JONAS AISTIS ALEKSANDRAVIČIUS (1904-1973).

Slides:



Advertisements
Panašios pateiktys
Laisvės ir kalnų šauksmas
Advertisements

“Ieškosiu Tavo veido...” pagal Isabel Guerra.
Lakštingala, čiulbanti 100 metų
Gėlių horoskopas MOTERIMS
Juozas Aputis (g. 1936) – rašytojas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Parengė Vilniaus.
ATRASK DIEVO PAŠAUKIMĄ
III klasių viktorina Paruošė G.Baublienė ir L.Venskutė
Pateikties kopija:

JONAS AISTIS ALEKSANDRAVIČIUS (1904-1973)

Veikla XX a. trečiajame –ketvirtajame dešimtmetyje iškilusios neoromantikų kartos poetas Eseistas Filosofijos mokslų daktaras

Slapyvardžiai Kossu – Aleksandravičius Kuosa Aleksandriškis Gyvendamas JAV, dažniausiai pasirašinėdavo Jono Aisčio slapyvardžiu, kuris nuo 1952 m. tapo jo oficialiąja pavarde.

Poezijos rinkiniai „Eilėraščiai“ (1932), „Imago mortis“ (1934), „Intymios giesmės“ (1935), „Užgesę chimeros akys“ (1937), rinktinė „Poezija“ (1940). Išeivijoje išleistos poezijos knygos „Be tėvynės brangios“ (1942), „Nemuno ilgesys“ (1947), „Sesuo buitis“ (1951), „Kristaliniam karste“ (1957), rinktinė „Pilnatis“ (1948),

Kūrybos bruožai lyriniame, eleginiame eilėraštyje dominuoja lyrinio subjekto skausmas ir kančia; ironija išsakomam jausmui; teatrališkumas; tautosakos motyvai; polinkis į viduramžių meną; bibliniai motyvai; gamtoje regimi kultūros siužetai; pasakiškumas; istorinis kontekstas.

Lietuvoje... 2004 m. birželio 27 dieną Rumšiškėse įvyko Jono Aisčio 100-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Rumšiškėse atidengtas paminklas J.Aisčiui (aut. Antanas Kmieliauskas).

J. Aistis mirė 1973 m. birželio 13 dieną Vašingtone J. Aistis mirė 1973 m. birželio 13 dieną Vašingtone. 2000 metais perlaidotas Rumšiškėse. Kur gi tu plauki, baltas debesėli, Žydroje mėlynėj čaižomas čiurlių? Ak, kaip gera tau – virpuliuoja mėlis, Ir nevaržo niekas laisvės ir kelių! O yra tenai, tolyje pranykus, Nematyto grožio kenčianti šalis: Gintaro plaukai, o likimas nykus, O akių mėlynėj širdgėla gili... Tu nuplauk tenai, baltas debesėli! Viso mano skausmo ir pasiilgimo Krištolinių ašarų lašus paberk Ir nutildyk balsą kruvino verkimo! Pasakyk jai, baltas debesėli: – Neraudoki, miela, neraudok, neverk!            (Jonas Aistis. Baltas debesėlis. Grenoblis, 1942 06 06)