Lietuvių dievai ir deivės Parengė Gaila Narkevičienė, 2008m.

Senovės lietuviai gyveno gamtoje.

Gamta buvo labai graži ir labai paslaptinga.

Gamta buvo ir draugas, ir priešas.

Todėl lietuviai tikėjo, kad gamtoje gyvena ypatingos būtybės Todėl lietuviai tikėjo, kad gamtoje gyvena ypatingos būtybės. Jos gali daryti ir gera, ir bloga.

Senovės lietuvių tikėjimas panašus į kitų pasaulio šalių pagoniškas religijas.

Mūsų protėviai garbino medžius, ypač ąžuolus Mūsų protėviai garbino medžius, ypač ąžuolus. Šventais laikė upes ir ežerus, kalnus ir akmenis.

Vyriausia dievybė-pasaulio valdovas DIEVAS Jis tiesus ir išmintingas, taikos ir draugystės globėjas

Baltiškųjų dievų Trejybė: legendinė Vaidevučio vėliava, pavaizduotais Patrimpu, Perkūnu ir Patolu. Patrimpas buvo pragaro valdovas, o Patolas vandenų karalystės karalius.

Vyriausias baltų dievas yra Perkūnas. Jis tiesus ir griežtas.

Perkūno žmona yra deivė Žemyna. Ji yra žemės ir derlingumo deivė Perkūno žmona yra deivė Žemyna. Ji yra žemės ir derlingumo deivė. Nuo jos priklauso metų laikai.

Žemyna yra teisinga ir šventa, kaip ir pati žemė Žemyna yra teisinga ir šventa, kaip ir pati žemė. Kiekvienais metais ji atsinaujina ir atneša naują derlių.

Ugnis taip pat buvo neatskiriama lietuvių gyvenimo dalis Ugnis taip pat buvo neatskiriama lietuvių gyvenimo dalis. Jos valdovė buvo deivė Gabija.

Gabija laikyta ir šeimos židinio, sveikatos saugotoja.

Daugelis namuose net turėdavo savo aukurus, kuriuose saugodavo ugnį ir melsdavosi deivei Gabijai. Šitoje nuotraukoje matote akmenis su skylėmis. Juose degdavo namų ugnis.

Laima ir Ragana-seserys dvynės. Jos lemia gyvenimą ir mirtį Laima ir Ragana-seserys dvynės. Jos lemia gyvenimą ir mirtį. Laima atskrenda gegutės pavidalu ir pranašauja žmogaus likimą. Ragana gali atnešti ligas, blogą sėkmę.

Miškai taip pat pilni mitinių būtybių. Miškų deivė yra Medeina.

Lietuviai garbino ir žalčius Lietuviai garbino ir žalčius. Jie laikyti šventais, atnešančiais žmogui sveikatą ir sėkmę. Ar prisimeni pasaką apie Eglę žalčių karalienę?

Tikėta, kad yra ir kitų paslaptingų būtybių-velnių, aitvarų, laumių...

Lietuviai melsdavosi dievams Ramovėse Lietuviai melsdavosi dievams Ramovėse. Jų centre būdavo aukuras su amžinąja ugnimi.

Po šventaisiais ąžuolais

Ugnį saugojo vaidilutės.

                                                                                                Mitinių būtybių, globojančių žmogaus darbus, pasireiškimo vietos: 1 – Gardaitis, 2 – Bangpūtys, 3 – Žemėpatis, 4 – Žemyna, 5 – Austėja, 6 – Bubilas, 7 – Laumė, 8 – Ganiklis, 9 – Aušlavis, 10 – Ragana, 11 – Lazdona, 12 – Medeina, 13 – Giraitis, 14 – Kalvelis, 15 – Aitvaras, 16 – Maumas, 17 – Dimstipatis, 18 – Vaižgantas (pagal L. Klimką)