Europos Sąjunga – 500 milijonų žmonių, 28 šalys Europos Sąjungos valstybės narės Šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės

Naujos idėjos siekiant ilgalaikės taikos ir gerovės Steigėjai Naujos idėjos siekiant ilgalaikės taikos ir gerovės Konrad Adenauer Alcide De Gasperi Winston Churchill Robert Schuman Jean Monnet

ES simboliai ES šūkis „Suvienijusi įvairovę“ Europos himnas Euras Europos vėliava Gegužės 9-oji – Europos diena

24 oficialiosios kalbos Български Čeština dansk Deutsch eesti keel Ελληνικά English español français Gaeilge hrvatski Italiano latviešu valoda lietuvių kalba magyar Malti Nederlands polski português Română slovenčina slovenščina suomi svenska

Plėtra: nuo šešių iki 28 šalių *Česká republika = Česko (2019)

Didžioji plėtra: suvienyti Rytus ir Vakarus 1989 Griūva Berlyno siena. Komunizmo eros pabaiga ES pradeda teikti ekonominę pagalbą pagal programą „Phare“ 1992 Nustatomi kriterijai, kuriuos turi atitikti šalis, kad galėtų tapti ES nare: • demokratija ir teisinė valstybė • veikianti rinkos ekonomika • gebėjimas įgyvendinti ES teisę 1998 Pradedamos oficialios derybos dėl narystės 2002 Kopenhagos viršūnių susitikime nusprendžiama žengti didelį plėtros žingsnį – priimti 10 naujų šalių 2004 Dešimt naujųjų ES valstybių narių: Čekijos Respublika, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija 2007 Į ES įstoja Bulgarija ir Rumunija 2013 Liepos 1 d. prie ES prisijungia Kroatija

Šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės Šalis Plotas (x 1000 km²) Gyventojų skaičius (milijonais) Turtas (vienam asmeniui tenkantis bendrasis vidaus produktas) Bosnija ir Hercegovina 51 3,8 7 800 Juodkalnija 14 0,6 10 600 Kosovas pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 11 1,8 : Šiaurės Makedonija 25 2,1 10 000 Albanija 28 2,9 Serbija 77 7,2 9 600 Turkija 783 77,7 14 400 Visos 28 ES valstybės 4 272 508,2 27 400

Sutartys – teisės ir demokratijos principais pagrįsto bendradarbiavimo pamatas 1952 Europos anglių ir plieno bendrija 1958 Romos sutartys: • Europos ekonominė bendrija • Europos atominės energijos bendrija („EURATOMAS“) 1987 Suvestinis Europos aktas. Bendroji rinka 1993 Europos Sąjungos sutartis – Mastrichto sutartis 1999 Amsterdamo sutartis 2003 Nicos sutartis 2009 Lisabonos sutartis

ES pagrindinių teisių chartija Privaloma visoms ES veiklos sritims 54 straipsniai, suskirstyti į 6 antraštines dalis: Orumas Laisvės Lygybė Solidarumas Piliečių teisės Teisingumas

ES gyventojų skaičius, lyginant su likusiu pasauliu Gyventojai milijonais (2015 m.)

ES paviršiaus plotas, lyginant su likusiu pasauliu Plotas (x 1000 km²)

ES valstybių narių dydis Plotas (x 1000 km²)

Gyventojai (milijonais) 2015 m. ES gyventojų skaičius Gyventojai (milijonais) 2015 m. Iš viso 508 milijonai

Europos ekonomika: stipresni kartu 2008: Pasaulinė finansų krizė prasidėjo Jungtinėse Valstijose. Koordinuotas Europos lyderių atsakas: Įsipareigojimas dėl euro ir finansinio stabilumo Naujos krizės valdymo priemonės ir taisyklių reformos: Europos stabilumo mechanizmas: fondas, padėsiantis didelių ekonominių sunkumų ištiktoms valstybėms Nauji įstatymai dėl bankų stabilumo Bankų sąjunga: bankų priežiūra ir žlungančių bankų uždarymo mechanizmas, veikiantis ES mastu Geresnis ekonomikos valdymas: Europos semestras: kasmetė valstybių biudžetų koordinavimo procedūra „Euro+“ paktas, sutartis dėl fiskalinio susitarimo: savitarpio įsipareigojimas dėl viešųjų finansų stabilumo

Dešimt Europos prioritetų Pirmininko Jean-Claude Juncker vadovaujamos Europos Komisijos pagrindinės dėmesio sritys: Investavimo planas: darbo vietų kūrimo, augimo ir investavimo skatinimas Pagrįsta ir suderinta laisvosios prekybos sutartis su Jungtinėmis Valstijomis Sujungta bendroji skaitmeninė rinka Savitarpio pasitikėjimu pagrįsta teisingumo ir pagrindinių teisių sritis Atspari energetikos sąjunga, įgyvendinanti perspektyvinę klimato kaitos politiką Nauja migracijos politika Išsamesnė ir sąžiningesnė vidaus rinka su stipresnėmis pramonės šakomis Stipresnis Europos vaidmuo pasauliniu mastu Išsamesnė ir sąžiningesnė ekonominė ir pinigų sąjunga Demokratinius pokyčius įgyvendinanti Europos Sąjunga

Europos investavimo planas Europos strateginių investicijų fondas 2015: Europos ekonomika pradeda atsigauti po krizės, tačiau investavimo lygis tebėra žemas. Investuotojai turi pinigų, tačiau stokoja pasitikėjimo Naujasis ES fondas, veiklą pradėsiantis 2015 m. viduryje Fondo pradinis kapitalas – 21 mlrd. eurų iš ES šaltinių Investuojama į perspektyvius verslo projektus, pvz., skaitmenines ir energetikos infrastruktūras, transportą, mažąsias įmones, žaliuosius projektus ir inovacijas Daugiklio poveikis: viešosios lėšos paskatins prisidėti privačius investuotojus (iki 315 mlrd. eurų) Per trejus metus gali sukurti 1,3 mln. naujų darbo vietų

Bankų sąjunga: saugūs ir patikimi bankai ES atsakas į finansų krizę: Taisyklių sąvadas: Naujieji įstatymai užtikrins, kad bankai turėtų pakankamai kapitalo ir geriau kontroliuotų riziką Priežiūra: Europos centrinis bankas prižiūri +/- 130 svarbiausių bankų Nacionalinės bankų priežiūros institucijos glaudžiau bendradarbiauja Pertvarkymas: Europos mastu veikianti bendra pertvarkymo taryba gali priimti sprendimą likviduoti žlungantį banką Šį procesą finansuoja fondas, kuriam moka patys bankai. Taip užtikrinama, kad našta neprislėgtų mokesčių mokėtojų.

Kam išleidžiamos ES lėšos? Visas 2017 m. ES biudžetas buvo 157,9 mlrd. EUR = 1,05 % bendrųjų nacionalinių pajamų

Klimato kaita – pasaulinė problema Siekdami sustabdyti visuotinį atšilimą, 2007 m. ES vadovai nusprendė: 2030 m. išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus 40 proc. mažesnis nei 1990 m. iki 2030 m. padidinti iš atsinaujinančių Šaltinių gaunamos energijos dalį 27 proc. (vėjo, saulės ir vandens energija, biomasė) iki 2030 m. energijos vartojimo efektyvumas išaugs 27 proc.

Solidarumas praktikoje: ES sanglaudos politika 2014-2020: Siekiant padėti neturtingesniems regionams ir piliečiams, 352 milijardai eurų investuota į infrastruktūrą, verslą, aplinką ir darbuotojų mokymus Regioninės plėtros fondas Socialinis fondas Sanglaudos fondas Mažiau išsivystę regionai: BVP vienam gyventojui siekia iki 75 proc. ES vidurkio   Pereinamojo laikotarpio regionai: BVP vienam gyventojui siekia nuo 75 iki 90 proc. ES vidurkio Labiau išsivystę regionai: BVP vienam gyventojui siekia daugiau kaip 90 proc. ES vidurkio

Bendra Europos valiuta euras Kodėl euras? Nėra svyravimų rizikos ir valiutos keitimo kaštų Geresnis pasirinkimas ir kainų stabilumas vartotojams Glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas tarp ES valstybių Eurą galima naudoti visoje euro zonoje Monetos: vienoje pusėje iškalti nacionaliniai simboliai, kita pusė bendra visoms šalims Banknotai: ant jų nacionalinių simbolių nėra Eurą įsivedusios ES šalys Euro neįsivedusios ES šalys

Bendroji rinka – pasirinkimo laisvė Keturios judėjimo laisvės: prekių paslaugų žmonių kapitalo Dėl bendrosios rinkos: žymiai sumažino daugelio produktų ir paslaugų, įskaitant lėktuvų bilietų ir pokalbių telefonu, kainas; suteikė daugiau pasirinkimo galimybių vartotojams. sukurta 2,8 milijono naujų darbo vietų

Judėjimo laisvė Šengeno sutartis Prie daugumos ES šalis skiriančių sienų neliko policijos arba muitinės kontrolės punktų Sustiprinta ES išorės sienų kontrolė Daugiau bendradarbiauja įvairių ES šalių policija Keliaudami tarp ES valstybių narių, pirkite ir parsivežkite asmeninio naudojimo prekių

Mokymasis užsienyje „Erasmus +“ Kasmet švietimui, mokymui, jaunimui ir sportui skirtoje ES programoje „Erasmus +“ dalyvauja daugiau kaip 400 tūkst. jaunų žmonių – jie studijuoja arba siekia asmeninio tobulėjimo kitose Europos valstybėse.

Sveikatos ir aplinkos gerinimas Taršai sienų nėra – reikia bendrų veiksmų ES prisidėjo, kad būtų sukurta: švaresnis maudyklų vanduo daug mažiau rūgštaus lietaus bešvinis benzinas paprastas ir saugus senos elektroninės įrangos šalinimas griežtos maisto saugos taisyklės „nuo lauko iki stalo“ ekologiškesnis ir kokybiškesnis žemės ūkis veiksmingesni įspėjimai apie žalą sveikatai ant cigarečių pakuočių visų cheminių medžiagų registracija ir kontrolė (REACH)

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė ES pagrindinių teisių chartija Bendra kova su terorizmu Bendradarbiavimas tarp skirtingų ES šalių policijos ir teisėsaugos Prieglobsčio ir imigracijos politikos koordinavimas Bendradarbiavimas civilinės teisės srityje

ES – taikos ir gerovės skatintoja Pasaulio prekybos taisyklės Bendra užsienio ir saugumo politika Vystymosi ir humanitarinė pagalba

Vartotojų teisių apsauga Jus, kaip vartotoją, pagrindų įstatymai gina visoje ES – net ir keliaujant ar apsiperkant internetu Aiškus ženklinimas Sveikatos ir saugumo standartai Draudžiama nesąžininga sutarčių praktika Keleivių teisės, tokios kaip kompensacija už atidėjimą ilgam laikui Pagalba sprendžiant problemas

Trys pagrindinės institucijos Europos Parlamentas - piliečių balsas Antonio Tajani, Europos Parlamento Pirmininkas Europos Vadovų Taryba ir Taryba - valstybių narių balsas Donaldas Tuskas, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Europos Komisija - bendrų interesų gynėja Jean-Claude Juncker, Europos Komisijos pirmininkas

ES institucijos Europos Vadovų Taryba (aukščiausiojo lygio susitikimas) Europos Parlamentas Ministrų Taryba (Taryba) Europos Komisija Teisingumo Teismas Audito Rūmai Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas Regionų komitetas Europos investicijų bankas Agentūros Europos centrinis bankas

Kaip rengiami ES teisės aktai Piliečiai, interesų grupės, ekspertai diskutuoja, pataria Komisija teikia oficialius pasiūlymus Parlamentas ir Ministrų Taryba priima bendrus sprendimus Nacionalinės ir vietos valdžios institucijos juos įgyvendina Komisija ir Teisingumo Teismas stebi įgyvendinimo procesą

Europos Parlamentas – piliečių balsas Kartu su Ministrų Taryba priima sprendimus dėl ES įstatymų ir biudžeto Užtikrina visos ES veiklos demokratinę priežiūrą Kiekvienoje šalyje renkamų Europos Parlamento narių skaičius Airija - 11 Austrija - 18 Belgija - 21 Bulgarija - 17 Čekija - 21 Danija - 13 Estija - 6 Graikija - 21 Italija - 73 Ispanija - 54 Jungtinė Karalystė - 73 Kipras - 6 Kroatija - 11 Latvija - 8 Lenkija - 51 Lietuva - 11 Liuksemburgas - 6 Malta - 6 Nyderlandai - 26 Portugalija - 21 Rumunija - 32 Suomija - 13 Švedija - 20 Slovakija - 13 Slovėnija - 8 Prancūzija - 74 Vengrija - 21 Vokietija - 96 Iš viso - 751

Europos politinės partijos Politinėms grupėms Europos Parlamente tekusių vietų skaičius (2016 m. gruodis) Iš viso: 751

Ministrų Taryba – tai valstybių narių balsas Po vieną ministrą iš kiekvienos ES šalies Pirmininkaujama pagal rotacijos principą po šešis mėnesius Kartu su Parlamentu tvirtina ES teisės aktus ir biudžetą Atsako už bendrą užsienio ir saugumo politiką

Ministrų Taryba – kaip jie balsuoja Dauguma sprendimų Taryboje priimami taikant „dvigubos daugumos“ taisyklę. Sprendimą turi remti mažiausiai: 55 % valstybių narių (16 šalių) Valstybės narės, kuriose gyvena 65 % ES gyventojų

Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimas Visų ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas Rengiamas bent 4 kartus per metus Per jį nustatomos bendrosios ES politikos gairės Pirmininkas: Donald Tusk

Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini Dvigubos pareigos: vadovauja Užsienio reikalų tarybos posėdžiams Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Atsakinga už bendrą užsienio ir saugumo politiką Vadovauja Europos išorės veiksmų tarnybai

Europos Komisija – bendrų interesų gynėja 28 nepriklausomi nariai (po vieną iš kiekvienos ES valstybės narės) Siūlo naujus teisės aktus Vykdomasis organas Sutarčių sergėtoja Atstovauja ES tarptautinėje arenoje

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas – teisėtvarkos sergėtojas 28 nepriklausomi teisėjai (po vieną iš kiekvienos ES šalies) Sprendžia, kaip aiškinti ES teisę Užtikrina, kad visose ES valstybėse teisės aktai būtų taikomi vienodai

Europos ombudsmenė Emily O’Reilly Tiria skundus dėl prasto ar nesėkmingo ES institucijų administravimo Pavyzdžiui: dėl neteisingumo, diskriminacijos, piknaudžiavimo įgaliojimais, bereikalingo atidėliojimo, atsakymo nepateikimo ar netinkamų procedūrų Kiekvienas, esantis ES, gali pateikti skundą

Europos Audito Rūmai užtikrina, kad jūsų pinigai būtų naudojami tikslingai 28 nepriklausomi nariai Tikrina, ar ES lėšos naudojamos tinkamai Gali patikrinti bet kurio ES lėšas naudojančio asmens ar organizacijos apskaitą

Europos centrinis bankas: euro valdymas Mario Draghi Centrinio banko Pirmininkas Užtikrina kainų stabilumą Kontroliuoja pinigų kiekį apyvartoje ir nustato palūkanų normas Stebi bankų saugumą Dirba nepriklausomai nuo vyriausybių

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas – pilietinės visuomenės balsas 353 nariai Atstovauja profesinėms sąjungoms, darbdaviams, ūkininkams, vartotojams ir pan. Pataria rengiant naujus teisės aktus ir formuojant politiką Skatina dalyvauti pilietinę visuomenę priimant ES politikos sprendimus

Regionų komitetas – vietos valdžios institucijų balsas 353 nariai Atstovauja miestams ir regionams Pataria rengiant naujus ES teisės aktus ir formuojant politiką Skatina vietos valdžios institucijas dalyvauti priimant ES politikos sprendimus

Kaip susisiekti su ES Turite klausimų apie ES? Jums gali padėti „Europe Direct“ Telefonu, el. paštu arba internetine pokalbių programa Daugiau kaip 500 regioninių informacijos centrų europa.eu/europedirect