Klasės auklėtojas, jo darbo sferos, planavimas

Slides:



Advertisements
Panašios pateiktys
Laisvės ir kalnų šauksmas
Advertisements

“Ieškosiu Tavo veido...” pagal Isabel Guerra.
Lakštingala, čiulbanti 100 metų
Gėlių horoskopas MOTERIMS
Juozas Aputis (g. 1936) – rašytojas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Parengė Vilniaus.
ATRASK DIEVO PAŠAUKIMĄ
III klasių viktorina Paruošė G.Baublienė ir L.Venskutė
Pateikties kopija:

Klasės auklėtojas, jo darbo sferos, planavimas 1 kurso magistrantūros pradinio ugdymo pedagogikos studentės Daivos Šeputienės

PASKAITOS TIKSLAS Supažindinti su : klasės auklėtojo sąvoka klasės auklėtojo kompetencijomis klasės auklėtojo teisėmis, pareigomis bei atsakomybe klasės auklėtojo veiklos sferomis klasės auklėtojo veiklos strateginiu planavimu

SĄVOKOS Klasės auklėtojas yra mokytojas, kuriam pavesta ugdyti klasės bendruomenę, susidedančią iš mokinių, jų tėvų ir mokytojų, dirbančių su klase. Klasės auklėtojas ne tik vadovauja klasės bendruomenei, bet ir atstovauja jos interesams, ieško galimybių tenkinti jos poreikius. Planavimas - tai ugdomosios veiklos modeliavimas, kurią atliekame mąstymo lygmenyje, o po to užrašome plano, projekto, programos ar kt. forma. (Hopkins D. ir kt., 1998). Strategija – sprendimų visuma, apibrėžianti organizacijos svarbiausius veiklos perspektyvinius tikslus ir veiksmus bei priemonių visumą tiems tikslams pasiekti. Strategija visada susiejama su organizacija, kaip sistema, kuri funkcionuoja žmonių bendros veiklos, veiklos tikslų ir priemonių tiems tikslams įgyvendinti pagrindu. (A.Vasiliauskas, 2002). Strateginis planavimas – tai požiūris į ateitį, kai numatomos veiklos kryptys, reikalingi ištekliai ir veiklos būdai. Strateginis planas – tai dokumentas, kuriame yra pateikiami strateginiai tikslai ir uždaviniai, išsamūs strateginės analizės rezultatai bei strategijos realizavimo priemonės (R. Jucevičius, P.Jucevičienė, 2003).

LITERATŪRA Privaloma literatūra: Ivanauskienė F. Individualioji klasės auklėtojo veiklos programa 2000 Radviliškis Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institutas Mokinių pažinimo metodai ir metodikos mokyklos vadovui, klasės auklėtojui 1995 Vilnius Vanagienė E. Klasės vadovo užrašai 2005 Vilnius Vengalienė E. Klasės vadovo knyga 2004 Kaunas Dapkienė S. Klasės auklėtojas ir auklėtinio šeima 1997 Š Dapkienė E. Klasės vadovo bendradarbiavimas 1987 V. Klasės auklėtojas ugdymo procese 1999 V. Mikoliūnienė V. Klasės auklėtojas reformuojamoje mokykloje 1998 V. Pivorienė R. V., Sturlienė N. Mūsų klasė 2005 V. Bitinas B. Hodegetika: auklėjimo teorija ir technologija 2004 V. Jovaiša L. Hodegetika- auklėjimo mokslas 2003 V. Pivorienė R. V. Klasės auklėtojo ABC 2003 V. Barkauskaitė M. Klasės auklėtojo knyga 2001 V.

LITERATŪRA Rekomenduojama literatūra: 1. Aramačiūtė V. Auklėjimas ir dvasinė asmenybės branda 2005 V. 2. Dumčienė A. Auklėjimo pagrindai 2004 K. 3. Dumčienė A. Auklėjimo teorijos seminarai 2004 K. 4. Martišauskienė E. Kai kurie klasės auklėtojo veiklos ypatumai 1992 V. 5. Dripe Andrejs Auklėtojo užrašai 1990 K. 6. Šimtas mitų apie vaikų auklėjimą 2007 V. 7. Foerster’is Fr. Auklėjimas ir auklėjimasis 1928 K. 8. Dysterweg A. Pedagoginiai raštai 1998 K. 9. Antikos pedagogai Pedagoginiai raštai 1991 K. 10. Kyburienė L. Klasės valdymo psichologiniai aspektai 2006 Kėdainiai 11. Grožio ir gėrio link 2007 V. 12. Jensen Eric Tobulas mokymas 1999 V.

KLASĖS AUKLĖTOJAS Klasės auklėtojas - mokytojas, kuriam pavesta ugdyti klasės bendruomenę, susidedančią iš mokinių, jų tėvų ir mokytojų, dirbančių su klase, klasės auklėtojas ne tik vadovauja klasės bendruomenei, bet ir atstovauja jos interesams, ieško galimybių tenkinti jos poreikius.      Klasės auklėtojas: Užtikrina ugdomų mokinių saugumą; Ugdo tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas, laiduoja jų asmenybės plėtotę; Rūpinasi pagalbos teikimu mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių; Nuolat informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir pasiekimus (Lietuvos respublikos Švietimo įstatymas).

KLASĖS AUKLĖTOJAS Auklėtojas – ugdymo veikėjas, kurio pagrindinė funkcija yra auklėjimas. Klasės auklėtojas – mokyklos mokytojas, kuriam pavesta ugdyti klasės bendruomenę (L. Jovaiša. „Pedagogikos terminai“). Klasės auklėtojas yra mokytojas, kuris koordinuoja klasės ugdomąjį procesą per šias pedagoginės veiklos sritis: darbą su mokiniais, toje klasėje dirbančiais mokytojais, su mokyklos vadovais bei kitais darbuotojais, mokyklos savivaldos institucijomis, su tėvais ir kitais socialiniais partneriais. Klasės vadovas – pedagogas, siekiantis atlikti ne tik mokytojo, bet ir ugdytojo funkciją (E. Vanagienė). Klasės auklėtojas - žmogus, kuriam labiau rūpi visapusiškas mokinių ugdymas, mokinių požiūris į mokymąsi, mokyklą, santykiai su bendraklasiais, mokytojais.

Tai galima pavaizduoti schema: KLASĖS AUKLĖTOJAS Vienas iš svarbiausių veiksnių, užtikrinantis klasės vadovo autoritetą, yra pedagoginis meistriškumas. Auklėtojas turi sugebėti sudominti vaikus, sudėtingus dalykus perteikti paprastai, supaprastintai. Auklėtojas privalo save valdyti, kalbą ir jos toną, judesius, žvilgsnį, šypseną, žodžius. Reiklumas, pagarba ir jautrumas auklėtiniams – būtinos gero pedagogo savybės. Darbas su atskirais auklėtiniais pagrįstas individualiu motinišku-tėvišku priėjimu. Ugdymo procese klasės vadovą galime vadinti centru, kadangi jis prisiima didelę atsakomybę už mokinių tobulėjimą plačiąja prasme, sėkmingą kūrybinių gebėjimų ir intelekto vystymą. Tai galima pavaizduoti schema:

KLASĖS AUKLĖTOJAS

KLASĖS AUKLĖTOJO KOMPETENCIJOS Klasės auklėtojo kompetencija – būti diplomatiškam, geranoriškam, pasitikinčiam savimi ir kitais. Būtent šios savybės atneša tikėtiną sėkmę, vadovaujant klasei. Norint sėkmingai auklėti, reikia suprasti vaiko poreikius ir žinoti (rasti būdus), kaip juos patenkinti. Anot G. Butkienės, A. Kepalaitės, sunku atskirti asmenybę nuo profesijos, ypač tose veiklos srityse, kurioms būdinga nuolatinė sąveika su žmonėmis. Mokytojo profesiją paprastai renkasi tie žmonės, kurie nori žiniomis dalintis su vaikais, siekia ugdyti asmenybę, kuriems malonu matyti, kaip vaikas auga, keičiasi, darosi protingesnis. Pedagogo darbo sėkmė priklauso ne tik nuo profesinių kompetencijų tokių kaip pedagoginės žinios, gebėjimai, asmenybės savybės. Tam įtakos turi ir profesinis kryptingumas. Profesionaliam ugdytojui, kokioje mokymo įstaigoje jis bedirbtų, yra būtina turėti teigiamą nuostatą į ugdymą, pedagoginio darbo motyvaciją. Šiame procese taip pat turi būti įgyjamos bendradarbiavimui reikalingos asmens savybės, įtvirtinamos atitinkamomis nuostatomis. Būtent visa tai apima svarbią mokytojų ugdymo sferą. Profesinę kompetenciją laiduoja dvejopi gebėjimai: specifiniai profesiniai gebėjimai; bendrieji veiklos planavimo ir organizavimo gebėjimai.

KLASĖS AUKLĖTOJO KOMPETENCIJOS Pedagogų – auklėtojų visuomeninio vaidmens esmė, pedagoginės kompetencijos tobulinimas, yra nuolat tyrinėjami ne tik užsienio, bet ir mūsų šalies pedagogų (Kregždė, Voveris, Jovaiša, Pukelis, Kavaliauskienė, Hopkins, Ainscow, West, ir kt.). Pastarieji akcentuoja, kad švietimo kokybės gerinimas įmanomas tobulėjant pačiam pedagogui, tampant profesionalia, kuriančia asmenybe, įprasminančia save pedagoginiame darbe. Tad tampa akivaizdu, kad nuolat kintantys jaunosios kartos ugdymo organizavimo bei realizavimo modeliai įpareigoja nuolat keistis ne tik ugdymo institucijas, bet ir pedagogus – auklėtojus nuolat tobulėti bei siekti kelti savo pedagoginę kompetenciją. Kiekvienas auklėtojas klasėje atlieka keletą svarbių vaidmenų:

KLASĖS AUKLĖTOJO KOMPETENCIJOS

Pagarbos ir meilės vertas auklėtojas turėtų vengti bendravimo su auklėtiniais kliūčių:

KLASĖS AUKLĖTOJO KOMPETENCIJOS Geras auklėtojas turi gebėti aktyviai klausytis – reikšti iniciatyvą ir dalintis atsakomybe su kalbančiuoju (ugdytiniu arba tėvais), stengtis suprasti pasakytų žodžių turinį ir kalbančiojo jausmus. Auklėtojas, ketinantis vesti savo mokinius – ugdytinius demokratiškesnės, humaniškesnės ateities link. Auklėtojas - klasės lyderis - atsakingas už psichologinį klasės klimatą, kuris priklauso nuo bendravimo su mokiniais stiliaus (autoritarinis, demokratinis, nuolaidusis). Auklėtojas - dalyko dėstytojas – rengiasi pamokoms, valandėlėms, planuoja mokymą, kuria aplinką, tinkamą mokymuisi, bendradarbiauja su mokiniais konkrečiomis situacijomis. Auklėtojas – auklėtojas, norėdamas geriau pažinti savo ugdytinius, pirmiausiai turėtų siekti suprasti save, analizuoti, apmąstyti savo veiklą, gerbti savo mokinius. Auklėtojas – vyresnysis mokinio draugas – tampa natūraliojo proceso metu ir tai įvyksta neformaliai bendraujant su ugdytiniais per pertraukas, laisvalaikiu, ekskursijose. Tik bendradarbiavimas padeda vaikui pajusti, kad mokytojas tapo jo draugu. Šio tikslo siekimas užima nemažai laiko ir atitinkamų mokytojo asmenybės bruožų.

Klasės auklėtojų teisės, pareigos ir atsakomybė Organizuojant ugdymo procesą, kiekvienas bendruomenės narys turi savo teises bei pareigas. Klasės auklėtojo teisės : Skatinti auklėtinius dalyvauti mokyklos savivaldoje; Organizuoti auklėtinių išvykas už mokyklos ribų; Kontroliuoti auklėtinių pareigų vykdymą, padėti spręsti jų teisines problemas; Klasės auklėtojas turi teisę pasirinkti konstruktyvius auklėjimo ir bendradarbiavimo būdus, ugdant klasės bendruomenę, susidedančią iš mokinių.

KLASĖS AUKLĖTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ Klasės auklėtojo pareigos : Supažindinti mokinius bei tėvus su mokyklos tikslais ir uždaviniais, veiklos kryptimis ir mokinio elgesio, vidaus tvarkos taisyklėmis; Tvarkyti klasės dokumentaciją, moksleivių asmens bylas; Popamokinę veiklą su klase fiksuoti klasės dienyne; Specialiųjų poreikių mokinius integruoti į klasės bendruomenę; Ugdyti auklėtinių dorovines bei pilietines nuostatas; Klasės auklėtojas (kuratorius) turi būti geras vadybininkas ir atlikti jam svarbius vaidmenis: būti tarpininku, koordinatoriumi (derinti tėvų, mokytojų, vadovybės tarpusavio reikalavimus, požiūrius į ugdytinio mokymąsi, elgesio reikalavimus, sprendžia esmines ugdytinių būties problemas); būti informacijos koordinatoriumi (koordinuoti ugdymo veiklą, inicijuojant bendradarbiavimą, siekiant bendrų mokyklos bendruomenės tikslų); būti konfliktų sprendėju ir derybų vadovu; būti klasės išteklių skirstytoju.

KLASĖS AUKLĖTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ Klasės auklėtojo atsakomybė : Klasės auklėtojas atsako už savalaikį klasės dokumentacijos, moksleivių bylų tvarkymą; Klasės auklėtojas atsako už mokinio saugumą išvykos ar jo organizuoto renginio metu; Auklėtojas atsako už savo teisių ir pareigų viršijimą. Išsamesnė klasės auklėtojo veikla susideda iš pareigų bei atsakomybės, kurią detalizuotai pavaizduota lentelėje

Išsamesnė klasės auklėtojo veikla susideda iš pareigų bei atsakomybės Rūpinasi moksleivių ugdymu Klasės auklėtojas: Rūpinasi moksleivių žmogiškąja, dvasine branda. Planuoja klasės veiklą, ugdymo procesą, užimtumą klasės valandėlių metu; darbo planus pateikia atsakingam asmeniui. Pažįsta moksleivių polinkius, poreikius, interesus; skatina juos dalyvauti svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus. Domisi ir rūpinasi moksleivių sveikata, jų saugumu, vykdo narkotikų vartojimo ir kitų žalingų įpročių prevenciją, padeda jiems reguliuoti darbo ir poilsio režimą, puoselėti sveiką gyvenseną. Padeda moksleiviams spręsti iškylančias psichologines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas.

IŠSAMESNĖ KLASĖS AUKLĖTOJO VEIKLA SUSIDEDA IŠ PAREIGŲ BEI ATSAKOMYBĖS Bendradarbiauja su mokytojais, tėvais, globėjais, specialistais Telkia klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus, tėvus (vaiko globėjus) bendriesiems ir mokyklos ugdymo tikslams siekti. Tiekia moksleiviams ir jų tėvams (vaiko globėjams) išsamią informaciją apie mokyklos siūlomas ugdymo programas, galimas pasirinkti ugdymo(si) kryptis, egzaminus. Esant reikalui telkia mokyklos specialistus (psichologą, dalyko mokytoją, socialinį pedagogą, bibliotekininką ir kt.), tėvus (globėjus) padėti moksleiviams pasirinkti mokymosi kryptį, susieti ją su savo ateities veikla. Bendrauja su auklėtiniu ir jo šeima,informuoja tėvus (globėjus) apie auklėtiniui iškylančias mokymosi, bendravimo, elgesio problemas, ugdymo(si) rezultatus, esant reikalui, dalyvauja klasės auklėtojų ar kitų komisijų posėdyje

IŠSAMESNĖ KLASĖS AUKLĖTOJO VEIKLA SUSIDEDA IŠ PAREIGŲ BEI ATSAKOMYBĖS Suteikia auklėtiniams reikiamą pagalbą mokymosi, socialinių sąlygų sukeltų sunkumų, smurto, prievartos, išnaudojimo ar kitais ekstremaliais atvejais. Tam reikalui pasitelkia mokyklos/gimnazijos pedagogus, specialistus, vadovus, tėvus (globėjus), vaikų teisių apsaugos tarnybų, pedagoginių psichologinių tarnybų, socialinės rūpybos tarnybų, visuome-ninių organizacijų darbuotojus, specialistus bei atitinkamų institucijų kompetenciją. Organizuoja klasės savivaldą. Rūpinasi moksleivių sielovadine ir socialine veikla Inicijuoja ir remia moksleivių savivaldą klasėje, mokykloje, tvirtina demokratiškus bendravimo principus, aktyvią vertybinę pilietinę poziciją. Klasės auklėtojas, ugdydamas mokinių sąmoningumo ir atsakomybės jausmą, padeda sudaryti savivaldos grupę-tarybą, išrinkti seniūną, seniūno pavaduotoją, atsakingą už klasės kultūrinę veiklą, už budėjimą, lankomumą ir kt. Klasės auklėtojas padeda inicijuoti klasės tarybos darbą.

IŠSAMESNĖ KLASĖS AUKLĖTOJO VEIKLA SUSIDEDA IŠ PAREIGŲ BEI ATSAKOMYBĖS Organizuoja klasių valandėles. Užtikrina klasės budėjimą mokykloje pagal sudarytą grafiką. Popamokinių renginių metu klasės auklėtojas yra atsakingas už moksleivių elgesį ir saugumą. Klasės auklėtojas domisi ir kartu su auklėtiniais įvertina jų socialinės veiklos patirtį. Prižiūri klasės patalpas, švarą, inventorių Klasės auklėtojas atsakingas už klasės patalpas ir joje esantį inventorių. Jeigu sugadintas inventorius, auklėtojas išsiaiškina nusikaltusius mokinius ir pavaduotojo padedamas reikalauja atlyginti nuostolius (nuostolio dydį nustato direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams). Kartą per mėnesį organizuoja klasės savitvarkos dieną, kurios metu valomi suolai, durys, grindys, sutvarkomas klasei paskirtas mokyklos plotas.

IŠSAMESNĖ KLASĖS AUKLĖTOJO VEIKLA SUSIDEDA IŠ PAREIGŲ BEI ATSAKOMYBĖS Skatina moksleivius atsakingai tvarkyti , pažymių arba pasiekimų knygeles  Supažindina ir primena moksleiviams apie pažymių ar pasiekimų knygelės - dienoraščio tvarkymą, skatina veiklos apmąstymą, kas ketvirtį patikslina knygelėje įrašytus rezultatus ir reikalauja, kad minėta informacija pasiektų tėvus (globėjus). Klasės auklėtojas į knygeles pasirašo tik tuomet, kai už nurodytą laikotarpį yra pasirašę tėvai arba globėjai. Jeigu parašo nėra, nedelsdamas apie tai informuoja tėvus arba globėjus. Pasirašoma tik už praėjusį laiką. Surinktas knygeles tvarko ne ilgiau kaip vieną dieną. Tvarko klasės dienyną Klasės auklėtojas atsakingas už pagrindinio dokumento – dienyno - tvarkymą; dienynas pildomas pagal pirmajame puslapyje nurodytas taisykles. Mokslo metų pradžioje klasių auklėtojai patikslina dienyne esančius duomenis su abėcėline knyga. Mokiniams draudžiama tvarkyti dienyną.

IŠSAMESNĖ KLASĖS AUKLĖTOJO VEIKLA SUSIDEDA IŠ PAREIGŲ BEI ATSAKOMYBĖS Tvarko mokinių asmens bylas Mokslo metų pradžioje ir pabaigoje klasės auklėtojas sutvarko mokinių asmens bylas: bylų segtuve turi būti mokinių sąrašas, mokinių nuotraukos; bylose turi būti anketa-prašymas, gimimo liudijimo nuorašas, dokumentas, liudijantis apie mokinio išsilavinimą, metinių pažymių tabelis, direktoriaus įsakymai, pedagogų tarybos nutarimai, mokinio anketiniai duomenys, ugdymo sutartis; Budėjimas mokykloje Mokytojų ir klasių budėjimo grafikus sudaro administracija, o klasių vadovai paskirsto moksleivius į postus. Klasės vadovas užtikrina klasės budėjimą mokykloje pagal sudarytą grafiką.

Klasės auklėtojo veiklos sferos Klasės auklėtojo veiklos kryptys yra šios (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, 2003): darbas su ugdytiniu ir mokinių klase (mokinių pažinimas bei darbas su mokiniais); bendradarbiavimas su klasėje dirbančiais mokytojais; bendradarbiavimas su tėvais ir visuomene klasės dokumentacijos tvarkymas bendradarbiavimas su mokyklos vadovais; bendradarbiavimas su mokyklos savivaldos organais.

Sferos , darančios įtaką klasės auklėtojo veiklos kryptims Klasės auklėtojo veiklos sėkmė priklauso nuo: kiek socialiai vertinga auklėtinių veikla; tėvų įtaka klasės bendruomenės gyvenimui; mokyklos bendruomenės narių įtaka; mokyklos socialinė-kultūrinė aplinka.

Klasės auklėtojo veiklos planavimo esmė, reikšmė Planavimo reikšmė - efektyvi ir rezultatyvi klasės auklėtojo veikla. Klasės auklėtojams modeliuojant savo veiklą ir organizuojant ugdymą tenka bene pagrindinis vaidmuo šiame pedagoginiame procese. Organizuojant ugdymo procesą, išryškėja labai svarbus dalykas auklėtojo veikloje – planavimas, kuriame atsispindi visas ugdomasis darbas. Planavimas- svarbi ir privaloma klasės auklėtojo funkcija, nes kalbame apie klasės auklėtojo veiklą, t.y. reguliuojamą struktūrizuotą veikimą, kurį sudaro tokie komponentai (Jovaiša, 1993): tikslas; siekiamo tikslo motyvai; veikimo turinys; veiksmai , kuriais realizuojamas veikimas; grįžtamoji informacija apie turinio ir veiksmų kryptingumą; veiksmų koregavimas.

KLASĖS AUKLĖTOJO VEIKLOS PLANAVIMO ESMĖ, REIKŠMĖ Asmenybės ir mokinių bendruomenės ugdymas, raida yra nuolat besikeičiantis procesas, todėl klasės veiklos planavimas yra pastoviai besitęsiantis, nuolat kitame lygmenyje pasikartojantis procesas, apimantis: Problemą, tikslą ir sprendimo priėmimą; Sprendimas realizuojamas auklėtojo ir ugdytinių tikslinėje veikloje; Pasiektų rezultatų įvertinimas. Planavimas: Trumpalaikis-planelis, dienoraštis, užrašai kalendoriuje, darbų sąrašas, pastabos ir kt.-savaitei, mėnesiui. Ilgalaikis-projektas, individualioji programa, kitos formos-ilgesniam laikui-auklėtojas apgalvoja strateginius veiklos tikslus, prioritetus, numato tolimesnį ugdymo proceso rezultatą, atskirų veiklos etapų turinį, formas.

Klasės auklėtojo strateginis veiklos planavimas Strateginis planavimas – tai požiūris į ateitį, kai numatomos veiklos kryptys, reikalingi ištekliai ir veiklos būdai. Strateginis planas – tai dokumentas, kuriame yra pateikiami strateginiai tikslai ir uždaviniai, išsamūs strateginės analizės rezultatai bei strategijos realizavimo priemonės (R. Jucevičius, P.Jucevičienė, 2003). Klasės auklėtojo veiklos strateginis planavimas yra mokyklos strategijos dalis. Strateginio planavimo procesas numato tokius klasės auklėtojo gebėjimus: pažinti mokinį, jo šeimą ir aplinką; tirti ugdytinio gebėjimus, interesus ir polinkius; numatyti optimalius mokinio asmenybės ugdymo(si) tikslus; pakartoti šį procesą klasės bendruomenės požiūriu. Trumpalaikis planavimas dažnai formalus, nes neatskleidžia ugdomosios veiklos sistemos ir procesualinio (nuolatinės būvių kaitos) charakterio .

KLASĖS AUKLĖTOJO STRATEGINIS VEIKLOS PLANAVIMAS Strateginis klasės auklėtojo veiklos planas (programa) - tai individualus, savitas, atliepiantis konkrečius auklėtinių poreikius ir prigimtines galias, raidos ypatumus ir skirtybes, orientuotas į mokyklos ir regiono specifiką veiklos planavimo dokumentas, kuris inicijuoja auklėtinių, klasės auklėtojo, tėvų, mokyklos ir vietinės bendruomenės sąveiką ir bendradarbiavimą. Planavimo tikslas - garantuoti mokymo ir mokymosi kokybę, įvardijus atitinkamus ugdymo ir organizacinius tikslus bei gerinant vadovavimą veiklai (ir pokyčiams), kad tų tikslų būtų pasiekta; Klasės auklėtojas pastoviai renka informaciją apie savo veiklos rezultatus ir pokyčius, vykstančius klasės bendruomenėje, atitinkamai koreguoja savo veiksmus ir veiklos strategiją.

Strateginio plano (programos) struktūra ir kūrimas Strateginio klasės auklėtojo veiklos plano (programos) struktūra: Programos įvardijimas. Ugdymo(si) situacija. Ugdymo ir veiklos tikslai. Veiklos turinys: ilgalaikio plano - programinės-perspektyvinės dalies - sudarymas, konkretūs trumpalaikiai planai pagal atskiras veiklos kryptis, veiklos krypties programa (ar kelių veiklos krypčių programos). Strateginis planas (programa) būtinai turi būti paremtas ugdomosios situacijos tyrimais ir analize, todėl klasės auklėtojas privalo pastoviai rinkti ir analizuoti daugybę in­formacijos apie ugdytinius, jų mokymosi aplinkas, sąlygas ir kt. Toks planas sudaro galimybes pedagogui veikti tikslingai ir kryptingai, matyti ugdomosios veiklos perspektyvą. Be to, jis turi būti parengtas taip, kad prireikus galima būtų jį keisti ir koreguoti.

STRATEGINIO PLANO (PROGRAMOS) STRUKTŪRA IR KŪRIMAS Formuluoti aktualias mokymo, lavinimo, auklėjimo ir saviauklos problemas bei perspektyvas. susipažinti su mokyklos veiklos planu; susipažinti su ugdymo uždaviniais mokslo metams; susižinoti, kokie bus tradiciniai renginiai, šventės; pirmo susitikimo (arba rugsėjį) su klase metu išsiaiškinti auklėtinių pageidavimus – ką jie norėtų sužinoti klasės renginių metu, kokias problemas išspręsti; atsižvelgiant į auklėtinių amžių, parengti aktualias pokalbių ir diskusijų temas, numatyti kuo įvairesnes darbo formas: viktorinas, konkursus ir t.t. (pavyzdžiai)

Klasės auklėtojo darbo planavimo atmintinė klasės vadovas, planuodamas savo darbą, turi rasti teisingą santykį tarp mokyklos plano, paralelių klasių numatomų renginių ir darbo su konkrečia klase plano. klasės vadovas, galutinai sudarydamas savo planą, į jį įtraukia renginius, kurie numatyti visos mokyklos ugdymo proceso plane. į klasės vadovo darbo planą įtraukiami ir bendri paralelių klasių arba klasių grupių suplanuoti renginiai. klasės vadovas paruošia darbo planą, kurį sudaryti turi išplėstinė pedagoginė klasės charakteristika ir konkrečiai suformuluoti auklėjamojo darbo su klase tikslai ir uždaviniai. Strateginio klasės auklėtojo veiklos plano (programos) tikslų realizavimas daugiausia priklausys nuo tinkamo priemonių parinkimo. Ugdymo praktikoje dominuoja tokios auklėjimo priemonės: informacijos turinys; žodis, kalba; veiksmas; pavyzdys.

Klasės auklėtojo veiklos formos Forma [lot. forma - išorinė išvaizda, pavidalas, kontūras, modelis] - vidinė struktūra renginio, kuriame panaudojamos įvairios priemonės, metodai ir jų būdai konkrečiam pedagoginiam tikslui pasiekti. Ugdymo procesas iš esmės organizuojamas individualia, grupine ar bendruomenine (masine) formomis (L.Jovaiša, 1993). Veiklos turinys ir formos turėtų būti parenkami, atsižvelgiant į asmenybės ir klasės bendruomenės formavimosi ypatumus atskirais amžiaus tarpsniais. Ugdymo praktikoje skiriamos tokios auklėjimo formos, arba renginiai: rodomieji (ekskursijos, parodos, apžiūros, televizijos laidos, spektakliai ir kt.); žodiniai, arba sakytiniai (susitikimai, susirinkimai, paskaitos, konferencijos, pokalbiai etiniais, estetiniais, pasaulėžiūros ir kt. klausimais, disputai, knygų, spektaklių aptarimai, teminiai vakarai, viktorinos, radijo laidos ir t.t); veikdinamosios (šventės, žaidimai, sportinės varžybos, olimpiados, konkursai, kraštotyra, veikla jaunimo klubuose ir organizacijose, kt.) (L.Jovaiša, 1993; B.Bitinas, 2004).

KLASĖS AUKLĖTOJO VEIKLOS FORMOS Klasės auklėtojo valandėlės - tai klasės auklėtojo etiniai ir dalykiniai pokalbiai su auklėtiniais. Kaip rodo ugdymo praktika, iš esmės - tai vieno asmens monologas, kai naudojami tokie sakymo metodai (L.Jovaiša, 1995): Pokalbiai Aptarimai Konkursų organizavimas Švenčių, mugių organizavimas Vakarų, vakaronių, rytmečių ir popiečių organizavimas Viktorinų organizavimas Sportinių ir kultūrinių renginių organizavimas Susitikimų, visuomeninės veiklos organizavimas Bendrų su tėvais renginių, susirinkimų organizavimas Sienlaikraščių, biuletenių, lankstinukų kūrimas Sociologinių apklausų organizavimas Aktyvaus poilsio formos Projektinė veikla Mugės (pavyzdžiai)

Klasės auklėtojo veiklos įsivertinimas Vertinimas - organiška ir pastovi planavimo ir programos įgyvendinimo procesų dalis. Vertinimo esmė - nustatyti grįžtamuosius tikslo ir rezultato ryšius, apibūdinti sėkmingas jų funkcionavimo sąlygas. Svarbiausia vertinimo problema rezultatų (ugdymo(si) pokyčių) diagnostika. Kadangi strateginis planavimas yra pasikartojantis procesas, tai grįžtamasis ryšys yra būtinas. Klasės auklėtojui svarbu nuolat analizuoti situaciją, įvertinti veiklą, pasiektus rezultatus ir, atsižvelgiant į besikeičiančias sąlygas ir naujas galimybes, koreguoti ugdomosios veiklos tikslus, strategijas ir jų įgyvendinimo pataisas. Strateginių planų ir programų rezultatų vertinimas vykdomas siekiant užtikrinti, kad ateityje sprendimai būtų priimami vadovaujantis sukaupta patirtimi.

KLASĖS AUKLĖTOJO TIKSLAI KLASĖS AUKLĖTOJO VEIKLOS SFEROS APIBENDRINIMAS KLASĖS AUKLĖTOJO TIKSLAI KLASĖS AUKLĖTOJO VEIKLOS SFEROS PLANAVIMO GAIRĖS IR ĮSIVERTINIMAS AČIŪ UŽ DĖMESĮ IR MALONŲ BENDRAVIMĄ! SĖKMĖS!

AČIŪ UŽ DĖMESĮ IR MALONŲ BENDRAVIMĄ! SĖKMĖS!