Pasiruošimas mokyklai

Slides:



Advertisements
Panašios pateiktys
Laisvės ir kalnų šauksmas
Advertisements

“Ieškosiu Tavo veido...” pagal Isabel Guerra.
Lakštingala, čiulbanti 100 metų
Gėlių horoskopas MOTERIMS
Juozas Aputis (g. 1936) – rašytojas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Parengė Vilniaus.
ATRASK DIEVO PAŠAUKIMĄ
III klasių viktorina Paruošė G.Baublienė ir L.Venskutė
Pateikties kopija:

Pasiruošimas mokyklai Mokytoja metodininkė Ovidija Budnikienė

Pasiruošimas mokyklai - ilgas ir kūrybinis procesas, kuriuo metu tėvai turi padėti savo vaikui atsižvelgdami į savo vaiko individualius polinkius, poreikius, fiziologinę brandą ir charakterio savybes. Yra trys pagrindiniai būsimo pirmoko pasirengimo mokyklai aspektai: pažintinis - psichologins, psichosocialinis ir fiziologinis.

Pažintinis - psichologinis pasirengimas Pažintinis – psichologinis pasirengimas susideda iš intelektualinio vaiko išsivystymo (dėmesys, mąstymas, suvokimas, atmintis, kūrybiškumas), kalbos išsivystymo (gebėjimas taisyklingai ir logiškai kalbėti, pakankamas žodynas, gebėjimas žodžius analizuoti garsais), smulkiosios motorikos išsivystymo, emocinio pasirengimo (emocinis atsparumas, savikontrolė, pasirengimas priimti informaciją, noras mokytis ir eiti į mokyklą, laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, gebėjimas atlikti užduotis, pradėti ir užbaigti darbą ir pan.).

Psichosocialinis pasirengimas Psichosocialinis pasirengimas mokyklai keičia vaiko socialinį vaidmenį viuomenėje. Jis tampa mokiniu, formuojasi nauji bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai su bendraamžiais, mokytojais, tėvais. Keičiasi požiūris į aplinkinį pasaulį ir į save patį.

Fiziologinis pasirengimas Fiziologinį pasirengimą mokyklai įvertina gydytojas (vaiko fizinį išsivystymą, jo atitikimą biologiniam amžiui, sveikatos būklę) ir išduoda medicininę pažymą.

Vaiko adaptacija mokykloje Ikimokyklinukas gali daryti viską (ar beveik viską), kas jam patinka, ką jis nori, o nuo pat pirmų mokyklos lankymo dienų vaikas tampa mokiniu, ir nuo mokymosi principu „įdomu-neįdomu“ pereinama prie mokymosi „įsidėmiu, nes reikia“. Pereinamąjį laikotarpį palengvins patarimai tėvams.

Patarimai tėvams Skatinkite vaikus kurti pasakojimus, pasipasakoti apie dienos įvykius, atliktą veiklą. Prašykite kalbėti pilnais ir prasmingais sakiniais. Mokykite deklamuoti eilėraščius raiškiai, aiškiai ir neskubant. Įsidėmėti ir pasakyti skaičiuotes, greitakalbes. Kelionių, išvykų metu atkreipkite vaiko dėmesį į įvairius užrašus, kartu tarkite raides, skiemenis, žodžius, analizuokite juos atskirais garsais. Pratinkite išklausyti kalbantį žmogų (tai padės išgirsti mokytojos aiškinimą, kaip atlikti užduotį).

Patarimai tėvams Skaičiuokite įvairius daiktus, klauskite kelintas daiktas yra eilėje. Skatinkite vaiko loginį mąstymą, pastebėti priežasties ir pasėkmės ryšį. Klausinėkite vaikų „kodėl?", tegul jie atsako „todėl, kad..." Lyginkite daiktus pagal dydį, plotį, ilgį ir pan. Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, viršus , apačia ir t.t.) Mokykite pažinti laiko sąvokas (šiandien, vakar, rytoj, poryt, pirmadienis, antradienis, žiema, vasara ir t.t.)

Patarimai tėvams Lavinkite vaiko smulkiąją motoriką, to reikės rašymui. Smulkiosios motorikos lavinimui padeda: lipdymas, konstravimas, piešimas, spalvinimas, karpymas, karoliukų vėrimas ir kasdienių darbų atlikimas. Mokykite naudotis žirklėmis, kirpti tvarkingai ir iškirpti įvairias geometrines figūras, paveikslėlius.  Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą. Pratinkite vaiką kruopščiai atlikti ir užbaigti pradėtą darbą, neatidėliojant vėlesniam laikui. Pratinkite atlikti užduotis, reikalaujančias ilgo susikaupimo, vaikas turi žinoti, kad mokykloje 35-45 minutes teks būti susikaupusiam.

Patarimai tėvams Žaidimo metu pratinkite vaiką laikytis taisyklių, susitarimų, šio įgūdžio reikės atliekant bendrą veiklą mokykloje. Mokykite vaiką kantrumo, nes kartais jo noras ne iš karto gali būti patenkintas. Pratinkite vaiką netrukdyti dirbti savo sesutei, broliukui, tėveliams (klasės suole sėdės ne vienas, o su draugu). Mokykite vaiką prisistatyti, prašyti pagalbos, susidraugauti, tinkamai reikšti jausmus, ugdykite teigiamą savęs vertinimą, sugebėjimą pasakyti „ne”, spręsti konfliktus be smurto. Mokykite vaiką savo norus išreikšti žodžiais, nes mokykloje jums suprantami gestai, mimika ar kiti nežodiniai ženklai aplinkiniams gali būti nesuprantami.

Patarimai tėvams Leiskite vaikui pasidžiaugti naująją kuprine, rašymo priemonėmis bei kitais mokyklai skirtais daiktais. Tegul mokosi juos susidėti ir vėl išimti iš kuprinės. Išlaikykite dienos režimą, pratinkite vaiką anksti keltis. Dienos režimo pasikeitimas rudenį neturi sukelti vaikui streso. Pratinkite vaiką saugiai elgtis gatvėje, pažinti aplinką šalia namų, parodykite saugiausią ir artimiausią kelią į mokyklą. Negąsdinkite mokykla, mokytoja, nes gali atsirasti išankstinis priešiškumas mokyklai, baimė ir nerimas. Palaikykite vaiką. Jūsų vaikas turi tvirtai žinoti, kad susidūręs su problemomis, nesėkmėmis, jis visados sulauks jūsų pagalbos.

Vaiko adaptacija naujoje aplinkoje ir kolektyve priklauso ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo tėvų. Todėl, mieli tėveliai, nusiteikite dalyvauti mokyklos gyvenime – šventėse, renginiuose, projektinėje veikloje, susirinkimuose. Jūsų teigiamas nusiteikimas ir noras bendradarbiauti su mokykla padės vaikui susikurti teigiamą požiūrį į mokymąsi ir palengvins jo adaptaciją naujoje aplinkoje ir kolektyve.

SĖKMĖS