Šviečiamasis amžius – XVIII a. (arba Apšvietos, arba Proto amžius)

Slides:



Advertisements
Panašios pateiktys
Laisvės ir kalnų šauksmas
Advertisements

“Ieškosiu Tavo veido...” pagal Isabel Guerra.
Lakštingala, čiulbanti 100 metų
Gėlių horoskopas MOTERIMS
Juozas Aputis (g. 1936) – rašytojas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Parengė Vilniaus.
ATRASK DIEVO PAŠAUKIMĄ
III klasių viktorina Paruošė G.Baublienė ir L.Venskutė
Pateikties kopija:

Šviečiamasis amžius – XVIII a. (arba Apšvietos, arba Proto amžius) Parengė Nijolė Sodonienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Šilutės r. Kintų vidurinė mokykla

Šviečiamasis amžius XVIII a. buvo didelių politinių ir visuomeninių sukrėtimų laikotarpis Vakarų Europoje. Tuo metu ypač imta tikėti mokslo ir švietimo reikšme . Europos šalyse kilo pasipriešinimas pasenusioms feodalinėms institucijoms.

Šviečiamojo amžiaus idėjos Švietėjai tikėjo žmogaus proto galia. Remdamiesi didžiausiu autoritetu – protu – jie vertino padėtį ir siekė sukurti geresnę visuomenę.

Šviečiamojo amžiaus idėjos Viena svarbiausių švietėjų skleidžiamų idėjų – įsitikinimų ir sąžinės laisvė. Jie smerkė nepakantumą kitaminčiams, pripažino teisę pasirinkti pasaulėžiūrą.

XVIII a. labai populiaria tapo “Natūralaus (prigimtinio) žmogaus” idėja. Ji paremta švietėjų įsitikinimu, kad žmogus iš prigimties geras, tik aplinka jį sugadinanti. Civilizuotoje visuomenėje ir susidaro tokios nepalankios sąlygos, skatinančios blogus įpročius, o pirmykštėje visuomenėje žmogus galėjo laisvai plėtoti įgimtas teigiamas savybes.

Žan Žako Ruso šūkis: ”Atgal į gamtą!” Švietėjai teigė, kad reikia grįžti į natūralią būklę, suartėti su gamta. Idėja, jog žmogų ir gamtą turi sieti glaudūs ir harmoningi ryšiai, nenustojo reikšmės ir mūsų dienomis.

Žymiausios šviečiamojo amžiaus asmenybės Volteras (1694 - 1778) - prancūzų rašytojas, filosofas; Žanas Žakas Ruso (1712 - 1778) - prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas; Deni Didro (1713 – 1784) prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, vienas žymiausių prancūzų švietėjų atstovų.

Volteras (1694 - 1778) XVIII a. kartais vadinamas “Voltero amžiumi”, nes jo kūryboje atsispindi beveik visos svarbiausios epochos idėjos, reikšmingiausios estetinės ir filosofinės mintys. Visai jo veiklai būdinga kova prieš neteisybę ir priespaudą, už žmogaus sąžinės laisvę. Rūsčiai smerkė luomines privilegijas, religinį nepakantumą. Kūrė daugiausiai tragedijas pagal klasicizmo principus, bet jam turėjo įtakos ir Šekspyro kūryba. Svarbiausias jo kūrybos žanras – filosofinės apysakos: “Kandidas”, “Zadigas”, “Atviraširdis” ir kt.

Svarbiausi Voltero kūriniai „Edipas“ (tragedija) 1719 „Filosofiniai laiškai“ 1734 „Filosofijos pagrindai“ 1738 „Mahometas“ (drama) 1747 „Orleano mergelė“ (epas) 1762 „Liudviko XIV amžius“ (istorinė) 1751 „Karolio XII istorija“ – apie Švedijos karalių. (istorinė) 1733 m. „Apmąstymai apie tautų papročius ir dvasią“(istorinė) ir kt.

Žanas Žakas Ruso (1712 - 1778) Skelbia, kad gamta visus sukūrė lygius, todėl visi turi naudotis vienodomis teisėmis, galimybėmis šviestis, tobulėti. Tiki įgimtu žmogaus gerumu, tik luominė sistema iškreipia žmonių santykius, slopina natūralią prigimtį. Jo mintimis rėmėsi Prancūzijos revoliucijos ideologai, jos buvo aktualios ir vėlesnių demokratinių sąjūdžių laikais.

Žano Žako Ruso kūriniai (1750) Samprotavimai apie mokslus ir menus (Discours sur les sciences et les arts) (1752) Narcizas (Narcissus) (1752) Kaimo mirtininkas (Le Devin du Village opera) (1754) Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus (Discours sur l'origine et les fondements de l'inégalité parmi les hommes) (1755) Discours sur l'origine et les fondements de l'inégalité parmi les hommes (1757–1758) Lettres morales (1761) Julija, arba Naujoji Eloiza (Julie ou la nouvelle Héloïse) (1762) Emilis arba apie auklėjimą (Émile ou de l'éducation) (1762) The Creed of a Savoyard Priest (1762) Apie visuomenės sutartį (Du Contrat social) (1762) Four Letters to M. de Malesherbes (1764) Letters Written from the Mountain (1770) Išpažintis Les Confessions, išleista 1782 (1772) Constitutional Project for Corsica (1772) Considerations on the Government of Poland Reveries of a Solitary Walker, nepabaigtas, išleista 1782 Dialogues: Rousseau Judge of Jean-Jacques, išleista 1782

Romanas traktatas “Emilis, arba Apie auklėjimą” (1762) Paryžiuje kūrinys iš karto buvo viešai pasmerktas. Šiame veikale filosofas teigia, kad auklėjimo tikslas – išsaugoti gamtiškus žmogaus polinkius; Aukštuomenę šokiravo Ruso siūlymas, kad kiekvienas žmogus (kad ir kokios kilmės būtų) turi mokėti amato ir pelnyti duoną darbu.

Deni Didro (1713 – 1784) Prancūzų rašytojas, literatūros kritikas, vienas žymiausių prancūzų švietėjų atstovų, švietėjų „Enciklopedijos“ (35 tomai) leidimo iniciatorius bei organizatorius. Reikšmingas Didro gyvenimo įvykis - kelionė į Rusiją Jekaterinos II kvietimu (1773 – 1774).  Peterburge jis kūrė įvairių reformų planus, siūlydamas konstitucinę valdymo formą, teismų reformas. Imperatorė mandagiai klausėsi jo improvizacijų, tačiau vėliau taip sakė: „Jeigu jo paklausyčiau, mano imperijoje reikėtų viską aukštyn kojomis apversti […]".

Ką Didro manė apie grožį ir meno kūrinio paskirtį? Apie grožį sprendžiama pagal tai, ar meno kūrinys panašus į objektą. Gamta yra pirmasis meno modelis. Meno kūrinys turi būti paprastas ir suprantamas. Grožio elementas yra paprastumas, tačiau jo nereikia painioti su primityvumu. Meno kūrinys turi veikti daug žmogaus jausmų, jis privalo skatinti gyventi dorai. Menas, ypač teatras, turi būti naudingi visuomenei, nes jie tobulina žmonių santykius. Meno paskirtis – mokyti ir šviesti, spręsti dideles ir reikšmingas problemas. Menas turi vaizduoti didelius žygdarbius, ginti ir išaukštinti dorybę, kovoti prieš ydas, ypač tokias, kurios visuomenėje toleruojamos ir net gerbiamos, kovoti prieš fanatizmą, prietarus.

Deni Didro kūriniai 1754 m. les Pansées sur l'interprétation de la nature (Mintys apie gamtos aiškinimą) 1754 m. le Traité des sensations (Traktatas apie pojūčius) 1757 m. le Fils naturel (Pavainikis sūnus) 1758 m. le Père de famill (Šeimynos tėvas) 1760 m. la Religieuse (Vienuolė) 1762 m. le Neveu. de Rameau (Ramo sūnėnas) 1769 m. l'Entretien entre d'Alambert et Diderot (D’Alambero pokalbis su Didro) 1773 m. Jacques le Fataliste et son maitre (Žakas fatalistas ir jo ponas)

Šviečiamasis amžius – XVIII a. (arba Apšvietos, arba Proto amžius) Ar šio amžiaus idėjos aktualios ir šiandien?

Naudotasi šaltiniais http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%A0vietimo_am%C5%BEius http://lt.wikipedia.org/wiki/Volteras http://lt.wikipedia.org/wiki/Denis_Diderot http://lt.wikipedia.org/wiki/Jean-Jacques_Rousseau http://www.google.lt/search?pq=%C5%BE.ruso&hl=lt&cp=5&gs_id=21&xhr=t&q=volteras&gs_sm=&gs_upl=&bav=on.2,or.r_gc.r_pw.,cf.osb&biw=1440&bih=675&um=1&ie=UTF-8&tbm=isch&source=og&sa=N&tab=wi&ei=EdTZTrjyPNynsgaqtM2nCA