KAS YRA GYVENIMAS?
Kai tavo traukinys visam laikui išeina iš vaikystės stoties ir tu atsisveikini su saulės zuikučiais.
Kai lokomotyvas perveža tave per stotis, kurios vadinamos: paauglyste, jaunyste, subrendimu...
Bėga pro šalį metai kaip kilometrų stulpai.
Siekiai, žavėjimasis, žygdarbiai, nesėkmės, viltys, nusivylimai...
Gyvenimo traukinys važiuoja nesustodamas ir tu niekuomet nežinai, kurioje stotyje teks išlipti ir amžinai pasilikti.
Kol tavo amžinybės stotis priekyje, vis dažniau grįžti į praeitį – mintimis, nes kitaip ten grįžti niekas negali.
Ratai bilda per bėgių sandūras – pakeičia smėlio laikrodį.
Pagaliau pradedi suprasti, kad svarbiausia tiesa, kurios ieškojai, pasakyta seniai: “tuštybių tuštybė”
Pasaulio tuštybė – rūpesčiai, tuščios viltys, konfliktai, siekimas to, kas nepasiekiama, - vieną kartą tampa kažkokiu neesminiu, atsitiktiniu dalyku.
Ateina gilus trivialių dalykų suvokimas, lieka turtingiausia puota – mintimis skrajoti po praeitį ir ateitį.
Bet ratai bilda...
Nedaugelis pastebės, kad tu pasilikai bevardėje stotelėje.
Ir traukinys jau nudundėjo į nežinios ūkanas...
Mažai kam pavyksta išsaugoti visam gyvenimui tyrą kaip vaiko sielą Mažai kam pavyksta išsaugoti visam gyvenimui tyrą kaip vaiko sielą. Jei pavyksta, žmogus sugeba gėrėtis, liūdėti, džiaugtis taip nuoširdžiai, kad greta jo gyvenantiems vidutiniams surambėjusios dvasios žmonėms jis atrodo keistai.
Įsiklausyk. Jei ir neišgirsi, kaip girgžda žemės ašis, tai tūkstančius kitų žemės šnabždesių ir garsų būtinai išgirsi.
Žmogus, kuris sugeba pamatyti nepaprastą daiktą paprastame, yra talentingas, o žmogus, kuris nepaprastame daikte mato paprastą, - skurdžios dvasios.
Sugebėjimas stebėtis – ne tik troškimas pažinti pasaulį, bet ir tikimybė kada nors pasakyti (nors ir pačiam sau): “Eureka!”
Žmonės būna drąsūs jaunystėje (iš paikumo) ir senatvėje (nebėra ko prarasti).
Gaila tik vieno dalyko: senatvė praeina taip pat greitai kaip ir jaunystė.
Visi mes norime praskleisti ateities uždangą Visi mes norime praskleisti ateities uždangą. Pranašai, ateities spėjikai, futurologai... Tai natūralu.
Bet, laimė, niekas, išskyrus Dievą, tiksliai nežino kas bus rytoj, ateityje. Jeigu viską žinotume, kas bus ateityje, gyvenimas taptų košmaru. Nežinodami turime viltį. Amžiną.
Reikia ne tik garbingai gyventi, svarbu mokėti ir garbingai numirti.
Žmogus miršta taip, kaip gęsta žvakė, - lėtai ir liūdnai Žmogus miršta taip, kaip gęsta žvakė, - lėtai ir liūdnai. Amžina išėjimo paslaptis...
Kol esi gyvas, tavo rankose didžioji vertybė - laikas Kol esi gyvas, tavo rankose didžioji vertybė - laikas. Iki paskutinės minutės yra laiko daryti gera.
Prie sielos irgi gali prilipti purvas Prie sielos irgi gali prilipti purvas. Nusiplauti jį lengviau padedamam Dievo.
Biologiniu požiūriu tik žmonės ir žiurkės gali naikinti vieni kitus Biologiniu požiūriu tik žmonės ir žiurkės gali naikinti vieni kitus. Bet žmonės išradingesni už žiurkes.
Gyvenimas kupinas iššūkių, atsitiktinumų, smulkių ar grėsmingų, sukrečiančių.
Mokėti atsakyti į juos krikščioniškai - svarbus žmogaus dorovės matas.
Žmogaus intelekto saugykla - atmintis.
Memuarai - amžiaus požymis: jauni, atspindėdami nūdieną, rašo dienoraščius, seni, knaisiodamiesi po praeitį – memuarus.
Ar ne gyvenimo prasmės ieškojimas ir yra gyvenimo prasmė? Dmitrijus Volkogonovas