per 17 m. pasiekiama maždaug 90% paties didžiausio įmanomo vartotojo perviršio.. E pusiausvyros taškas, MC- rinkos kaina

Monopolijų veiklos reguliavimas Monopolijų veikla yra reguliuojama trim pagrindiniais būdais: Nustatoma maksimaliai galima kaina (benzinas, cukrus ir t.t.); Mokesčiai; Subsidijos.

Monopolijos reakcija į vyriausybės nustatytą kainą Q1- gaminamas kiekis iki vyriausybės reguliavimo; ???? Kodėl? Pm- vyriausybės nustatyta kaina; Q2- gaminamas kiekis esant Pm kainai. Gamino kiekį Q1. Vyriausyb4s nustatyta kaina Pmax. Gamina kieki Q2 –ribiniai kaštai lygus vyriausybės nuatatytai kainai. Gamins už penkių piniginių vienetų kainą. Reguliuojant – teks gaminti kiekį Q2 už kainą trys Gaus pelną, bet jis mebus maksimalus.

Monopolijos reakcija į mokesčius ir subsidijas Mokesčių įvedimas (m) Subsidijos (t) Prieš apmokęstinimą, mokesčių įvedimą – gamina kiekį Q m. Įvedus papildomą mokestį, rinkos kaina pasikeičia. Monppolistas pradės gaminti mažesnį kiekį, kad gautų pelną. Įvedus subsidijas – gamins daugiau 9t indeksais žymimas dydis. Atvirkštiniai procesai kainų atžvilgiu). Atkreipti dėmesį – kaina nepasikeičia mokesčio ar subsidijos dydžiu.

Kainų diskriminacija monopolijos sąlygomis yra tuomet, kai tas pats produktas (vienodų kaštų ir kokybės) parduodamas daugiau nei viena kaina Kainų diskriminacijai reikalingos sąlygos: Pardavėjas turi būti monopolistas; Pirkėjus galima suskirstyti į grupes, kurių kiekvienos galimybė mokėti už produktą būtų skirtinga; Pirkėjas negali perparduoti prekės ar paslaugos.

Pirmojo laipsnio kainų diskriminacija Prekės vienetas parduodamas tam asmeniui, kuris jį labiausiai vertina, už didžiausią kainą, kurią tas asmuo nori mokėti MC – ribinės pajamo AC – vidutinės pajamos

Antrojo ir trečiojo laipsnio kainų diskriminacija Antrojo laipsnio kainų diskriminacija yra tuomet, kai monopolininkas parduoda skirtingą produkcijos vienetų kiekį skirtinga kaina, o kiekvienas individas pirkdamas tą patį kiekį, moka tą pačią kainą (elektra ir pan.); Trečiojo laipsnio kainų diskriminacija yra tuomet, kai monopolininkas parduoda prekes skirtingoms socialinėms vartotojų grupėms skirtinga kaina ( transporto bilietai ir pan.).

Natūraliosios monopolijos ir jų veiklos reguliavimas Gamina visuomenei būtinas prekes ar paslaugas; Natūrali monopolija susidaro tokiose srityse, kaip pašto, telefono, komunalinės paslaugos ir pan.

Natūralios monopolijos ir jų veiklos reguliavimas Qm – gautų max pelną. Tačiau vyriausybė reguliuja, tad nustatoma tokia kaina, kuri padengia vidutinius kaštus- QR. Dar vienas atvejas – kaina atitinka ribinius kaštus ir teikiama pastovaus dydžio subsidija. Subsidija parodo arba didelius pastovisu kaštus arba veiklos neefektyvumą. Problema – sunku išmatuoti kaštus.

Monopolinė konkurencija: pagrindiniai bruožai Daug įmonių; Lengvas įėjimas ir išėjimas iš rinkos; Diferencijuotas produktas (dantų pasta); Nekaininė konkurencija (įmonės konkuruoja ne tik kaina, bet ir kokybe, įpakavimu, produkto pateikimu, didelę įtaką turi reklama).

Monopolinė konkurencija: trumpas laikotarpis Paklausos kreivė yra elastingesnė nei monopolijos, tačiau nėra absoliučiai elastinga kaip tobuloje konkurencijoje (priklauso nuo firmų skaičiaus ir produkto pobūdžio); Firmos maksimizuoja pelną; MR = MC.

Monopolinė konkurencija: trumpas laikotarpis

Monopolinė konkurencija: ilgojo laikotarpio pusiausvyra Tai situacija, kuriai esant nėra labai aktyvus ir nėra skatinamas įmonių įėjimas ar išėjimas iš šakos; Įmonės ekonominio pelno (pelnas, likęs iš bendrųjų pajamų atskaičius visus kaštus, tarp jų ir alternatyviuosius) neturi; Įmonės nuostolių neturi; Įmonės gauna normalųjį pelną ( ekonominis pelnas 0); Visais atvejais įmonės mėgina gauti ir ekonominį pelną.

Monopolinė konkurencija: ilgojo laikotarpio pusiausvyra

Oligopolija: pagrindiniai bruožai Nedidelis įmonių skaičius; Produkto diferenciacija gali egzistuoti gali jos ir nebūti; Įėjimas į šaką sudėtingas; Pavyzdžiai: automobiliai, plienas, aliuminis, elektros įrengimai, kompiuteriai ir t.t.

Oligopolija: įėjimo į šaką barjerai Natūralūs: Masto ekonomija; Patentai; Technologijos; Vardo pripažinimas. Strateginė veikla: Rinkos užėmimas; Pagrindinių žaliavų šaltinių kontrolė.

Pusiausvyra oligopolinėje rinkoje Įmonės dirba kaip gali geriau, tačiau jos neturi iniciatyvos pakeisti gaminamos produkcijos kiekį ir kainą; Visos įmonės priimdamos sprendimus atsižvelgia į savo konkurentų galimą elgseną; Visos įmonės priimdamos sprendimus, žino, kad konkurentai gali reaguoti arba nereaguoti į jų sprendimus.

Oligopolija: stabilios kainos modelio prielaidos Rinkoje dirba trys įmonės A, B, C; Vienai A įmonei keičiant kainas, kitų dviejų firmų reakcija (strategija) gali būti dvejopa; Įmonės sekdamos paskui, taip pat keičia kainą, paklausos kreivė produkcijai išlieka ta pati (D1); Įmonės ignoruoja A firmos kainų pokyčius, paklausos kreivė pasidaro žymiai elastingesnė.

Oligopolija: stabilios kainos modelis MC – ribinės pajamos, MR – ribiniai kaštai

Oligopolija: stabilios kainos modelio rezultatai Optimaliausia kaina lūžio taške, dėl pajamų mažėjimo kainą keisti nėra tikslinga; Keičiantis ribiniams kaštams tam tikrame intervale, kaina ir kiekis išlieka tie patys; Modelis yra kritikuojamas dėl sudėtingo taikymo praktikoje; Kainų pokyčiai oligopolinėje rinkoje aiškinami karteliniais susitarimais.

Oligopolija: kartelio modelis Slaptas kartelio susitarimas sudaromas tuomet, kai įmonės tiesiogiai arba netiesiogiai susitaria dėl kainų ar rinkos dalies, t.t. apriboja konkurenciją; Slaptas susitarimas sudaromas, kai: Įmonių produkto gamybos sąlygos yra daugmaž panašios; Paklausa gaminamai produkcijai panaši.

Oligopolija: kartelinis susitarimas Slaptojo kartelinio susitarimo sprendimai prilygsta monopolijos sprendimams: nustatoma aukšta kaina ir mažesnis kiekis, pasidalinamos rinkos; Slaptojo kartelinio susitarimo dalyviai ne visuomet laikosi kvotų, daugeliu atvejų jiems yra naudingiau ta pačia aukšta kaina parduoti daugiau prekių ir gauti didesnį pelną; arba mažinti kainas.

Slaptų susitarimų kliūtys: Kaštų ir paklausos skirtumai; Įmonių skaičius; Sukčiavimas; Ekonominio augimo smukimas; Naujų įmonių įėjimas į šaką; Teisinės kliūtys: antimonopoliniai įstatymai, draudžiantys kartelių veiklą.

Oligopolija : “kainų lyderio” (vyraujančios firmos) modelis Įmonė, kuri priima sprendimus kaip monopolija, įvertinus smulkių užimamą rinkos dalį; Įmonė nėra monopolija, bet veikia kaip kainų lyderis; Smulkios įmonės seka paskui lyderį; Štakelbergo šaka (analizavo vokiečių ekonomistas Stackelberg H.(1905-1946)

Oligopolija: vyraujanti įmonė Dv = D - Ss; kiekis, kurį gamins oligopolistas Dv = 0, kai D = Ss; ( viską gamina smulkios įmonės) Qs = 0, tai Qv = Q; ( apsimoka pagaminti visą kiekį) Vyraujanti įmonė skiriasi nuo grynosios monopolijos: Vyraujančiajai įmonei turi įtakos veiksniai, keičiantys šakos D kreivę; Turi įtakos mažųjų įmonių kaštų pokyčiai;

Akcijos ir obligacijos