Ugdymo individualizavimas ir vertinimas Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Individualizuotas mokymasis gali padidinti motyvaciją, pasitikėjimą ir savigarbą Sarah Lane

Kaip mokinys įsitraukia į mokymąsi? (R.J.Marzano) Ego sistema sprendžia ar įsitraukti Metakognityvinė sistema nustato tikslus ir strategijas Kognityvinė sistema apdoroja reikiamą informaciją Taip Ne Nauja užduotis Tęsti buvusią veiklą Žinios Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Individualizuotas mokymasis Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniais skirtingais būdais pasiekia geriausių rezultatų Nustatomi individualūs mokinių poreikiai ir mokymosi stiliai Ugdymas organizuojamas taip, kad kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių rezultatų Mokyklinės patirties mokiniai įgauna ne tik mokydamiesi, bet ir dalyvaudami bendruomenės veikloje Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Individualizuotas mokymasis Individualūs mokymosi uždaviniai ir reguliarus individualios pažangos peržiūrėjimas Mokytis padedantis vertinimas Konkretus grįžtamasis ryšys mokiniui ir jo mokymas, kaip gautą pastabą panaudoti darbo tobulinimui Mokinio padrąsinimas bandyti kritiškai įsivertinti savo mokymosi procesą ir rezultatus Mokymosi ir mokymo kokybės gerinimas Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Individualizuoto mokymosi sudėtinės dalys susiję Mokyklinės patirties individualizavimas Popamokinė sfera Mokyklos darbo organizavimas Įskaitant: Veiksmingas mokymas ir mokymasis Mokymosi vertinimas Mokymosi įgūdžiai ir būdai Individualizuotas mokymasis: pridėtinės vertės kūrimas mokymosi kelyje per visą mokyklos veiklą Naujų technologijų taikymas Mokymo "repertuaro" išplėtimas Mokinių išklausymas ir kalbėjimas su jais Etosas ir aplinka Parama vaikui ir garantuotos paslaugos Mokymo programos pateikimas ir pasirinkimas Matome, kokiu būdu visuma didesnė negu atskiros dalys 8 Sarah Lane

Individualizuoto mokymosi nauda Padeda mokiniui suprasti savo mokymąsi Įgalina sėkmingiau mokytis Atliepia individualius poreikius Didina pasitikėjimą savimi ir savigarbą Sudaro galimybes savirealizacijai Gerina motyvaciją Užtikrina reikiamą pagalbą Sukuria saugesnę mokymosi aplinką Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Individualizuotas mokymasis NĖRA Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis patys Kai nesivadovaujama Bendrosiomis programomis Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie nori Kai leidžiama mokiniams vieniems prisiimti atsakomybę Viskas matuojama vienu pvz., “individualizavimo” matu Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Individualizuoto ugdymo pamokoje bruožai Mokiniai vadinami vardais Pripažįstama mokinio asmenybė Šypsomasi Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo kriterijai Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai Maloni, skatinanti mokymosi aplinka Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Individualizuoto mokymosi komponentai Vertinimas mokymuisi Veiksmingas mokymas ir mokymasis Ugdymo turinio pasirinkimo galimybės ir praturtinimas Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Ugdymo diferencijavimas Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimams, polinkiams, poreikiams, kad kiekvienas, pagal savo išgales, pasiektų kuo geresnių rezultatų Pritaikomi pagrindiniai ugdymo turinio elementai Mokymo turinys Mokymo ir mokymosi metodai Vertinimo būdai Diferencijuojama Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Vertinimas ugdymo turinio dalis Vertinimo tikslai Padėti mokiniui mokytis (formuojamasis vertinimas) - sužinoti: kas ir kiek išmokta kokie iškyla sunkumai ir kaip greitai juos pašalinti Susumuoti visus mokinio pasiekimus Nustatyti, ką mokinys jau moka labai aiškių kriterijų atžvilgiu Palyginti mokinių pasiekimus ir nustatyti geriausius Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Mokytis padedantis vertinimas Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos raštu, žodžiu ar būti praktinės Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi siekti mokymosi procese ir kaip bus vertinami Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus grįžtamasis ryšys Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų pagerinti rezultatus Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Vertinimas integruojamas į mokymą (1) Pagrindiniai neformalaus vertinimo būdai pritaikant ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams: Mokinių stebėjimas – stebėjimas ir užsirašymas svarbios informacijos atsakančios į klausimus, koks mokinys yra ir kaip jis mokosi Pradinio lygio rodikliai – nustatoma turima patirtis, nuo kurios mokinys turėtų pradėti mokytis konkrečios sąvokos/principo ar gebėjimo. Klaidų analizė – sistemiškai nustatomos ir analizuojamos mokinio daromos klaidos, jų ypatumai Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Vertinimas integruojamas į mokymą (2) Aprašai – sistemiški mokinio ir mokytojo užrašai apie pradinį lygį ir pažangą (asmeniški užrašai, aplankai, dienoraščiai) Veiklos vertinimas – mokinio atliktų užduočių rinkinys rodantis, kad mokinys supranta sąvoką/principą, geba ar elgesiu parodo savo nuostatas Aplankas/portfolio – sistemiškas būdas sukaupti mokinio darbus, kuris padeda mokiniui ir mokytojui stebėti daromą pažangą Mokinių vertinimo konferencijos – šias konferencijas veda mokiniai prisiimdami atsakomybę vertinti savo pažangą pagal mokytojo suteikiamą grįžtamąją informaciją ir savęs vertinimo rezultatus. Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Stebint mokinių darbą pamokoje nustatoma: Pažanga ugdymo turinio aprėptyje Ar mokinys tikrai mokosi to, ko siekiame išmokyti? Ar jis tikrai yra tokiame pradiniame lygyje, kad šioje pamokoje galėtų toliau mokytis pagal numatytą programą? Ar jis atlieka praktinius darbus ir užduotis taip, kaip buvo tikėtasi? Ar jis pritaiko faktus, sąvokas ir/ar gebėjimus, kuriuos išmoko? Interesai: Ar mokinys įsitraukęs į pamoką ir veiklas? Ar jis domisi nauja tema ar mokymosi sritimi? Ar jis pasako kitiems, kas jį domina? Individualūs bruožai Kokie mokinio mėgstami mokymosi būdai (pvz., su visa klase ar poromis) Kaip jis reaguoja į pateikiamą medžiagą? Kaip jis reaguoja į mokymo sunkumo lygį? Kaip jis reaguoja į mokymo tempą? Kaip jis reaguoja į mokymosi aplinką? Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Stebint mokymąsi reikia aiškiai žinoti tikslą, ką ir kodėl stebėsime Stebėjimas turi būti sistemingas, apimti šiuos esminius etapus: Pasirinkti, ką konkrečiai stebėsime – ar elgesį, ar gebėjimą, ar veiklą Pasižymėti apie stebimą elgesį/gebėjimą/veiklą Analizuoti ir panaudoti užrašytus stebėjimus (pokalbyje su mokiniu, parenkant mokymosi medžiagą, skiriant užduotis ir pan.) Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

1. Pasirenkame, ką stebėsime Pavyzdys Stebėjimo aspektas – mokinio įsitraukimas į darbą grupėmis matematikos pamokoje: Priežastis – mokytojas nori nustatyti: Kas atlieka užduotį ir kas – ne Kas yra susidomėjęs ir visiškai įsitraukęs į darbą ir kas – ne Mokytojas nori išsiaiškinti su mokiniu, kodėl jis noriai dalyvauja (arba nedalyvauja) veikloje Asmeniški mokytojo užrašai: Jonas nedalyvavo, nes jau žinojo sprendimą ir jautėsi pakankamai prisidėjęs prie grupės darbo Birutė dalyvavo, nes jai patinka matuoti ir ji manė, kad taip prisidės randant atsakymą ir pan. Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Stebėjimo užrašų analizė ir panaudojimas Pavyzdys Skirtingi mokytojai stebėję tą pačią klasę skirtingais aspektais, gali pasidalinti informacija ir padėti vienas kitam geriau pažinti mokinius Analizuodami užrašytą informaciją kartu mokytojai išsiaiškina: Ar mokinio gebėjimai tokie, kokius buvo numatęs mokytojas? Ką mokinys jau žino ir geba? Ką mokinys dar turi sužinoti/išmokti? Kodėl mokinys įsitraukia į mokymosi veiklą pamokoje arba kodėl neįsitraukia? Kokia vieno ar kito mokinio pažanga arba koks mokymosi stilius Gautą informaciją mokytojai panaudoja planuodami tolesnį diferencijuotą mokymą Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Pradinio lygio rodikliai – diagnostinis vertinimas Pradinis lygis nustatomas, kai Pradedama mokyti naują mokinį Manoma, kad mokinys patiria tam tikrų mokymosi sunkumų Pradedama nauja tema ar naujas mokymosi etapas Žinant pradinį lygį galima tiksliau planuoti: Kokią informaciją mokiniams pateikti iš pradžių Kaip pateikti informaciją Kaip mokiniai išbandys tai patys Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Mokinių jau turimos žinios ir gebėjimai nustatomi įvairiais būdais: Mokiniai dirbdami individualiai, poromis ir/ar grupėmis užrašo, ką jau žino ta tema, kurios mokymąsi norima tęsti, parengia pristatymus Užduodami klausimai reikiama tema, į kuriuos atsakoma individualiai ir/ar dirbant grupėmis, o mokytojas skatina pabandyti sužinoti daugiau. Grupės parengia pristatymą Kiti būdai Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008 Aplankas (portfolio) Mokiniai kaupia darbus, kurie turi būti įvertinti Naudojamos dėžutės nuo batų, plastmasiniai maišeliai, perlenkti dideli popieriaus lapai, aplankai Svarbu aplanko turinys – mokinio darbai ir jų vertingumas, o ne forma Kaupiami darbai atspindi mokinio pažangą ir pasiekimus: klasėje atliktų darbų pavyzdžiai namų užduotys galutiniai produktai kontroliniai darbai arba jų rezultatai, mokinių savęs vertinimai, refleksijos, mokytojo užrašyta grįžtamoji informacija Panaudojama aptarti su tėvais, pasidžiaugti sėkme, baigtu mokymosi etapu, pasidalinti darbo rezultatais su kitomis klasėmis, mokyklos bendruomene Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008 Klaidų analizė Ši technika padeda nustatyti mokinio daromų klaidų pobūdį ir jas ištaisyti: Mokytojas kartu su mokiniu kurį laiką nagrinėja jo darbus ir aiškinasi, kokio tipo klaidas jis/ji daro bando ištaisyti Nustatęs mokinio klaidų ypatumus, mokytojas sprendžia ko reikia permokyti, ką pakoreguoti ar suplanuoti kitokį mokymą, kad mokinys nebedarytų šių klaidų Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Mokinio mokymosi veiklos vertinimas Tinkamai vertinamos mokymosi veiklos mokytojui ir mokiniui pasako daugiau negu kontrolinis darbas ar egzaminas Parodo, ką mokinys suprato ir geba panaudoti ir ko dar negeba (o ne tai, ką prisiminė ir vėliau pamirš) Padeda reaguoti į situaciją ir pritaikyti ugdymo turinį Parodo ar pasirinkti mokymo būdai davė laukiamus rezultatus Padeda nustatyti, kaip reikia mokyti toliau Vertindamas mokinį mokytojas pamato save Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Mokinių konferencijos Mokiniai patys stebi savo pažangą – prisiimti atsakomybę už savo pažangą labai svarbu jų asmeniniam vystymuisi. Tam jie remiasi: iš mokytojų gauta grįžtamąja informacija savo mokymosi refleksija Mokiniai teikia savo mokymosi vertinimo informaciją mokytojams ir tėvams bendruose pasitarimuose - konferencijose. Tam jie gali panaudoti portfolio. Mokytojai padeda mokiniams pasirengti tokiems pasitarimams Šis metodas didina mokinių savigarbą, jie geriau supranta savo mokymosi stiprybes ir spragas Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Kaip padėti mokiniams pasirengti vertinimo konferencijai? Mokytojas: Išsiunčia pakvietimus tėvams Padeda pasirinkti darbus, kurie mokinio nuomone geriausiai parodo jo mokymąsi Padeda mokiniui reflektuoti savo darbą remiantis mokytojo grįžtamąja informacija ir savo paties analize Parodo, kaip tie darbai rodo pažangą – nustatant stipriąsias vietas ir tai, ką galima būtų dar patobulinti Padeda rengiant ir “repetuojant” pristatymus Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Mokiniams reikia suprasti tolimuosius tikslus – BP numatytus pasiekimus 2. Veiklos sritis. Organizmų sandara ir funkcijos. 5-6 klasė Mokinių pasiekimai Mokiniai turėtų: Ugdymo proceso gairės Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas Domėtis gyvybe, suvokti organizmo vientisumą ir pažeidžiamumą 2.1. Remiantis pavyzdžiais parodyti, kad organizmai sudaryti iš ląstelių, palyginti vienaląsčius ir daugialąsčius organizmus 2.1.1. Apibūdinti ląstelę, kaip mažiausią organizmo dalelę [...] 2.1.2. Atpažinti schemiškai pavaizduotas augalo ir gyvūno ląsteles [...] Mokytojo padedami mokiniai mikroskopu stebi vienaląsčius organizmus, audinių preparatus. Nagrinėja paveikslus arba kompiuterinius mokymosi objektus [...] Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008 Mokiniams svarbu suprasti vertinimo kriterijus ir jų darbo lygį kriterijų atžvilgiu BP pasiekimų lygio požymiai (5-6 kl.) Lygiai Gebėjimai Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Žinios ir supratimas Žinios apie gamtą fragmentiškos... Turi pavienių žinių apie gamtą... Parodo bendrą supratimą... Problemų sprendimas Bando formuluoti problemą, vertinti informaciją. Analizuoja, formuluoja problemą, taiko...nustato ryšius... Sieja žinias į visumą, atrenka ir vertina duomenis Praktiniai gebėjimai Savarankiškai bandymų neatlieka, bet geba stebėti.... Pagal aprašymą... atlieka paprastus bandymus... Savarankiškai atlieka paprastus bandymus... Gamtamokslinis komunikavimas ... padedant mokytojui randa konkrečius faktus Aiškiai dėsto mintis raštu. Schemose ... ...tinkamai naudoja sąvokas... Mokymasis mokytis Retai naudoja kitus šaltinius, neplanuoja... ...padedamas pasirenka šaltinius... Savarankiškai pasirenka šaltinius... Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis padedantis vertinimas Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai – ką reiškia ją gerai atlikti Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti susijęs su rezultatu ir su procesu Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis ryšys): informacija apie tai, kur reikia patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008 Pagyrimo ir tolesnio uždavinio grįžtamasis ryšys Nusistatykime labai aiškius tikslus pripažinkime esamą mokinių lygį venkime skatinti varžytis ar lygintis su kitais, vietoje to, leiskime jiems varžytis su: užduotimi ir su savimi, (su ankstesniu darbu) pagyrimas uždavinys tikslai Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008 Grįžtamasis ryšys turėtų būti: žvelgiantis į ateitį, pozityvus, t.y. konstruktyvus nukreiptas į užduotį, o ne į asmenį pagyrimas ir tolesnis uždavinys pagyrimas uždavinys tikslai Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Vertinimas mokymuisi – procesas Paaiškinami mokymosi uždaviniai ir grįžtamojo ryšio galimybės Pasitikrinama, ar mokiniai supranta mokymosi uždavinius Pasakoma mokiniams, ką ir kada jie turi atlikti Pateikiami vertinimo kriterijai, pateikiami pavyzdžiai Suteikiama reikiama individuali pagalba ir nuorodos, pateikiamas grįžtamasis ryšys raštu Sudaroma galimybė bendraamžiams vertinti vienas kitą ir pačius save Vertinamas mokinio darbas Pateikiamas grįžtamasis ryšys žodžiu Suteikiama mokiniams galimybė išsitaisyti ar pagerinti rezultatus Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Grįžtamasis ryšys turėtų būti: Nuodugnus Išsamus Vertinantis Palaikantis Konstruktyvus Savalaikis Aiškiai užrašytas/pasakytas Nurodantis stipriąsias ir silpnąsias puses Siūlantis nuorodas, kaip mokiniui gerinti darbą Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Veiksmingas grįžtamasis ryšys gerina: Pažangą Pasiekimus Savalaikį darbų vykdymą Mokinio pasitikėjimą Motyvaciją Lankomumą ir laiko planavimą Atmintį Elgesį klasėje Mokinio-mokytojo santykius Mokinio dalyvavimą klasėje Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008 Diferencijavimas Rinkdamiesi diferencijuotą mokymo ir mokymosi veiklą bei vertinimą, mokytojai turi atsižvelgti į mokinių: Gebėjimus Ankstesnį mokymąsi Individualius mokymosi būdus Asmeninius poreikius Mokymosi tempą Praleistas pamokas Socialinę, kultūrinę aplinką Brandą Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008

Vertinimo diferencijavimas Dirbant su didele mokinių grupe skirsis : Kiekvieno mokinio klasėje atlikto darbo kiekis ir kokybė Kiekvieno mokinio nepriklausomai atliekamo darbo kiekis ir kokybė Taip pat: Klausymo įgūdžiai Pristatymo įgūdžiai Gebėjimas bendradarbiauti: Atliekant tam tikrą kiekį ir tam tikros kokybės namų darbų Atliekant tam tikrą kiekį ir tam tikros kokybės darbų grupėse Parengė E. Motiejūnienė, ŠPC, 2008