NEVALSTYBINIO UNIVERSITETO VYSTYMOSI IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS Dr. Virginijus Kundrotas, rektorius, Tarptautinė aukštoji vadybos mokykla (ISM)

“Prieš 2500 metų Konfucijus įkūrė pirmąją privačią Mokyklą “Prieš 2500 metų Konfucijus įkūrė pirmąją privačią Mokyklą. Kaip mes galėtume panaudoti šią vertingą istorinę patirtį?” Xu Jialu Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio Komiteto Vice Pirmininkas

NEVALSTYBINIO SEKTORIAUS DALIS KINIJOS ŠVIETIMO SISTEMOJE 20 % visų ikimokyklinių įstaigų; 0,4 % pradinių mokyklų; 3 % vidurinių mokyklų; 9 % profesinių aukštesniųjų mokyklų; 54 % aukštųjų mokyklų. Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001 

KODĖL KINIJOS VALDŽIA VIS DAUGIAU DĖMESIO SKIRIA NEVALSTYBINIAM ŠVIETIMUI?   1. Tai leistų likviduoti valstybinio finansavimo trūkumą, kadangi vyriausybė negali patenkinti nuolat augančio švietimo poreikio. 2. Tai skatintų švietimo inovacijas, kadangi buvo pripažinta, kad privatus sektorius šioje srityje stipresnis nei valstybinis. 3. Tai mažintų nedarbą, kadangi privatus sektorius gali kur kas geriau reaguoti į rinkos poreikius ruošiant specialistus verslui ir pramonei. 4. Tai didintų švietimo prieinamumą, kadangi privatus sektorius gali geriau išnaudoti rinkos teikiamas galimybes ir padaryti švietimą prieinamu platesniam visuomenės ratui. 5. Tai padėtų mažinti skirtumą tarp turtingų ir vargšų, nes jeigu turtingesni rinktųsi nevalstybinį mokslą, tuomet valstybinės lėšos būtų labiau prieinamos neturtingiems.   Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001 

KAS LEMIA SĖKMINGĄ NEVALSTYBINĖS AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJOS VEIKLĄ MIKRO LYGIO FAKTORIAI MAKRO LYGIO FAKTORIAI Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001 

MIKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI 5. Integracijos ir plėtros siekis 2. Inovacijų siekis 3. Aukštosios mokyklos Vardo stiprinimas ir propagavimas Veiklos efektyvumas 4. Kokybiško ir pripažinto išsilavinimo, liudijamo diplomu (pažymėjimu) suteikimas Sėkmingas investicijų pritraukimas Frančizės panaudojimas Nuolatinė kokybės kontrolė 9. Sėkmingas Grantų, Rėmimo fondų, Verslo organizacijų lėšų pritraukimas

MIKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI Veiklos efektyvumas (kaštų mažinimas, efektyvus žmogiškųjų, technologinių ir laiko resursų, ploto panaudojimas) Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MIKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI 2. Inovacijų siekis Proceso inovacijos - investicijos į kaštus mažinančias technologijas; Edukacinio produkto inovacijos – jo pastovus tobulinimas, siekiant pritraukti ir išlaikyti klientus. Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MIKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI 3. Aukštosios mokyklos Vardo stiprinimas ir propagavimas (siekiama informuoti klientus apie teikiamas edukacines paslaugas, naudojant įvairias marketingines priemones) Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MIKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI 4. Kokybiško ir pripažinto išsilavinimo, liudijamo diplomu (pažymėjimu) suteikimas (Aukštoji mokykla gali išduoti diplomą, pripažįstamą Valstybės, kitų išorinių pripažintų organizacijų, pripažįstamą pačios Aukštosios mokyklos, kartu su kitomis institucijomis) Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MIKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI 5. Integracija ir plėtra HORIZONTALI INTEGRACIJA (kitų aukštųjų mokyklų inkorporavimas) VERTIKALI INTEGRACIJA ( perėjimas į naujus edukacinius lygius) SINERGINĖ INTEGRACIJA (aukštosios mokyklos ir įdarbinimo įstaigos aljanso sudarymas) TARPTAUTINĖ PLĖTRA Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MIKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI 6. Sėkmingas investicijų pritraukimas (sugebėjimas efektyviai ir savalaikiai finansuoti Aukštosios mokyklos plėtrą bei modernizaciją) Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MIKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI 7. Frančizės panaudojimas (efektyvus savo pasiekimų platinimas kitose rinkose) Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MIKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI 8. Nuolatinė kokybės kontrolė (aiškių kontrolės mechanizmų sukūrimas ir nuoseklus jų naudojimas studijų procese) Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MIKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI 9. Sėkmingas Grantų, Rėmimo fondų, Verslo organizacijų lėšų pritraukimas (papildomų finansinių resursų pritraukimas, siekiant užtikrinti geresnį studijų prieinamumą bei modernizavimą) Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MAKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI ĮSTATYMINĖ BAZĖ IR REIKALAVIMAI STUDIJŲ ORGANIZAVIMUI INVESTICIJŲ KLIMATAS RESURSŲ PRIEINAMUMAS STUDIJŲ FINANSAVIMO GALIMYBĖS Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MAKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI ĮSTATYMINĖ BAZĖ IR REIKALAVIMAI STUDIJŲ ORGANIZAVIMUI (gali padėti arba rimtai slopinti nevalstybinių aukštųjų mokyklų galimybes įnešti savo indėlį į Švietimo sistemą) Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MAKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI INVESTICIJŲ KLIMATAS (kokios sudarytos investavimo galimybės į nevalstybinį aukštąjį mokslą) Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MAKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI RESURSŲ PRIEINAMUMAS (kokios galimybės pasirinkti nevalstybinį aukštąjį mokslą sudarytos šalyje, kokios finansinės asmenų galimybės mokėti už savo ar savo artimųjų studijas, koks bendras šalies ekonominis išsivystymo lygis) Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

MAKRO LYGIO SĖKMĖS KRITERIJAI STUDIJŲ FINANSAVIMO GALIMYBĖS (Kokios sąlygos sudaromos studentams pasirinkti studijas nevalstybinėje aukštojoje mokykloje) Šaltinis: James Tooley, The Global Education Industry, 2001

STUDIJŲ FINANSAVIMO GALIMYBĖS Institucinis finansavimas (finansuojama paslaugas teikianti aukštoji mokykla, įpareigojant ją teikti edukacines paslaugas). Programinis finansavimas (finansuojama konkreti edukacinė veikla). Paslaugos gavėjų finansavimas (finansuojamas paslaugos gavėjas).

STUDIJŲ FINANSAVIMO GALIMYBĖS Negrąžintina parama studentams; Studijų paskola; Parama moksliniams tyrimams; Mokestinės lengvatos, investuojantiems į studijas.

Išvados Daugelyje šalių nevalstybinės aukštosios mokyklos geba puikiai patenkinti visuomenės studijų poreikius, tuo pat metu veikdamos pelningai bei finansuodamos save vien iš mokesčio už studijas; Nevalstybinės aukštosios mokyklos organizuodamos studijas investuoja ir į mokslinius tyrimus bei institucijos plėtrą;

Išvados Nevalstybinės aukštosios mokyklos sprendžia riboto finansavimo švietimui problemą, sudarydamos sąlygas didesnei visuomenės daliai įgyti aukštąjį išsilavinimą bei suteikdamos subsidijas geriausiems studentams; Daugelyje (ypač besivystančių) šalių investicinis klimatas į nevalstybinį aukštąjį mokslą nėra geras ir neskatina šio aukštojo mokslo sektoriaus plėtros;

Pasiūlymai Sudaryti palankesnes sąlygas investicijų į nevalstybinį aukštąjį mokslą pritraukimui, naudojant mokestinių lengvatų politiką ; Peržiūrėti bei liberalizuoti reikalavimus studijų organizavimui;

Pasiūlymai Sudaryti sąlygas studentams pasirinkti nevalstybinį aukštąjį mokslą, įtvirtinant nuoseklų “studento krepšelio” principą bei sukuriant realiai veikiančią studijų paskolų sistemą. Skatinti bendradarbiavimą tarp valstybinių bei nevalstybinių universitetų, panaudojant nevalstybinių aukštųjų mokyklų valdymo patirtį valstybiniame sektoriuje

Ačiū už dėmesį 