KLAIPĖDOS LOPŠELIS-DARŽELIS “PAGRANDUKAS” PRANEŠIMAS VAIKAS – AKTYVUS UGOMOSIOS APLINKOS KŪRĖJAS Parengė priešmokyklinio ugdymo pedagogė Violeta Jakimovičienė Klaipėda, 2014 m.

TEMOS PASIRINKIMO MOTYVAI Įrengiant priešmokyklinę grupę ir kiekvienais mokslo metais ją papildant įvairiomis priemonėmis, svarbu sukurti tokias erdves grupės aplinkoje, kuriose vaikams būtų jauku, patogu žaisti, kurti, tyrinėti ir atsipalaiduoti. Pedagogas, kurdamas mobilias veiklos erdves, skatina ir savo ugdytinius būti ugdomosios aplinkos kūrėjais: pastebėti, ko trūksta aplinkoje, ką norėtų pakeisti joje. Taip pat svarbu, kuo kūrybiškiau ir funkcionaliau panaudoti ir kitas ugdomosios aplinkos patalpas: prausyklą, rūbinę, laiptines, koridorius, poilsio kambarį. Mūsų grupės vaikams yra įkurtas dienos poilsio kambarys, kuriame vaikai miega arba ilsisi dienos metu.

Dažniausiai į šį kambarį vaikai ateina pailsėti dienai įpusėjus Dažniausiai į šį kambarį vaikai ateina pailsėti dienai įpusėjus. Kiekvienas vaikas turi savo lovelę, patalėlį. Tačiau, labai norėtųsi šią patalpą padaryti žaismingesne, patrauklesne ir funkcionalesne, kad atsirastų tokios priemonės, kurios vaikams padėtų ne tik nusiraminti, atsipalaiduoti, pailsėti, bet ir pritaikyti jas savo sumanytai veiklai visos dienos buvimo darželyje metu.

Miegui yra svarbūs pasiruošimo ritualai: pasakos, lopšinių klausymas, žaisliuko apkabinimas, tačiau stebint vaikų nuotaikas ir nusiteikimą šiam režiminiam momentui, paaiškėjo nemažai jų miegojimo ypatumų: vieni atsigulę garsiai aptarinėja įspūdžius, kiti ilgai žvalgosi, vartosi, taisosi pagalvę, dar kiti kalbina draugus. Greičiau nusiramina ir ramiau jaučiasi, kai apsikabina žaisliuką. Kartą paklausiau vaikų, o ką galėtume pakeisti šiame kambaryje, kad būtų jaukiau ir maloniau čia būti, ilsėtis. Vaikų atsakymai paskatino idėjai – kiekvienam pasigaminti savo pagalvėlę, kuri ne tik papuoš interjerą, bet padės greičiau užmigti, bus gera apkabinti, atsiremti, nusiraminti ir pritaikyti ją kitose veiklose. Išmoksime įvairių žaidimų, lopšinių, pasakų, sukursime savo Pagalvėlės istoriją.

Projekto “MANO PAGALVĖLĖ” pristatymas Tikslas: bendromis vaikų, jų tėvelių, ir pedagogų pastangomis kurti funkcionalią, estetišką ir kūrybiškumą skatinančią aplinką. Uždaviniai: 1. Domėtis ir tyrinėti artimiausią aplinką, žmonių rankomis sukurtus daiktus. 2. Pažinti pagalvėlės savybes tyrinėjant, kuriant ir ieškant atsakymų įvairiuose šaltiniuose. 3. Pristatyti savo sukurtą pagalvėlę ir pasidalinti kūrybos įspūdžiais. 4. Išbandyti įvairius raiškos būdus su savo sukurtu daiktu. 5. Būti drąsiu improvizuojant ir įgyvendinant savo kūrybinius sumanymus. 6. Ugdytis tinkamus poilsio, sveikatos saugojimo įpročius. Laukiamas rezultatas 1. Vaikas supras, kad aplinka nuolat keičiasi ir jis yra tos aplinkos kūrėjas. 2. Suvoks miego, aktyvaus poilsio ir atsipalaidavimo reikšmę gerai savijautai ir sveikatai. 3. Mokysis inicijuoti idėjos įgyvendinimą ir įtraukti kitus. 4. Atras įvairius meninės raiškos būdus, priemones, padėsiančias įgyvendinti jo kūrybinius sumanymus. 5. Suvoks kūrybą – kaip įdomią ir vertingą veiklą. 6. Praturtins savo patirtį naujais įspūdžiais, išgyvenimais.

NUMATOMA PROJEKTO VEIKLA Projekto idėjos pristatymas tėveliams Namuose vaikas kartu su savo šeima kuria pagalvėlę: nutaria kartu, kokios norėtų, kokių reikės medžiagų, daiktų, priemonių, jeigu yra nupirkta pagalvėlė, svarsto, ką būtų galima joje pakeisti, patobulinti, įdėti savo kūrybos... Kreipimasis į tėvelius Gerbiami tėveliai, parodykite vaikui, kad yra daiktų, kuriuos galima pagaminti savo rankomis. Tai bus gera patirtis vaiko verslumo, kūrybiškumo ir inovatyvumo įgūdžiams ugdyti.

Vaikai dalinasi mintimis tema „Kam reikalinga pagalvė Vaikai dalinasi mintimis tema „Kam reikalinga pagalvė?“, ieško informacijos internetiniuose puslapiuose, knygose, aplinkoje. Žaidimas „Pagalvėle, pasakyk“. Vaikai atranda ir įvardina įvairius veiksmus su pagalve (snausti, miegoti, mėtyti, purenti, kedenti, mesti, kumščiuotis, sukurti vėją ir t. t.).

Skatinamas vaikų smalsumas, tai yra domėjimasis įvairiais dalykais, siekiant pažinti, tyrinėti ir atrasti atsakymus.

Animacinio filmo „Kaip Maša susipyko su pagalve“ peržiūra per kompiuterį Tai nutiko šią vasarą mergaitei vardu Maša. Ją ką tik paguldė miegoti, o jai nesimiega. Na nemoka žmogus miegoti ir viskas. Ir kas gi sugalvojo tas lovas, tas anklodes, tas pagalves. Nusprendė Maša eiti į sodą pasivaikščioti. Ten sutiko apvalų labai gražų mėnulį. Sutiko Maša šuniuką, kuri pakvietė ją miegoti savo būdoje ir dar atnešė kaulą. Bet jai nelabai patiko šuns būdoje. Vėliau keliavo ji pas vištas, pas varles, pas gandrą miegoti. Mergaitė ilgai ieškojusi rado savo vietelę ir saldžiai užmigo. http://www.vaikams.lt/filmukai/kaip-masa-susipyko-su-pagalve.html

Vaikų atsineštų pagalvėlių pristatymas

Vaikas dalinasi kūrybos patirtimi, kaip buvo kuriama pagalvėlė, kokių reikėjo priemonių, kaip atrodo pagalvėlė, kokios formos, spalvų ir t. t., vaikai vieni kitų klausinėja, aptarinėja, džiaugiasi ne tik savo, bet ir kitų vaikų kūryba.

PAGALVĖLIŲ ISTORIJOS Oresta: man mama pasiuvo pagalvę iš golfos, ant pagalvėlės prisiuvo sagutes, gavosi akytės ir nosytė. O kišenėlę irgi iš golfos, čia dar spynelė – bus paslapčių kišenėlė. O šitą gabalėlį išardė iš žaislinio lėliukiško drabužėlio. Dovydas B. aš važiavau pas močiutę, mes žiūrėjom per internetą, kokią pagalvę sukurti. Pasėmėm tą siuvimo aparatą, pamiršo tėtis laidą, tada vėl nuvažiavo pas močiutę. Siuvome namuose Šikšnosparnį su Betmeno ženkliuku, išsiuvinėjo tėtis. Aš pats minkštą medžiagą kišau į pagalvę. Gabrielius: mama siuvo su rankom labai ilgai. Pakalbėjom, žiūrėjom į knygas ir sugalvojom, kad bus pagalvė – Pelėda. Galvą pelėdos padarėm iš maikės tėčio nebereikalingos, mama pasiuvo visą pagalvę.

Vaikų istorijos parodo, kaip svarbu yra šeimos palaikymas, savitarpio pagalba, domėjimasis vienu kitu. Prasmingos ir įdomios veiklos suteikia nepamirštamų akimirkų. Austėja: mano močiutė dirba parduotuvėj ir surado ta širdutę, namuose tėtis iškirpo lūpytes iš sesės megztuko, o akytes iš Kalėdų drabužėlių. O mama prisiuvo, kasytes supynė iš siūlų, o „saldaus miegelio“ apsiuvinėjo, iš pradžių apsibraukė raides, ir apsiuvo. Kasytes surišo su segtukais iš gumelių. Mantvydas: mano pagalvėlė pasiūta iš megztinio, rankoves perkirpo, aš laikiau, padėjau mamai. Į vidų prikamšėm daug vatų ir dar mama pakvepino pagalvėlę. Atėnė: pasiuvo iš medžiagos baltos, nusipiešė širdelę ir iškirpo. Akytes, blakstienas, šypsenėlę ir žodelį „myliu‘ prisiuvo iš karoliukų. Į vidų prikimšom baltų burbuliukų. Dar mamytė pirko iš parduotuvės juostelę papuošti širdelę.

Žiedė: mama ir tėtis nuėjo į parduotuvę ir nupirko pagalvę, kai aš buvau Kiškių mokyklėlėj, o namie sukūriau aš su mama savo pagalvėlę: iš parduotuvės nupirkome drugelius – papuošimus ir mes išlyginome ant pagalvėlės, nes drugeliai turi klijus. Džiugas: mano pagalvėlė balta, ją turėjau seniai, kai mažas buvau. Čia prisiuvau kaspinėlius, man mama pamokė, kaip siūti. Rojus: mano pagalvėlė Kiškis, ją pasiuvo mamytė. Idėjų apibendrinimas Nesitikėjau, tiek daug originalių sprendimų. Džiaugiausi, kad tėveliai aktyviai įsijungė į projektą ir nebuvo abejingi. Tėvų nuomone ši idėja suteikė vaikams be galo daug gerų emocijų. Vaiką reikia mokyti ne tik naudotis daiktais, bet ir kūrybiškai juos pritaikyti.

Igno pagalvėlės istorija: “man čia mama nupirko Akropolyje, pagalvėlė – vadinasi Tigras”. Draugas pasiūlė: “gal surišk su kaspinėliais, bus gražu ir kaip pagalvė bus...”. Ugdydami kūrybingumą ir iniciatyvumą ypač svarbu sudaryti sąlygas vaiko saviraiškai atsiskleisti, realizuoti naujas idėjas.

Veikla muzikos salėje „Pagalvėlių rytmetėlis“ Veikla muzikos salėje „Pagalvėlių rytmetėlis“. Kartu su meninio ugdymo mokytoja žaidėme lietuvių liaudies žaidimus, dainavome lopšines, improvizavome.

“A a a a pupą, kas tą pupą supa “A a a a pupą, kas tą pupą supa? Supa tėtis ir mama ir močiutė mylima“ „Mano mamytės vardas“- vaikai sukuria melodiją savo mamos vardui. Komandinis žaidimas „Užmigdysiu meškutį“- kiekvienas vaikas ant savo pagalvėlės pasūpuoja meškutį ir metalofonu jam pagroja.

Pagalvėlių pritaikymas įvairių situacijų ir žaidimų metu

PASAKĖLĖ APIE PAGALVĘ Visi sako, kad geriausias žmogaus draugas yra šuo. Bet Pagalvė irgi labai gera draugė. Tiesa, ji negali aplaižyti tavęs liežuviu ir nepasitinka džiugiai, kai pareini namo. Bet į ją galima įsikniaubti ir paverkti, kai pasidaro liūdna. Pagalvė tave visada švelniai apkabins, priglaus ir nuramins. Ji minkšta ir švelni, tarsi baltas debesėlis danguje. Pagalvė labai gera migdytoja. Vakare, vos tik atsiguli į lovą ir padedi galvą ant Pagalvės, išgirsti migdančią pasaką. Pagalvės balsas tylus ir maloniai kutenantis. Ji šnabžda tau į ausį tol, kol užmiegi. Pasakos pradžią visada atsimeni, o pabaigos – ne. Kadangi užmiegi. Atėjus rytui, kai reikia keltis, labai sunku išsiskirti su Pagalve. Ji tiesiog nenori paleisti iš savo mielo glėbio. Tik mama to nesupranta. Jai atrodo, kad visi mes paprasčiausiai tingime keltis.

Miegoti – vienas svarbiausių organizmo fiziologinių poreikių Miegoti – vienas svarbiausių organizmo fiziologinių poreikių. Miego ritmas ir jo trukmė yra labai individuali psichofiziologinė kiekvieno asmens ypatybė, priklausanti nuo temperamento, todėl priešmokyklinio amžiaus vaikui galima rinktis: miegoti ar tik pailsėti, atsipalaiduoti. Be abejo, didelį vaidmenį turi pedagogo kūrybiškas požiūris į vaiko nuteikimą dienos poilsiui. „Pagalvėli, pagalvėli, kodėl tu toks baltas? Aš toks baltas, aš toks baltas, nes mamytės skalbtas. Pagalvėli, pagalvėli, kodėl tu toks minkštas? Aš toks minkštas, aš toks minkštas, nes mamytės, kimštas. Pagalvėli, pagalvėli, kodėl toks spalvotas? Aš spalvotas, aš spalvotas, nes mamytės sugalvotas. Pagalvėli, pagalvėli, kodėl toks gražutis? Aš gražutis, aš gražutis, nes siūtas motutės”.

Žaidimas “Perku pagalvėlę” Verslumas gali būti apibrėžiamas kaip asmens gebėjimas idėjas paversti veiksmais.

Palankios emocinės aplinkos požymiai Išgyvenamas kūrybos ir atradimo džiaugsmas, lavinama vaikų vaizduotė, žadinamas jautrumas, smalsumas; Kartu puoselėjami ir kuriami gyvenimo grupėje ritualai, tradicijos; Vaikai yra aktyvūs aplinkos kūrėjai.

Taikant projekto metodą atskleistos šios jo galimybės: idėjų kaupimas, galimybė atsiskleisti visiems projekto dalyviams: vaikams, tėvams, pedagogams, tėvai geriau įsigilina į vaikams reikšmingų problemų sprendimą, stiprinamas komandinis darbas, nebijoma įvardyti problemų, numatyti jų sprendimo būdų, telkiama vietos bendruomenė, sudaro galimybę tėvams tobulinti vaikų ugdymą kartu su pedagogais.

Jei nutarėte, kad reikia pradėti projektą arba organizuoti projekto veiklą, paprastai manoma, kad atėjo laikas imtis naujų veiksmų arba keisti ir tobulinti tai, kas jau daroma. Gerų idėjų ir kūrybiško bendradarbiavimo! AČIŪ UŽ DĖMESĮ!