Šiuolaikinė viešosios sferos samprata 17 Septermber, 2002

Informacijos apimtys (2002 pavasaris, Lietuva) 361 laikraštis; 349 žurnalai; 2 nacionalinės radijo ir 1 TV stotis; 30 radijo ir 29 TV transliuotojai; 56 kabelinės TV operatoriai; Internetas 17 Septermber, 2002

Nepasitenkinimo (kritikos) versijos … * Viešojoje komunikacijoje dalyvauja instucijos… žiniasklaida, reklamos agentūros, viešųjų ryšių kompanijos, informacijos planuotojai, patarėjai… 17 Septermber, 2002

* Akivaizdžiai siekiama ekonominės naudos korporatyvinis kapitalizmas ir monopolijos pagreitį įgauna kapitalo koncentracijos procesas turinio komercialėjimas “service-based thinking” 17 Septermber, 2002

17 Septermber, 2002

* Manipuliavimas auditorijos emocijomis ir dėmesiu Naujausios filmavimo technologijos (televizija ir internetas), Primygtinai interaktyvi komunikacija: Reklaminiai skelbimai: skambink į užsienį (takas.lt), sala.lt, delfi.lt 17 Septermber, 2002

17 Septermber, 2002

17 Septermber, 2002

* Pernelyg daug dėmesio pramogai: Infotainment: information + entertainment. “The New News” fenomenas “commercial journalism driven further down-market because of new technology and economic restructuring in the industry”, Kalb, M. (1998). The Rise of the New News. 17 Septermber, 2002

Pasekmės: Paminamas demokratinis informavimo principas. Kaip pasiekti mąstančio elektorato idealą? 17 Septermber, 2002

Jurgen Habermas (1929): viešosios sferos (public sphere) samprata Viešoji sfera – tai arena, nepriklausanti nuo valdžios ir nėra veikiama ekonominio intereso. Viešojo diskurso idealas – racionalus, informuotas dialogas tarp aktorių (dalyvių) turinčių vienodą statusą. 17 Septermber, 2002

Viešosios sferos raida Nuoseklus procesas (viena keičia kitą) Representative public sphere (17 a.) buržuazinė viešoji sfera (18 a.): pirmieji nuosavybės ir kapitalizmo požymiai įgalina atsirasti naują erdvę kritikai ir vertinimui Saloninis bendravimas sukuria socialinę erdvę kritikai peraugti į valdžios kritiką (keisti valdžią) Viešai aptariamos uždraustos temos. 17 Septermber, 2002

Three main criteria of the public sphere: status is not important the possibility to question areas that hasn’t been questioned before openness and unity – open for all 17 Septermber, 2002

Apibendrinant: ideali viešoji sfera Racionalių diskusijų ir debatų arena. Nepriklauso nuo valdžios ir ekonominių interesų. Tikslas -- reikalinga tam, kad susiformuotų nuomonė kaip politinė jėga. Idealas – visiems sudaromos lygios galimybėms dalyvauti ir išreikšti nuomonę. Kulminacija – išgryninta daugialypė visuomenės valia. Viena nuomonė – daugelio požiūrių sintezė. 17 Septermber, 2002

Koks vaidmuo tenka žiniasklaidai? Visuomenės informavimo siekis – piliečių įgalinimas, kad šie galėtų gauti informacijos ir apsispręsti reikšmingų įvykių metu. Koks vaidmuo tenka žiniasklaidai? Ar įmanoma pasiekti viešosios sferos idealą? Iki kokio laipsnio? 17 Septermber, 2002

Komunikacijos priemonės ir pilietiškumas (Graham Murdock and Peter Golding; 1989): Galimybės gauti informacijos. Alternatyvūs požiūriai. Atpažinti save. 17 Septermber, 2002

Kur vyksta debatai? (where the public discourse takes place?) Problemos: Kur vyksta debatai? (where the public discourse takes place?) Kas gali dalyvauti? (who gets acces?): kokios grupės? 17 Septermber, 2002

Habermas akcentuoja: 1. “Refeodalizacija” – kapitalizacijos pasekmė. 2. Viešoji erdvė – arena, kurioje įteisinamas politinis diskursas (legitimacija). 3. PR įtaka (viešosios sferos imitacija – simuliavimas). 17 Septermber, 2002

1. Refeodalizacijos įrodymai Sustiprėjęs privataus kapitalo interesas ilgainiui pamina viešojo intereso esmę. Siekiai pakeisti valdžią tampa siekiu užimti valdžios vietą. Mąžta siekis informuoti visuomenę ir ilgainiui tai labiau primena siekį formuoti visuomenės nuomonę. 17 Septermber, 2002

Pasekmės: visuomenės gebėjimas kritiškai mąstyti yra minimalus. dėl tarptautinių žiniasklaidos konglomeratų galios klesti įtaigi reklamavimo kultūra. Televizijos vaidmuo (TV reikšmė leidžiant laisvalaikį, žiūrimiausios programos ir informacijos “vartojimo” modeliai). 17 Septermber, 2002

Privataus verslo interesas sukuria sąlygas kurti tokią informaciją, kuri turi daugiausia galimybių būti pelningai parduota. Bendras programų turinio vardiklis: veiksmo ir nuotykių filmai, trivialūs dalykai, sensacijos, tarpusavio santykiai ir asmeninė privati sfera, taip pat ir dabarties gyvenimo būdo reklamavimas. Rinkos žurnalistika – “Market journalism”. Šokiruojanti žurnalistika (sensacijos) – “shock journalism”. 17 Septermber, 2002

Refeodalizacijos pasekmės auditorijai Pratinama prie informacijos. Mokosi norėti tokio vartojimo modelio – “consumer training”. Skatinamas pasyvus ir privatus vartojimas “staying at home ethos”: “Sveiki sugrįžę namo”, “Čia mūsų namai”, “Paimk mane kas rytą”, “Visos Jūsų mintys”, “Radijas suaugusiems”. Informacijos supaprastinimas su tikslu, kad būtų pasiekta įmanomai didesnė rinkos dalis. Mažinami vartojimo lygį apibrėžiantys reikalavimai. 17 Septermber, 2002

2. Viešoji erdvė – kaip politinio spektaklio arena Viešoji erdvė legitimuoja (įteisina) – “jei tavęs nėra televizijoje, tai tavęs nėra išvis”. Grįžtama prie “parodomojo feodalizmo”. Viešoji sfera tampa panašia į politinį spektaklį, kurį vartotojai yra išmokę ir pasirengę stebėti. 17 Septermber, 2002

PR įtaka PR panaikina racionalios atrankos galimybę. Nuomonė iškeliama virš racionalaus argumento. 17 Septermber, 2002

Kokie interesai atsispindi viešojoje sferoje dažniausiai? Problemos: Kiek žiniasklaida (kaip viešosios sferos institucija) yra pajėgi suteikti nišą visoms visuomenės grupėms? Kokie interesai atsispindi viešojoje sferoje dažniausiai? 17 Septermber, 2002

Apibendrinant šių dienų realijas: Informacinė visuomenė dar nereiškia informuotos visuomenės. Naujų technologijų dėka atsiranda naujų ir daugiau kanalų keistis informacija konkurencija skatina homogenizaciją (supanašėjimą): televizijoje (žinių studijos), internete (agentūrinė informacija) Ar potenciali galimybė pasiekti informaciją tampa realia galimybe? 17 Septermber, 2002

Daugiau informacijos, bet mažiau prasmės. Vartotojiška kultūra. Vartojimo “treniravimas”. Galios demonstravimas (analogijos “viduramžių dvaro” pasirodymams). 17 Septermber, 2002

http://www.solutionconscious.com/vmu/excercise2.htm 17 Septermber, 2002

Viešoji sfera ir naujos technologijos 17 Septermber, 2002

Internetas ir demokratija Reiškimosi ir dalyvavimo laisvė (nepriklausomybė nuo mažiaus, rasės, lyties, tautybės). Abipusė komunikacija: Daugybinė komunikacija: many-to-many, pliuralistinio kalbėjimo šansai 17 Septermber, 2002

17 Septermber, 2002

17 Septermber, 2002

17 Septermber, 2002

Kritika * Marksistinės mąstymo krypties pasekėjų požiūris: Kapitalo intervencija internete Interneto demokratinį potencialą apriboja technologinės ir intelektinės sąlygos (turėjimas ir mokėjimas galimybėmis pasinaudoti). 17 Septermber, 2002

Tačiau atsiranda alternatyvios visuotinai pripažintai nuomonei sferos: www.mediawhoresonline.com 17 Septermber, 2002

* Feminizmo pasekėjų požiūris Viešoji sfera buvo ir tebėra sritis, kurioje dominuoja vyrai. Todėl joje formuojasi ir yra palaikoma moterims nepalanki visuomenės nuomonė. Nors internetinė aplinka turi “demokratinį užtaisą”, tačiau į ją ilgainiui yra perkeliami tradiciniai santykiai: Naujomis technologijomis daugiausia naudojasi vyrai. “Home pages” specifika: vyrai – dalykiški, moterys – apie save ir jausmus. 17 Septermber, 2002

17 Septermber, 2002

Šių dienų paradoksai Viešoji sfera: * nyksta (dėl kapitalo, dėl intensyvios konkurencijos, dėl PR), bet tuo pačiu ir egzistuoja alternatyvių sferų pavidalu. 17 Septermber, 2002

* Kaip teigia Habermas, kapitalas ilgainiui sunaikina viešąją sferą: Tolstama nuo informuotos ir mąstančios visuomenės. Kalbama apie tokią auditoriją, kurios jausmais galima manipuliuoti ir nuomonę galima paveikti. Paradoksas: Tobulėjant informacijos pateikimo technikoms pastebimas jų taikymo neigimas (teikiamos paslaugos). 17 Septermber, 2002

* Suklestėjus kapitalo interesui, viešoji sfera kaip racionalaus diskurso erdvė palengva išnyksta. Tačiau, šiais laikais viešoji sfera yra pasiekiama nepalyginamai lengviau interaktyvi komunikacija televizijoje ir radijuje tiesioginio eterio metu, internetiniai nuomonių mainai. Atgalinio ryšio galimybė – šansas žurnalistikai tapti skaidresne ir labiau atsakinga. 17 Septermber, 2002

17 Septermber, 2002

17 Septermber, 2002

* Daugiau manipuliavimo sąlygų, tačiau pateikiant informaciją tuo pačiu metu siekiama atvirumo ir skaidrumo: Skambinant į televizijos laidas ir taip aktyviai dalyvaujant viešojoje sferoje 17 Septermber, 2002

http://www.solutionconscious.com/vmu/excercise3.htm 17 Septermber, 2002