Knygnešiai-draudžiamų spaudinių platintojai.

Slides:



Advertisements
Panašios pateiktys
Laisvės ir kalnų šauksmas
Advertisements

“Ieškosiu Tavo veido...” pagal Isabel Guerra.
Lakštingala, čiulbanti 100 metų
Gėlių horoskopas MOTERIMS
Juozas Aputis (g. 1936) – rašytojas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Parengė Vilniaus.
ATRASK DIEVO PAŠAUKIMĄ
III klasių viktorina Paruošė G.Baublienė ir L.Venskutė
Pateikties kopija:

Knygnešiai-draudžiamų spaudinių platintojai. https://www.youtube.com/watch?v=G8byTZ60pjQ Šilutės F. Bajoraičio VB Pašyšių bibliotekininkė D. Adomavičienė

Skaudus Lietuvos istorijos pėdsakas Prieš 151-erius metus, 1864 m. birželio 5-tąją, generalgubernatorius M. Muravjovas uždraudė lotyniškomis raidėmis spausdinti elementorius, o nuo lapkričio 23 d. – ir kitus pasaulietinius leidinius. -Spaudos draudimą lydėjo draudimas mokyti kitomis nei rusų kalbomis pradinėse mokyklose. Mokymas lietuvių kalba visiškai uždraustas Vilniaus gubernijoje, o Kauno gubernijoje ją leista naudoti tik kaip pagalbinę kalbą pirmaisiais metais. Taip siekta vykdyti skaldyk ir valdyk politiką, išugdant prorusiškai nusiteikusią, tapatybės nepraradusią lietuvių inteligentiją. Nuo 1865 m. lietuviškos knygos leistos Mažojoje Lietuvoje,

Skaudus Lietuvos istorijos pėdsakas Tačiau Augustavo, vėliau ir Suvalkų gubernijoje, priklausiusioje Lenkijos karalystei, taikyta kiek kitokia politika. Draudimas leisti ir platinti lietuvišką spaudą galiojo ir čia, tačiau kai kuriose mokymo įstaigose lietuvių kalba buvo paliktas kaip dėstomas dalykas. Lietuvių kalbos buvo mokoma Veiverių mokytojų seminarijoje, kaip fakultatyvinio dalyko jos taip pat mokyta Suvalkų ir Marijampolės berniukų gimnazijose bei Seinų progimnazijoje. Suvalkų gubernijos berniukų gimnazijos absolventams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį, buvo skirta 10 valstybinių stipendijų Maskvos universitete. Būtent iš Maskvos universitetą baigusių Suvalkijos lietuvių susiformavo lietuvių tautinio sąjūdžio vadovai. -Mėginimas sunaikinti lietuvių tautą davė priešingus rezultatus. Lietuviai priespaudos sąlygomis dar labiau susitelkė. Gimė inteligentija, puoselėjusi tautinę idėją. Gyventojai priešinosi draudimui, spauda leista užsienyje, ją platino knygnešiai, steigtos slaptos spaudos platinimo draugijos.

Skaudus Lietuvos istorijos pėdsakas Nuo 1865 m. lietuviškos knygos leistos Mažojoje Lietuvoje. 1867 m. Motiejus Valančius sukūrė pirmąją nelegalią knygnešių organizaciją (veikė iki 1870 m.). XIX a. aštuntajame bei devintajame dešimtmečiuose valdžios požiūris į draudimą sušvelnėjo, išleisti keli legalūs leidiniai lotyniškomis raidėmis, tačiau, neleidus leisti periodinių leidinių, pradėta leisti periodinė spauda užsienyje: „Aušra“, „Varpas“, „Lietuviškasis balsas“, „Gazieta lietuviška“, „Šviesa“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“, „Vienybė lietuvninkų“ ir kiti. -

Skaudus Lietuvos istorijos pėdsakas Spaudos draudimo laikotarpiu kurtos nelegalios kaimo mokyklos, kuriose mokyta lietuvių kalbos. Mokyklos veikdavo 3–8 metų mėnesius, jose mokydavosi 5–15 (kartais iki 50) mokinių. Buvo mokoma iš įvairios religinės ir pasaulietinės literatūros, pirmiausiai mokyta skaityti ir rašyti lietuvių kalba, skaičiuoti, bažnytinių giesmių ir maldų. Didžioji dalis mokyklų buvo kilnojamos. Dauguma daraktorių buvo mažamoksliai (tik XIX a. pabaigoje pagausėjo išprususių), jie palaikė ryšius su knygnešiais ar patys jais buvo. Per 1884–1906 m. Slaptosios mokyklos labai kėlė liaudies raštingumą.

Skaudus Lietuvos istorijos pėdsakas Per draudimo laikotarpį caro valdžia sulaikė 3000 suvirš žmonių, iš jų nubaudė apie 2000. Tačiau pasipriešinimas vis augo, kūrėsi vis daugiau nelegalių organizacijų, daugėjo carizmui priešiškos literatūros. Stiprėjant pasipriešinimui, Vilniaus generalgubernatorius Sviatopolkas Mirskis ir Kauno gubernatorius įtikino carą Nikolajų II panaikinti draudimą. 1904 m. gegužės 7 d. draudimas buvo panaikintas, lietuviškai spaudai lotyniškom raidėm pradėta taikyti tokia pat tvarka, kaip kitai spaudai.

Knygnešystė – autentiškas mūsų tėvynės reiškinys, kuris vyko tik pas mus, Lietuvoje, ir kurio daugiau niekur pasaulyje neaptinkame. Jis padėjo mums išlaikyti kalbą, raštą, galiausia, atgauti ir valstybingumą. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.

Jurgis Bielinis Už lietuviško rašto ir kalbos išlikimą esame dėkingi knygnešiams, kurie rizikuodami savo laisve ir gyvybe, slapta iš Prūsijos žemių, kur buvo spausdinama lietuviška spauda, pargabendavo lietuviškų knygų. Knygnešių draugija augo ir plėtėsi per visą Lietuvą, o jos įkūrėjas buvo garsiausias Lietuvos knygnešys – Jurgis Bielinis. J. Bielinis (1846–1918) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis, vėliau rašė „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“. Pats nelegaliai išleido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“. 1897 m. pasirašinėdavo slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kitais.

Knygnešių žemėlapis http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/zemelapis.html

Knygnešių atminimui pagerbti 1940 metais Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune buvo pastatytas paminklas, pavadintas „KNYGNEŠIŲ SIENELE“. Trijose granito lentose iškaltos pavardės šimto žmonių, aktyviai pasidarbavusių lietuviškos spaudos draudimo laikmečiu. Pirmoje lentoje įrašyti sunkiai nukentėjusieji knygnešiai, antroje – pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai, trečioje – labai pasižymėję knygnešiai. 1950 metais okupacinė valdžia paminklą nugriovė. Atkūrus Nepriklausomybę paminklas 1997 metais buvo atstatytas. http://www.spaudos.lt/Knygnesiu_paminklai/knygnesiai/knygnesiu_sienele2.html

Knygnešių atminimui pagerbti Juozo Zikaro „Knygnešys“ skulptūra Kauno Karo muziejaus Knygnešių sodelyje .Pastatyta 1936m.

Knygnešių atminimui pagerbti Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864–1904“ mums žinomesniu „Vargo mokyklos“ pavadinimu. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje 1939m. Atstatytas 1994m. Gegužės 7- knygnešių draugijos rūpesčiu, Lietuvos mokyklose surinkta 4 tonos bronzos ir vario.

Knygnešių atminimui pagerbti Unikalus ir vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus yra įsikūręs vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje. Čia XIX a. buvo Garšvių knygnešių bendrovės susibūrimų vieta, buvo slepiama draudžiama spauda. Ekspozicija įkurta 1987 m. Svirnas susijęs ir su rašytojo, švietėjo J. Tumo- Vaižganto gyvenimu ir veikla, kai 1902–1905 m. jis klebonavo Vadaktėliuose. Jo atminimui įkurta ekspozicija.

Lietuvos knygnešio draugija – visuomeninė organizacija, įregistruota prie Lietuvos kultūros fondo 1989 metais. Susikūrė 1983 metais po ekspedicijos, skirtos "Aušros" šimtmečiui. Draugijos pirmininkė Irena Kubilienė. Draugijos skyriai veikia Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Plungėje, Šiauliuose, Kietaviškėse, Vilkaviškyje ir Vištytyje. Draugija nuo 1989 metų leidžia laikraštį "Knygnešių krivulė".

Knygnešių atminimui pagerbti Pagarbos ir padėkos odė knygnešiams Jums, knygnešiai, garbė tebūna, Kad nešėt Lietuvai Bretkūną, Šalia maldynų ir rožančių, Kad nešėt Daukantą, Valančių, Kad raštą nešėte keliais, Martyno Mažvydo keliais. Ir tuo raštu, neštu iš Prūsų, Mūsų tėvų tėvai išpruso, Mes mokslo įkopėm šventovėn Kur ir šiandien garbingai stovim. Būkit palaiminti Praamžiaus! Garbė ir gyrius jums per amžius. B. Brazdžionis

Ar žinai? 1.Kur nuo1865 m pradėtos leisti knygos? Mažojoje Lietuvoje 2.Kas sukūrė pirmąją nelegalią knygnešių organizaciją? Motiejus Valančius 3.Prisiminkime, kokia pradėta leisti periodinė spauda užsienyje? „Aušra“, „Varpas“, „Lietuviškasis balsas“, „Gazieta lietuviška“, „Šviesa“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“ , „Vienybė lietuvninkų“ ir kiti. – 4.Ką prisimenate apie mokyklas spaudos draudimo laikotarpiu? Spaudos draudimo laikotarpiu kurtos nelegalios kaimo mokyklos, kuriose mokyta lietuvių kalbos. Mokyklos veikdavo 3–8 metų mėnesius, jose mokydavosi 5–15 (kartais iki 50) mokinių. 5.Kada buvo panaikintas spaudos draudimas? 1904 m. gegužės 7 d. draudimas buvo panaikintas.

8.Kas buvo garsiausias Lietuvos knygnešys? 6. Kuo svarbus mums knygnešystės reiškinys? Knygnešystės reiškinys padėjo mums išlaikyti kalbą, raštą, galiausia, atgauti ir valstybingumą. 7.Kaip įvertino knygnešystę UNECO? UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų. 8.Kas buvo garsiausias Lietuvos knygnešys? Garsiausias Lietuvos knygnešys – Jurgis Bielinis. J. Bielinis (1846–1918) – Lietuvos knygnešys, publicistas, 9.Kaip įamžintas knygnešių atminimas? Kaune buvo pastatytas paminklas, pavadintas „KNYGNEŠIŲ SIENELE“.Trijose granito lentose iškaltos pavardės šimto žmonių, aktyviai pasidarbavusių lietuviškos spaudos draudimo laikmečiu. Juozo Zikaro „Knygnešys“ skulptūra Kauno Karo muziejaus Knygnešių sodelyje .Pastatyta 1936m. Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864–1904“ mums žinomesniu „Vargo mokyklos“ pavadinimu Unikalus ir vienintelis Lietuvoje knygnešių muziejus yra įsikūręs vaizdingose Krekenavos apylinkėse, Ustronės vienkiemyje esančios sodybos klėtyje