“Ieškosiu Tavo veido...” pagal Isabel Guerra
Meldžiuosi ir girdžiu: „Ieškok mano veido". Tik kur jį rasti?
Ieškosiu Tavo veido ugnyje, ir Tavo balsas man palieps nuolankiai kojas nusiauti prieš Tavo Buvimą, kurio pilna visata.
Kupina susižavėjimo ir pagarbos, ieškosiu Tavo veido, Tavo gilaus pėdsako visame, kas iš Tavo kūrėjiškos meilės esti ir iš Tavo malonės nesiliauja keliavę link Tavęs.
Ieškosiu Tavo veido audringame vėjyje, o švelnus vėjelis parodys man Tavo pečius.
Ieškosiu Tavo veido sode, o sodininko balsas ištars mano vardą.
Ieškosiu Tavo veido tarp alyvmedžių, o mėnulio šviesoje mąstysiu apie Sūnaus troškimą pasiduoti.
Ieškosiu Tavo veido ką tik gimusio o danguje nušvis Rytų žvaigždė. kūdikio raudoje, o danguje nušvis Rytų žvaigždė.
Ieškosiu Tavo veido tarp persekiojamųjų, o dykumos smėlyje matysiu Bėgančios Šeimos pėdsakus.
Ieškosiu Tavo veido tarp tų, kurie rauda savo mirusiųjų, ir nustebsiu išvydusi prisikėlusįjį iš Betanijos.
Ieškosiu Tavo veido tarp benamių ir prisiminsiu Žmogaus Sūnų, neturėjusį, kur galvos priglausti.
Ieškosiu Tavo veido tarp emigrantų ir atstumtųjų ir žinosiu, kad ėdžiose buvo paguldytas tas, kuriam neatsirado vietos gimti žmonių užeigoje.
Ieškosiu Tavo veido begaliniame jaunavedžių džiaugsme ir galėsiu gerti geriausio vyno iš taurės, per vakarienę paaukotos Tavo sužadėtinei
Ieškosiu Tavo veido tarp tų, kurie neteko palikimo, ir vienatvės šauksmas perskros dangaus skliautus, atverdamas kelią teisingumui.
Ieškosiu Tavo veido skausme tų, kurie išgyvena agoniją, ir matysiu, kaip prieš jų akis prasiskleidžia šydas, dengęs Visagalio šlovę.
Tavo veido ieškosiu, - neslėpk nuo manęs savo veido tarp tų, kurie nenori jo ieškoti, tarp tų, kurie atsisako galimybės jį surasti, tarp tų, kurie jo nepripažįsta.
Leisk atpažinti juose patį skausmingiausią Tavo veidą, perkreiptą jų tingumo, baimės ir melo.
Išmokyk be galo jį mylėti juose, kur jis kenčia neatpažintas, bet vis tiek slapčia būdamas.
leisk pagaliau jį surasti, ypač savo sielos namuose, Tad ieškau Tavo veido, leisk pagaliau jį surasti, ypač savo sielos namuose, kur Tu gyveni ir lauki, kad ir aš įstengčiau įeiti ir su Tavim apsigyventi.
Parengė mokytoja Danutė Kratukienė