Juozas Aputis (g. 1936) – rašytojas, bandantis surankioti ir savaip sudėlioti pasaulio grožį ir neįžvelgiamą jo gelmę reiškiančius žodžius. Parengė Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Danutė Visockienė Vilnius, 2008

Juozas Aputis (g. 1936 m.) - iškiliausias sovietinio laikotarpio modernios psichologinės novelės ir apysakos autorius.

Juozas Aputis – prozininkas, vertėjas; žymiausias sovietmečio novelistas, lyrinės prozos meistras. Nacionalinės kultūros ir meno premijų (1987 ir 2005) laureatas.

Gražus buvo mano vaikystės metas Gražus buvo mano vaikystės metas. Labai sunkus, vargelio daug, bet gražus. Vargas yra negerai, kai jis ypač didelis, kai prislegia žmogų ir fiziškai, ir dvasiškai. Tačiau iki tam tikros ribos jis yra beveik būtinas kiekvienam, kad žmogus nesijaustų galintis pasaulį sau palenkti „dievas“.

„Žmogus yra sutvertas šio pasaulio grožiui ir gerumui, jei jau ne pats tam gerumui daryti, tai bent suprasti, kad visa tai kažkas už tave jau yra padaręs.“ Fotografas Andrius Ufartas 2005 02 04

Svarbiausi kūriniai: Žydi bičių duona (1963), Novelių knygos Žydi bičių duona (1963), Rugsėjo paukščiai (1967), Horizonte bėga šernai (1970), Sugrįžimas vakarėjančiais laukais (1977), Keleivio novelės (1985), Gegužė ant nulūžusio beržo (1986), Apysakos Skruzdėlynas Prūsijoje (parašyta 1971, išsp. 1989), Tiltas per Žalpę (1980), Vargonų balsas skalbykloje (1989), Romanas Smėlynuose negalima sustoti (1996), Novelės (2004), Novelių knyga Vieškelyje džipai (2005).

Sovietiniais metais Juozo Apučio kūryba vertinta prieštaringai, nes neatitiko ideologinių reikalavimų: 1978 m. anuliuota jau paskirta Valstybinė premija, kai kurie tekstai paskelbti tik perestroikos metais - 1989 m. Rašytojas vienas pirmųjų lietuvių literatūroje prabilo apie senosios žemdirbių gyvensenos nykimą, atvėrė dvasinius sovietmečio žmogaus praradimus.

„ Viską užsidirbk savo penkiais pirštais „ Viską užsidirbk savo penkiais pirštais! Nestingu didesnių ar mažesnių nuodėmių ir kaip koks Dostojevskio herojus dėl jų išgyvenu. Išgyvenimai žmogų švarina ir gražina, bet ar nuo to geriau aplinkiniams? “ 2006 05 05

Juozas Aputis Maži atsakymai į didelius klausimus Laikui lekiant pasitikdavo ne tik stulpai, o ir klausimai – pasakyti žodžiu, iškelti elgesiu, dvasiniu ar fiziniu poveikiu. Klausė ne tik kiti, klausei ir pats savęs. Pastarieji klausimai turbūt skaudžiausi ir taikliausi; naudodamiesi tavo silpnybėmis, kartais jie išsiprašo, kad neatsakytum ar nusuktum į šalį. Knygos pavadinimas nėra vien koks pokštas: esame patyrę, jog kur kas lengviau užduoti ar iškelti didelį klausimą nei į jį taip pat didžiai atsakyti. Jei taip galėtume padaryti – ir be apsauginių liemenių būtume neperšaunami. Laikas pralenda pro storiausius šarvus ir parodo, ką slėpėme, ką išdidinome, kas nejučiom sumažėjo.

Ričardo Šileikos fotografija, 2006 Svarbiausias Juozo Apučio kūrybos motyvas – priešinimasis įvairiais pavidalais pasirodančiam smurtui; egzistencinėse pasirinkimo situacijose teigiamos krikščioniškos vertybės, žmonių solidarumas, idealizuojama patriarchalinė šeima. Ričardo Šileikos fotografija, 2006

   Autorius sugeba į daug ką pažiūrėti Kito žmogaus akimis, įlįsti į svetimą kailį, stengiasi suvokti, kaip ir kodėl tas jaučia ir mąsto. Čia senokai literatūros išsižadėta realizmo stiprybė – atsitolinti nuo savo egocentrizmo. (Jūratė Sprindytė, Literatūra ir menas, 2005 08 03)   

 Knygos Vieškelyje džipai pristatymas Maironio lietuvių literatūros muziejuje. 2005 05 22

Novelių knygoje Vieškelyje džipai (2005) apmąstoma, kaip penkiolika nepriklausomybės metų paveikė skirtingas kartas ir pačius rašančiuosius, todėl šalia klasikinių Apučio tekstų sudedamos naujos novelės, kurios pratęsia veikėjų likimus iki šių dienų. Knyga reikšminga  ne tik estetiniais atradimais, bet ir atsigręžimu prie egzistencinių vertybių,  rūpesčiu dėl  lietuvių dvasinės būklės.

Prozininkas, novelių autorius, vertėjas Juozas Aputis Petro Bražėno monografijos Juozo Apučio kūryba pristatyme 2007 12 20

Prozininkas, novelių autorius, vertėjas Juozas Aputis ir fotomenininkas Antanas Sutkus Vyriausybės kultūros ir meno premijos įteikimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje Vilniuje. 2007 03 16

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Rašytojas Juozas Aputis Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – Vasario 16-osios - išvakarėse Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Vilniuje, kur buvo pagerbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. 2007 02 15

J.Apučio 70-mečio jubiliejų papuošė gėlės ir dovanos, patį rašytoją – tautinė juosta. Rašytoją Juozą Aputį (viduryje) sveikino Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Eitaras Krupovičius ir mero pavaduotojas Alvydas Valeiša (dešinėje)

„ …o mūsų tiek daug, mes einame kaip į jungą įkinkyti jaučiai, mes plikomis rankomis gaudome mustangus, bet negalime išnešti moters iš ledynų šalčio ir paguldyti pievoje...

...mes danguje matome skraidančias mėlynas snaiges ir sakome, kad yra keista, kai žemėje, kur šiltos ledinių žmonių rankos padėjo sušilti liūdnai moteriai, žydi gėlės, o danguje sninga. <...>

Baisiausia, kad tos mėlynos šaltos snaigės, kaip visi iš patyrimo žinome, ilgai danguje neišsilaikys ir ims kristi ant sužydusių žolelių.” „ Ledynų šauksmas“

Juozo Apučio kūriniuose tradicinė bendruomenė padeda individui išlikti Juozo Apučio kūriniuose tradicinė bendruomenė padeda individui išlikti. Blogiui pasipriešinti galima tik stiprinant dvasines jėgas. Juozas Aputis – vilties rašytojas.