Finansinės atskaitomybės analizė

Finansinės atskaitomybės analizė
Algimantas Laurinavičius, doc. dr. Vilniaus universitetas, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas, Finansų katedra

4 tema Pelno (nuostolių) ataskaitos analizė

Apie ką kalbėsime? Temos planas
Pelno (nuostolių) ataskaitos komponentai ir formatai Pajamų pripažinimas Sąnaudų pripažinimas Vienkartiniai elementai ir nepagrindinės veiklos elementai Pelnas vienai akcijai Pelno (nuostolių) ataskaitos analizė Bendrosios pajamos

Įvadas Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiama informacija apie įmonės veiklos finansinius rezultatus per tam tikrą laikotarpį. Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma, kiek pajamų įmonė gavo per tam tikrą laikotarpį ir kokių patyrė sąnaudų, susijusių su tų pajamų gavimu. Pagrindinė Pelno (nuostolių) ataskaitos lygtis yra pajamos – sąnaudos = grynosios pajamos. Pelno (nuostolių) ataskaita taip pat kartais yra vadinama „operacijų ataskaita“, „uždarbio ataskaita“ arba „pajamų ataskaita“.

Įvadas Pagal tarptautinius finansinės ataskaitomybės standartus (TFAS), pelno (nuostolių) ataskaita gali būti pateikiama: kaip atskira ataskaita, po kurios eina bendrųjų pajamų (comprehensive income) ataskaita, kuri prasideda nuo pelno ar nuostolių iš pelno (nuostolių) ataskaitos arba kaip vientisos bendrųjų pajamų ataskaitos dalis.

1) Pelno (nuostolių) ataskaitos komponentai ir formatai

Ataskaitos komponentai ir formatai
Viršutinėje pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje įmonės įprastai nurodo pajamas. Pajamos (revenue) paprastai reiškia sumą, kuri nustatoma kaip atlygis, kurį tikimasi gauti už prekių ar paslaugų teikimą vykdant įprastą įmonės veiklą. Sąvoka koreguotos pajamos (net revenue) reiškia, kad pajamų suma nurodoma po koregavimų (pvz., pinigų ar kiekių nuolaidų arba numatomų prekių grąžinimų). nepainioti su „grynosiomis pajamomis“ (net incomes). Pajamos taip gali būti vadinamos pardavimais arba apyvarta.

Kitoje skaidrėje pamatysite „Groupe Danone“, prancūzų maisto gamintojos, ir „Kraft Foods“, Jungtinių Valstijų maisto gamintojos, pelno (nuostolių) ataskaitas.

„Groupe Danone“ konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita (mln. EUR) Metų pabaiga – gruodžio 31 d. 2008 2009 Pajamos 15 220 14 982 Parduotų prekių savikaina (7 172) (6 749) Pardavimo sąnaudos (4 197) (4 212) Bendrosios ir administracinės sąnaudos (1 297) (1 356) Tyrimų ir plėtros sąnaudos (198) (206) Kitos pajamos (sąnaudos) (86) (165) Pardavimo veiklos pajamos 2 270 2 294 Kitos veiklos pajamos (sąnaudos) (83) 217 Pagrindinės veiklos pajamos 2 187 2 511 Palūkanų pajamos 58 76 Palūkanų sąnaudos (497) (340) Skolos kaštai (439) (264) Kitos finansinės veiklos pajamos (sąnaudos) (145) (225) Pajamos prieš mokesčius 1 603 2 022 Pelno mokestis (443) (424) Pajamos iš visiškai konsoliduotų įmonių 1 160 1 598 Mažumos dalis 62 (77) Grynosios pajamos iš tęstinės veiklos 1 222 1 521 Grynosios pajamos iš nutrauktos veiklos 269 – GRYNOSIOS PAJAMOS 1491 1521 „Kraft Foods“ ir dukterinių įmonių konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita (mln. USD) Metų pabaiga – gruodžio 31 d. 2009 2008 2007 Pajamos 40 386 41 932 35 858 Pardavimo sąnaudos 25 786 28 088 23 656 Bendrasis pelnas 14 600 13 844 12 202 Rinkodaros, administravimo ir tyrimų sąnaudos 9 108 8 862 7 587 Turto nuvertėjimo ir išėjimo sąnaudos (64) 1 024 440 Aktyvų pardavimo (pelnas) nuostoliai, grynieji 6 92 (14) Nematerialiojo turto amortizacija 26 23 13 Pagrindinės veiklos pajamos 5 524 3 843 4 176 Palūkanos ir kitos sąnaudos, grynosios 1 237 1 240 604 Pelnas iš tęstinės veiklos prieš pajamų mokestį 4 287 2 603 3 572 Atidėjimas pelno mokesčiui 1 259 755 1 080 Pelnas iš tęstinės veiklos 3 028 1 848 2 492 Pelnas iš nutrauktos veiklos, prieš pelno mokestį (2 pastaba) – 1 045 232 Grynasis pelnas 2 893 2 724

Atkreipkite dėmesį, kad „Danone“ metus nurodo didėjančia tvarka iš kairės į dešinę, vėliausi metai dešiniajame stulpelyje, o „Kraft“ metus išdėsto mažėjančia tvarka, vėliausi metai nurodomi kairiajame stulpelyje. Skirtingi chronologiniai informacijos išdėstymo variantai yra įprasti. Taip pat dažni yra skirtumai pateikiant elementus, pavyzdžiui, sąnaudas. Pavyzdžiui, „Danone“ tyrimų ir plėtros sąnaudas pateikia atskiroje eilutėje, o „Kraft“ tyrimų sąnaudas sujungia kartu su rinkodaros ir administravimo sąnaudomis bei bendrą sumą pateikia vienoje eilutėje.

Kitas skirtumas yra tai, kaip įmonės nurodo, kad tam tikros sumos yra mažinančios pelną. „Danone“ parodo sąnaudas, pavyzdžiui, parduotų prekių savikainą bei pardavimo sąnaudas, skliaustuose, kad aiškiai nurodytų, jog jos atimamos iš pajamų ir taip sumažina grynąjį pelną. Kita vertus, „Kraft“ pardavimo savikainos nenurodo skliaustuose. „Kraft“ daro prielaidą, kad naudotojas pats supranta, kad tai yra sąnaudos ir jos yra atimamos einant link grynojo pelno. Apskritai įmonės gali rodyti arba nerodyti tam tikras sumas skliaustuose (arba naudoti minuso ženklą), kad parodytų, jog tai yra grynųjų pajamų sumažėjimas.

Pelno (nuostolių) ataskaitos apačioje įmonės nurodo grynąsias pajamas (net income), o taip pat gali naudoti ir kitus terminus, pavyzdžiui, „grynasis uždarbis“ (net earnings) arba „pelnas ar nuostoliai“ (profit or loss). Grynosios pajamos dažnai įvardijamos kaip „galutinė eilutė“ (bottom line). Į grynąsias pajamas taip pat įeina pelnas ir nuostolis iš kitos veiklos (gains and losses), kas yra ekonominės naudos padidėjimas ir sumažėjimas, kuris gali (arba ne) atsirasti vykdant įprastinę įmonės veiklą.

Pavyzdžiui, kai gamybos įmonė parduoda savo prekes, šios operacijos nurodomos kaip pajamos, o kaštai, patirti gaunant šias pajamos, yra sąnaudos, kurios nurodomos atskiroje eilutėje. Jeigu gamybos įmonė parduoda perteklinę žemę, kurios jai nereikia, tokia operacija nurodoma kaip kitos veiklos pelnas arba nuostolis. Pelno ar nuostolio suma yra skirtumas tarp žemės vertės balanse ir kainos, už kurią ji parduodama.

Pajamos (income) apima tiek įprastines pajamas (revenue), tiek pelną iš kitos veiklos (gains), o sąnaudos (expenses) apima tiek įprastines sąnaudas, kurios susidaro vykdant įprastą įmonės veiklą, tiek nuostolius iš kitos veiklos (losses).

Taigi, grynąsias pajamas (t.y. pelną ar nuostolius) galima apibrėžti kaip: pajamos – sąnaudos įprastinės pajamos + kitos pajamos + pelnas iš kitos veiklos – sąnaudos įprastinės pajamos + kitos pajamos + pelnas iš kitos veiklos – sąnaudos vykdant įprastinę veiklą – kitos sąnaudos – nuostoliai iš kitos veiklos. Paskutinį apibrėžimą galima pertvarkyti šitaip: grynosios pajamos = (i) pajamos – sąnaudos vykdant įprastą įmonės veiklą + (ii) kitos pajamos – kitos sąnaudos + (iii) pelnas iš kitos veiklos – nuostoliai iš kitos veiklos.

Thus, net income (profit or loss) can be defined as: income minus expenses revenue plus other income plus gains minus expenses revenue plus other income plus gains minus expenses in the ordinary activities of the business minus other expenses, and minus losses. The last definition can be rearranged as follows: net income equals (i) revenue minus expenses in the ordinary activities of the business, plus (ii) other income minus other expenses, plus (iii) gains minus losses.

Be grynųjų pajamų, pelno (nuostolių) ataskaitose taip pat nurodomi tam tikri elementai, įskaitant tarpines sumas, kurie finansinių ataskaitų naudotojams yra labai svarbūs. Kai kurie elementai yra nurodyti TFAS, tačiau ne visi. Tam tikri elementai, pavyzdžiui, įprastinės pajamos, finansinės išlaidos, mokesčiai, privalo būti nurodyti atskirose eilutėse.

Sąnaudos gali būti grupuojamos pagal jų pobūdį ar funkciją. Sąnaudų, pavyzdžiui, gamybos įrangos nusidėvėjimo ir administracinių patalpų nusidėvėjimo, grupavimas vienoje eilutėje, pavadintoje „nusidėvėjimas“, yra sąnaudų grupavimo pagal pobūdį pavyzdys. Grupavimo pagal funkciją pavyzdžiu galėtų būti sąnaudų sugrupavimas į vieną kategoriją, pvz., parduotų prekių savikaina, į kurią gali įeiti sąnaudos darbui ir medžiagoms, nusidėvėjimas, darbo užmokestis (pvz., pardavėjams), taip pat kitos sąnaudos, susijusios su tiesioginiu pardavimu. Ir „Danone“, ir „Kraft“ savo sąnaudas nurodo pagal funkciją, kas kartais yra vadinama „pardavimo kaštų“ metodu.

Viena iš tarpinių sumų, dažnai nurodomų pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra bendrasis pelnas arba bendroji marža. Bendrasis pelnas yra gautų pajamų suma, atėmus parduotų prekių ar suteiktų paslaugų savikainą. Kai pelno (nuostolių) ataskaitoje yra nurodoma bendrojo pelno tarpinė suma, laikoma, kad naudojamas kelių etapų formatas, o ne vieno etapo formatas. „Kraft Foods“pelno (nuostolių) ataskaita yra kelių etapų formato pavyzdys, o tuo tarpu „Groupe Danone“ pajamų ataskaita yra vieno etapo formato pavyzdys.

Kita svarbi tarpinė suma, kuri gali būti nurodoma pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra pagrindinės veiklos pelnas. Pagrindinės veiklos pelnas yra gaunamas iš bendrojo pelno atimant veiklos sąnaudas, pvz., pardavimo, bendrąsias, administracines ir tyrimų bei plėtros. Veiklos pelnas parodo įmonės pelną vykdant įprastą veiklą, prieš atimant mokesčius, o ne finansinių įmonių atveju – prieš atimant palūkanų sąnaudas. Finansinių įmonių atveju palūkanų sąnaudos yra įtraukiamos į veiklos sąnaudos, todėl jau yra atimtos, apskaičiuojant veiklos pelną, nes tai yra susiję su tokių įmonių pagrindine veikla.

Veiklos pelnas kartais vadinamas EBIT (uždarbis prieš palūkanas ir mokesčius). Vis dėlto, veiklos pelnas ir EBIT nebūtinai yra tas pats. Pristačius pelno (nuostolių) ataskaitos komponentus ir formatus, kitas uždavinys yra suprasti ataskaitose pateikiamus skaičius. Siekdamas tinkamai suprasti ataskaitose nurodytus skaičius, analitikas turi būti susipažinęs su pajamų ir sąnaudų pripažinimo principais, tai yra kaip pajamos ir sąnaudos yra matuojamos ir priskiriamos tam tikram apskaitos laikotarpiui.

Taigi tarp pelno (nuostolių) ataskaitos komponentų yra šie: įprastinės pajamos; savikaina; pardavimo sąnaudos; bendrosios ir administracinės sąnaudos; kitos veiklos sąnaudos; ne pagrindinės veiklos pajamos ir sąnaudos; pelnas ir nuostolis iš kitos veiklos; vienkartiniai elementai; grynosios pajamos; ir uždarbis vienai akcijai.

2) Pajamų pripažinimas

Pajamų pripažinimas TASV Koncepcinė finansinės atskaitomybės sistema: pajamos yra ekonominės naudos padidėjimas apskaitos laikotarpiu, pvz., įplaukos arba turto vertės padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas, dėl kurių padidėja nuosavybė, išskyrus tokį nuosavybės padidėjimą, kuris susijęs su dalyvių įnašais. Pagal TFAS sąvoka „pajamos“ apima įprastines pajamas ir pelną iš kitos veiklos. Pelnas iš kitos veiklos yra panašus į įprastines pajamas, tačiau įprastai gaunamas iš antrinės ar šalutinės veiklos, o ne iš įmonės pagrindinės veiklos.

Pajamų pripažinimas Pavyzdžiui, restoranui perteklinės įrangos pardavimas už daugiau nei jos balansinė vertė yra pelnas iš kitos veiklos, o ne įprastinės pajamos. Panašiai ir su nuostoliais iš kitos veiklos: jie įprastai kyla iš šalutinės veiklos. Pelnas ir nuostoliai iš kitos veiklos kai kada gali būti laikomi pagrindinės veiklos dalimi (pvz., nuostoliai dėl atsargų vertės sumažėjimo) arba gali būti laikomi nepagrindinės veiklos dalimi (pvz., ne prekybinių vertybinių popierių pardavimas).

Pajamų pripažinimas Esminė problema apskaitoje yra tai, kada pripažinti pajamas (kada pajamas nurodyti p/n ataskaitoje). TFAS nurodoma, kad pajamos iš prekių pardavimo turi būti pripažįstamos (nurodomos p/n ataskaitoje), kai atitinkamos tolesnės sąlygos: bendrovė pirkėjui perdavė reikšmingą dalį prekių nuosavybės rizikų ir naudų; bendrovė nebeturi parduotų prekių nuosavybės nei efektyvios kontrolės; pajamų sumą galima patikimai išmatuoti.

Pajamų pripažinimas TFAS nurodoma, kad pajamos iš prekių pardavimo turi būti pripažįstamos, kai atitinkamos tolesnės sąlygos: yra labai tikėtina, kad bendrovė iš atliktos ūkinės operacijos gaus ekonominės naudos; kaštai, kurių buvo ar bus patirta dėl operacijos, gali būti patikimai išmatuoti. Paprastai tariant, tai reiškia, kad pajamos iš esmės pripažįstamos tada, kai pardavėjui nebelieka jokios rizikos, susijusios su prekėmis, pardavėjas negali nurodyti pirkėjui, ką daryti su prekėmis, pardavėjas žino, ką jis tikisi gauti ir yra pagrįstai įsitikinęs, kad gaus, taip pat pardavėjas žino, kokia prekių savikaina.

Pajamų pripažinimas Jungtinių Valstijų GAAP nurodyta, kad pajamos turėtų būti pripažįstamos, kai jos yra „realizuotos arba galimos realizuoti ir uždirbtos“. Jungtinių Valstijų Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) pateikia rekomendacijas, kaip taikyti apskaitos principus. Šiose gairėse nurodomi keturi kriterijai, skirti nustatyti, kada pajamos yra realizuotos arba galimos realizuoti ir uždirbtos: yra įrodymų, kad tarp pirkėjo ir pardavėjo įvyko susitarimas. Pavyzdžiui, tai kliudytų pripažinti pajamas tam tikram apskaitos laikotarpiui, jei produktas pristatomas prieš pat baigiantis tam apskaitos laikotarpiui o pardavimo sutartis sudaroma po laikotarpio pabaigos.

Pajamų pripažinimas Šiose gairėse nurodomi keturi kriterijai, skirti nustatyti, kada įplaukos yra realizuotos arba galimos realizuoti ir uždirbtos: produktas buvo pristatytas, arba paslauga buvo suteikta. Pavyzdžiui, tai kliudytų pajamų pripažinimui, kai produktas išsiųstas, tačiau pirkėjui realiai neperėjo prekių nuosavybės rizika ir nauda; kaina yra nustatyta arba lengvai nustatoma. Pavyzdžiui, tai neleistų įmonei pripažinti pajamų, kurios paremtos kokiu nors atsitiktinumu; pardavėjas yra pagrįstai įsitikinęs pinigų gavimu. Pavyzdžiui, tai neleistų įmonei pripažinti pajamų, kai yra mažai tikėtina, kad klientas sumokės.

Pajamų pripažinimas TFAS nurodoma, kad nuosavybės rizikos ir naudos perdavimas įprastai įvyksta tuomet, kai prekės pristatomos pirkėjui arba kai perduodama prekių teisinė nuosavybė. Visgi, kaip nurodyta pirmiau, fizinio prekių perdavimo atveju pajamos pripažįstamos ne visuomet. Pavyzdžiui, jeigu prekės pristatomos į mažmeninės prekybos parduotuvę konsignacijos pagrindais ir nuosavybės teisė nebus perduota, pajamos dar nėra pripažįstamos.

Pajamų pripažinimas TFAS nurodomi panašūs kriterijai, kaip pripažinti pajamas už paslaugų suteikimą. TFAS kriterijai, pagal kuriuos pripažįstamos palūkanos, honorarai ir dividendai, yra tokie, kad labai tikėtina, jog ekonominė nauda, susijusi su ūkine operacija, atiteks subjektui, o pajamų sumą galima patikimai išmatuoti. Įmonės privalo atskleisti pajamų pripažinimo politiką finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

Pajamų pripažinimas specialiais atvejais
Yra keletas atvejų, kai pajamų pripažinimą yra sunku nustatyti. Pavyzdžiui, tam tikromis aplinkybėmis, pajamos gali būti pripažįstamos prieš ar po prekių pristatymo arba paslaugų suteikimo, kaip apibendrinta žemiau. Pajamų pripažinimas specialiais atvejais Prieš prekes visiškai pristatant ar visiškai suteikiant paslaugas Pavyzdžiui, ilgalaikių sutarčių atveju, kai rezultatą galima patikimai pamatuoti, naudojamas užbaigimo procentinės dalies metodas. Tuomet, kai prekės pristatomos ar suteikiamos paslaugos Pajamos pripažįstamos taikant įprastus pajamų pripažinimo kriterijus. Po prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavimo atveju, kai yra abejonių dėl pirkėjo pajėgumo atlikti mokėjimus, yra tinkami pardavimo išsimokėtinai ir išlaidų atgavimo metodai.

Pajamų pripažinimas Toliau aptarsime pajamų pripažinimą tokiais atvejais: ilgalaikės sutartys, pardavimas išsimokėtinai, prekių mainai, bendrosios arba grynosios sumos.

Pajamų pripažinimas: ilgalaikės sutartys
Ilgalaikė sutartis (pavyzdžiui, statybų sutartis) yra tokia, kuri tęsiasi daugelį apskaitos laikotarpių. Tokių sutarčių atveju kyla klausimų, kaip nustatyti, kada gaunamas uždarbis ir kada turėtų įvykti pajamų pripažinimas. Pagal TFAS, tai gali būti atliekama taikant užbaigimo procentinės dalies (percentage-of-completion) metodą.

Pagal užbaigimo procentinės dalies metodą, kiekvienu apskaitos laikotarpiu įmonė įvertina, kokia procentinė sutarties dalis įvykdyta, ir tuomet nurodo tokį procentą nuo visų sutarties pajamų (eurais) p/n ataskaitoje. Sutarties vykdymo kaštai parodomi kaip sąnaudos. Todėl kiekvienais metais, atliekant darbus, yra nurodomos grynosios pajamos arba pelnas. Jungtinių Valstijų GAAP yra panašūs reikalavimai ilgalaikėms sutartims, įskaitant statybų sutartis.

Pagal TFAS, jeigu sutarties rezultato negalima patikimai išmatuoti, tuomet pajamos gali būti pripažįstamos pagal patirtus sutarties kaštus (bet tik tuomet, jei yra tikėtina, kad visus kaštus pavyks padengti). Sutarties kaštai yra pripažįstami sąnaudomis tą laikotarpį, kai buvo patirti. Taikant šį metodą, joks pelnas nėra pripažįstamas, kol nebuvo padengti visi kaštai. Tai yra išlaidų atgavimo (cost recovery) metodas (nors TFAS nėra naudojama sąvoka „išlaidų atgavimo metodas“).

Pagal Jungtinių Valstijų GAAP, tačiau ne pagal TFAS, pajamų pripažinimo metodas, naudojamas, kai rezultato negalima patikimai išmatuoti, yra užbaigtos sutarties (completed contract) metodas. Pagal užbaigtos sutarties metodą, įmonė nerodo jokių pajamų, kol sutartis nėra iš esmės užbaigiama (likusios išlaidos ir galimos rizikos nėra reikšmingos), nors reikėtų formuoti atidėjimus tikėtiniems nuostoliams. Patirti kaštai yra kaupiami balanse, o ne parodomi p/n ataskaitoje.

Dabar pažiūrėkime į keletą pavyzdžių 1 PAVYZDYS Pajamų pripažinimas ilgalaikių sutarčių atveju: pajamų pripažinimas pagal proporciją „New Era Network Associates“ turi penkerių metų licenciją teikti pagalbos paslaugas klientui. Bendra licencijos mokesčio suma, kurią gaus „New Era“, yra 1 milijonas JAV dolerių. „New Era“ pripažįsta licencijos pajamas proporcingai, nepriklausomai nuo laiko, kada gaunami pinigai. Kiek pajamų „New Era“ pripažins už šią licenciją kiekvienais metais?

Dabar pažiūrėkime į keletą pavyzdžių 1 PAVYZDYS Pajamų pripažinimas ilgalaikių sutarčių atveju: pajamų pripažinimas pagal proporciją „New Era Network Associates“ turi penkerių metų licenciją teikti pagalbos paslaugas klientui. Bendra licencijos mokesčio suma, kurią gaus „New Era“, yra 1 milijonas JAV dolerių. „New Era“ pripažįsta licencijos pajamas proporcingai, nepriklausomai nuo laiko, kada gaunami pinigai. Kiek pajamų „New Era“ pripažins už šią licenciją kiekvienais metais? Sprendimas Už šią licenciją „New Era Network Associates“ kasmet pripažins po JAV dol., ir taip penkerius metus (1 milijonas JAV dolerių padalytas iš 5).

2 PAVYZDYS Pajamų pripažinimas ilgalaikių sutarčių atveju: užbaigimo procentinės dalies metodas „Stelle Technology“ yra pasirašiusi sutartį sukurti tinklą klientui už bendrą kainą, siekiančią 10 milijonų eurų. Tinklas bus sukurtas per apytiksliai trejus metus, o bendra statybos kaina sieks 6 milijonus eurų. „Stelle“ pripažįsta ilgalaikių sutarčių pajamas, taikydama užbaigimo procentinės dalies metodą ir apskaičiuoja užbaigimo procentą pagal patirtas išlaidas kaip visų numatomų išlaidų procentinę dalį. 1 metų pabaigoje įmonė išleido 3 milijonus eurų. Būsimos išlaidos turėtų siekti dar 3 milijonus eurų. Kiek pajamų „Stelle“ pripažins 1 metais? 2 metų pabaigoje įmonė išleido dar 2,4 milijono eurų, o bendra išlaidų suma siekia 5,4 milijono eurų. Būsimos išlaidos turėtų siekti dar 0,6 milijono eurų. Kiek pajamų „Stelle“ pripažins 2 metais? 3 metų pabaigoje sutartis įvykdoma. Įmonė išleido bendrą 6 milijonų eurų sumą. Kiek pajamų „Stelle“ pripažins 3 metais?

1 punkto sprendimas „Stelle“ išleido 50 procentų bendrų projektų išlaidų (3 milijonai eurų, padalyti iš 6 milijonų eurų), taigi 1 metais įmonė pripažins 50 procentų bendrų sutarties pajamų (t. y. 5 mln. eurų). 2 punkto sprendimas Kadangi „Stelle“ išleido 90 procentų visų projekto išlaidų (5,4 milijono eurų, padalyti iš 6 milijonų eurų), 2 metų pabaigoje ji turės pripažinti 90 procentų visų sutarties pajamų (t. y. 9 milijonus eurų). „Stelle“ jau yra pripažinusi 5 milijonus eurų pajamų 1 metais, taigi 2 metais įmonė pripažins 4 milijonus eurų pajamų (9 milijonai eurų, atėmus 5 milijonus eurų). 3 punkto sprendimas Kadangi „Stelle“ išleido 100 procentų visų projekto išlaidų, trečiųjų metų pabaigoje ji turės būti pripažinusi 100 procentų visų sutarties pajamų (t. y. 10 milijonų eurų). „Stelle“ jau yra pripažinusi 9 milijonus eurų pajamų 2 metų pabaigoje, taigi trečiaisiais metais įmonė pripažins 1 milijoną eurų pajamų (10 milijonų eurų, atėmus 9 milijonus eurų). 1 metai 2 metai 3 metai Iš viso Pajamos 5 mln. Eur 4 mln. Eur 1 mln. Eur 10 mln. Eur

3 PAVYZDYS Pajamų pripažinimas ilgalaikių sutarčių atveju: rezultato negalima patikimai išmatuoti „Kolenda Technology Group“ yra pasirašiusi sutartį sukurti tinklą klientui, kurio bendra pardavimo kaina yra 10 milijonų dolerių. Šis tinklas bus kuriamas apie trejus metus, tačiau yra didelių abejonių dėl bendrų kūrimo išlaidų, nes tai susiję su naujomis technologijomis. Kitaip tariant, rezultato negalima patikimai išmatuoti, tačiau tikėtina, kad visos patirtas išlaidas iki sutartos kainos bus atgautos. Atsižvelgiant į toliau pateikiamas išlaidas, kiek pajamų, sąnaudų (statybos kaina) ir pelno įmonė pripažintų kiekvienais metais pagal TFAS bei taikydama užbaigtos sutarties metodą pagal JAV GAAP? Sumos, periodiškai nurodomos išrašytose sąskaitose klientui ir gaunamos iš kliento, nebūtinai yra tokios pat kaip pajamos, kurios pripažįstamos per laikotarpį. Kad būtų paprasčiau, sakykime, kad „Kolenda“ sumoka už visas patirtas išlaidas iškart. 1 metų pabaigoje „Kolenda“ išleido 3 mln. dolerių. 2 metų pabaigoje „Kolenda“ iš viso išleido 5,4 mln. dolerių. 3 metų pabaigoje sutartis įvykdoma. „Kolenda“ iš viso išleido 6 mln. dolerių.

Sprendimas Pagal TFAS, pajamos gali būti pripažįstamos pagal patirtas sutarties išlaidas, jeigu sutarties rezultato negalima patikimai pamatuoti ir yra tikėtina, kad išlaidos bus atgautos. Šiame pavyzdyje sutarties kaštai neaiškūs, tačiau tikėtina, kad „Kolenda“ atgaus išlaidas iki 10 mln. JAV dol. Pagal JAV GAAP, įmonė taikytų užbaigtos sutarties metodą. Jokių pajamų nebus pripažinta, kol sutartis nebus užbaigta. 1 metai. Pagal TFAS, „Kolenda“ pripažintų 3 milijonų dolerių sąnaudas statybai, 3 milijonus dolerių pajamų, taigi 0 dolerių pelno. Pagal JAV GAAP, „Kolenda“ pripažintų 0 dolerių sąnaudų statybai, 0 dolerių pajamų ir 0 dolerių pelno. 3 milijonų dolerių išlaidos būtų nurodomos balanse kaip padidėjimas sąskaitoje „vykdoma statyba“ ir kaip pinigų likučio sumažėjimas. 2 metai. Pagal TFAS, „Kolenda“ pripažintų 2,4 mln. dol. statybos sąnaudų, 2,4 mln. dol. pajamų ir 0 dol. pelno. Pagal JAV GAAP, „Kolenda“ pripažintų 0 dolerių sąnaudų statybai, 0 dolerių pajamų ir 0 dolerių pelno. 2,4 milijonų dolerių išlaidos būtų nurodomos balanse kaip padidėjimas sąskaitoje „vykdoma statyba“ ir kaip pinigų likučio sumažėjimas. 3 metai. Pagal TFAS, „Kolenda“ pripažintų 0,6 mln. dol. patirtų statybos sąnaudų per laikotarpį. Kadangi sutartis užbaigta, o rezultatą dabar galima išmatuoti, įmonė pripažintų likusias 4,6 mln. dol. pajamas iš sutarties, ir 4 mln. dol. pelną. Pagal JAV GAAP, kadangi sutartis įvykdyta, „Kolenda“ pripažintų bendras sutarties pajamas (t. y. 10 mln. dol.), 6 mln. dol. statybos sąnaudų, ir 4 mln. dol. pelno. Balanso sąskaita „vykdoma statyba“ būtų panaikinta.

Santrauka Pajamų pripažinimas pagal patirtas sutarties sąnaudas: TFAS Užbaigtos sutarties metodas: JAV GAAP 1 metai 2 metai 3 metai Iš viso Pajamos 3 mln. dol. 2,4 mln. dol. 4,6 mln. dol. 10 mln. dol. Statybos sąnaudos 0,6 mln. dol. 6 mln. dol. Pelnas 0 mln. dol. 4 mln. dol. 1 metai 2 metai 3 metai Iš viso Pajamos 0 mln. dol. 10 mln. dol. Statybos sąnaudos 6 mln. dol. Pelnas 4 mln. dol.

1, 2 ir 3 pavyzdžiuose parodyti pajamų iš ilgalaikių sutarčių pripažinimo metodai. Kaip matyti, užbaigimo procentinės dalies metodo atveju pajamos pripažįstamos greičiau negu užbaigtos sutarties metodo atveju, taigi tai gali būti laikoma ne tokiu konservatyviu metodu. Be to, užbaigimo procentinės dalies metodo atveju remiamasi vadovybės įverčiais, kas nėra taip objektyvu, kaip užbaigtos sutarties metodo atveju. Vis dėlto, užbaigimo procentinės dalies metodo privalumas yra tas, kad pajamų pripažinimas geriau atitinka apskaitos laikotarpį, kuriuo jos buvo uždirbtos.

Dėl to, kad geriau atitinka laikotarpius, per kuriuos darbai yra atliekami, užbaigimo procentinės dalies metodas yra tinkamesnis metodas pajamų pripažinimui ilgalaikių sutarčių atveju; jis yra privalomas, kai rezultatą galima patikimai išmatuoti tiek pagal TFAS, tiek pagal JAV GAAP. Pagal TFAS ir JAV GAAP, jeigu sutarties atveju tikėtini nuostoliai, apie juos pranešama iš karto, o ne pasibaigus sutarčiai, nepriklausomai nuo taikomo metodo (pvz., užbaigimo procentinės dalies arba užbaigtos sutarties).

Jeigu sutarties rezultatą galima patikimai išmatuoti Jeigu sutarties rezultato negalima patikimai išmatuoti Jeigu sutarties atveju tikimasi patirti nuostolių TFAS Užbaigimo procentinės dalies metodas Išlaidų atgavimo metodas Nuostoliai parodomi iš karto, o ne įvykdžius sutartį GAAP Sutarties užbaigimo metodas

Pajamų pripažinimas: pardavimas išsimokėtinai
Pardavimo išsimokėtinai (installment sales) (pardavimas, kai pajamos gaunamos dalimis per ilgesnį laikotarpį) atveju TFAS išskiria būsimas įplaukas į pardavimo kainą, kuri yra diskontuota būsimų įplaukų vertė, bei į palūkanų komponentą. Pajamos, priskirtinos pardavimo kainai, yra pripažįstamos pardavimo dieną, o pajamos, priskirtinos palūkanų komponentui, yra pripažįstamos per skirtingus laikotarpius.

Pagal JAV GAAP, kai pardavėjas užbaigė reikšmingą veiklos dalį uždarbio atžvilgiu ir yra arba įsitikinęs, kad gaus pardavimo kainą, arba gali apskaičiuoti sumą, kuri nebus gauta, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos yra pripažįstamos ir apskaitomos taikant įprastas pajamų pripažinimo sąlygas. Kai šios dvi sąlygos nėra visiškai tenkinamos, pagal JAV GAAP dalis pelno yra atidedama. Du iš metodų gali būti tinkami šiomis ribotomis aplinkybėmis ir skirti nustatyti pelno sumai, kuri turi būti pripažįstama kiekvienais metais: pardavimo išsimokėtinai metodas ir išlaidų atgavimo metodas.

Pagal pardavimo išsimokėtinai metodą pelno dalis, kuri pripažįstama kiekvienu apskaitos laikotarpiu, yra nustatoma atsižvelgiant į tai, kokią dalį įplaukų nuo visos pardavimo kainos gavo pardavėjas. Pagal išlaidų atgavimo metodą, pardavėjas nerodo jokio pelno, kol pirkėjo sumokėta suma, įskaitant pagrindinę sumą ir palūkanas, netampa didesnė už visus pardavėjo patirtus kaštus, susijusius su tuo nekilnojamuoju turtu. Atkreipkite dėmesį, kad šis išlaidų atgavimo metodas yra panašus į pajamų pripažinimo metodą pagal TFAS, aprašytą pirmiau, kai sutarties rezultato negalima patikimai pamatuoti (nors TFAS nėra naudojama išlaidų atgavimo metodo sąvoka).

4 pavyzdys Pajamų pripažinimas: pardavimo išsimokėtinai ir išlaidų atgavimo metodai Sakykime, kad bendra turto pardavimo kaina ir savikaina yra atitinkamai JAV dol. ir JAV dol., taigi bendras pelnas būtų JAV dol. Pinigų suma, kurią pardavėjas gavo kaip pradinę įmoką, yra JAV dol., o likusi pradavimo kaina bus gauta per 10 metų laikotarpį. Nustatyta, kad yra nemažai abejonių dėl pirkėjo pajėgumo atlikti visus mokėjimus. Kiek pelno bus pripažinta tuo apskaitos laikotarpiu, kai gauta pradinė įmoka, jeigu: Taikomas pardavimo išsimokėtinai metodas? Taikomas išlaidų atgavimo metodas?

1 punkto sprendimas Pardavimo išsimokėtinai metodo atveju gauti pinigai padalijami tarp atgautų išlaidų ir pelno, taikant pelno ir pardavimo kainos santykį; šiuo atveju šis santykis yra dol./ dol. = 0,45 arba 45 procentai. Taigi, pardavėjas pripažins tokį pelną, kylantį iš pradinės įmokos: 45 procentai nuo dol. = dol. 2 punkto sprendimas Pagal pajamų pripažinimo išlaidų atgavimo metodą, įmonė nepripažintų jokio pelno, kylančio iš pradinės įmokos, nes pirkėjo sumokėta pinigų suma neviršija dol. siekiančios turto savikainos.

Pajamų pripažinimas: prekių mainai
Pajamų pripažinimo problemos, susijusios su mainų operacijomis (nepiniginiai mainai), tapo ypač svarbios vystantis elektroninei prekybai. Pavyzdžiui, jeigu įmonė A reklamos plotą iškeičia į kompiuterinę įrangą iš įmonės B, tačiau neįvyksta jokių apsikeitimų pinigais, ar įmonės A ir B gali nurodyti pajamas? Tokie mainai vadinami „mainų (barterio) sandoriu“.

Pajamų pripažinimas: prekių mainai
Pagal TFAS, pajamos iš barterinių mainų sandorių turi būti matuojamos remiantis tikrąja verte pajamų iš panašių ne mainų sandorių su nesusijusiomis šalimis (šalimis, kurios nėra mainų partneriai). JAV GAAP nurodyta, kad barterinių mainų pajamos gali būti pripažįstamos tikrąja verte tik tuomet, jeigu įmonė istoriškai yra gavusi pinigų už tokias paslaugas, taigi gali remtis šia istorine patirtimi kaip pagrindu nustatant tikrąją barterinių mainų vertę; kitu atveju pajamos iš mainų sandorio prilyginamos perleisto turto balansinei vertei.

Pajamų pripažinimas: bendrosios arba grynosios sumos
Kuriantis internetinėms prekybos įmonėms, daugelis ėmė pardavinėti produktus, kurių niekada neturėjo savo sandėliuose; jie tiesiog rūpinasi, kad tiekėjas išsiųstų produktus tiesiai galutiniam klientui. Iš tiesų daugelis tokių įmonių yra tiekėjo atstovai, o grynasis skirtumas tarp jų pardavimo pajamų ir sąnaudų yra lygus pardavimo komisiniams. Kokią sumą šios įmonės turėtų nurodyti kaip savo pajamas – bendrą pardavimo pajamų sumą, gautą iš klientų, ar tik skirtumą tarp pardavimo pajamų ir sąnaudų?

JAV GAAP nurodoma, kad pasirinkimas turėtų būti paremtas konkrečia situacija, taip pat pateikiamos gairės, kaip nustatyti, kada pajamos turėtų būti nurodomos kaip bendrosios ar grynosios. Tam kad nurodyti bendrąsias pajamas, reikia tenkinti šiuos kriterijus: įmonė yra pagrindinis sutartimi įsipareigojęs subjektas; prisiima prekių riziką ir pirkėjo nemokumo riziką; gali pasirinkti savo tiekėją; turi pagrįstą laisvę nustatyti kainą. Jei šie kriterijai netenkinami, įmonė turėtų nurodyti grynąsias pajamas.

5 PAVYZDYS Bendrųjų ir grynųjų pajamų pateikimas „Flyalot“ yra pasirašiusi sutarčių su keliomis didelėmis oro linijų bendrovėmis, kad gautų lėktuvo bilietų pigiau. Įmonė moka tik už bilietus, kuriuos parduoda klientams. Vėliausiu laikotarpiu „Flyalot“ internetu pardavė lėktuvo bilietų, kurių bendra vertė 1,1 mln. dol. Šie bilietai „Flyalot“ kainavo 1 mln. dol. Įmonės tiesioginės pardavimo išlaidos buvo dol. Kai klientai gauna bilietus, oro linijų bendrovė yra atsakinga už visų paslaugų, susijusių su klientų skrydžiais, teikimą. Parodykite pajamų pateikimą pagal: bendrąsias sumas, grynąsias sumas. Nustatykite ir pagrįskite tinkamą pajamų pateikimo metodą.

1 punkto sprendimas Žemiau esančioje lentelėje parodyta, kaip pateikiamos bendrosios ir grynosios sumos. A. Bendrosios sumos B. Grynosios sumos Pajamos dol. dol. Savikaina dol. 2 000 dol. Bendrasis pelnas dol. 2 punkto sprendimas „Flyalot“ turėtų nurodyti grynąsias sumas. „Flyalot“ moka tik už bilietus, kuriuos parduoda savo klientams, taigi ji nepatiria su prekėmis susijusios rizikos. Be to, oro linijų bendrovė – ne „Flyalot“, yra pagrindinis sutartimi įsipareigojęs subjektas. Taigi turėtų būti nurodomos dol. pajamos.

Pajamų pripažinimas Iš ankstesnių pavyzdžių yra aišku, kad pajamų pripažinimas skiriasi visame pasaulyje, dėl ko yra sudėtinga lyginti bendrovių pajamas. Bendruose apskaitos standartuose, kuriuos 2014 m. gegužės mėn. išleido TASV ir FASV, pristatomi keletas pagrindinių pajamų pripažinimo principų pokyčių, dėl ko turėtų pagerėti pajamų palyginamumas. Naujieji standartai galioja apskaitos periodams, prasidedantiems po 2018 m. sausio 1 d. pagal TFAS ir po 2017 m. gruodžio 15 d., pagal JAV GAAP.

Pajamų pripažinimas Abiejų standartų turinys yra beveik identiškas.
Pagrindinis jungtinio standarto principas yra tas, kad pajamos turėtų būti pripažįstamos, kad „atspindėtų prekių ar paslaugų suteikimą klientams tokia suma, kurią subjektas tikisi gauti mainais į šias prekes ar paslaugas“.

Pajamų pripažinimas Norint pasiekti pagrindinį principą, standarte pateikiamas penkių žingsnių taikymas pripažįstant pajamas: identifikuoti sutartį (-is) su klientu, identifikuoti sutarties įsipareigojimų vykdymą, nustatyti ūkinės operacijos kainą, paskirstyti ūkinės operacijos kainą pagal sutarties įsipareigojimų vykdymą, pripažinti pajamas, kai subjektas įvykdo įsipareigojimus.

Pajamų pripažinimas Pagal naujuosius standartus kai kurioms susijusioms išlaidoms reikia specifinės apskaitos. Visų pirma, papildomi kaštai gaunant sutartį ir tam tikri kaštai, patirti vykdant sutartį, turi būti kapitalizuojami pagal naujuosius standartus (t. y. nurodomi kaip turtas balanse, o ne kaip sąnaudos p/n ataskaitoje). Jeigu įmonė prieš taikydama jungtinį standartą šiuos papildomus kaštus priskyrė sąnaudoms, jei niekas kitas nesikeičia, pagal jungtinius standartus jos pelningumas iš pradžių bus didesnis.

Pajamų pripažinimas Atskleidimo reikalavimai yra pakankamai platūs.
Įmonės metų pabaigoje privalo atskleisti informaciją apie sutartis su klientais, suskirstytas į skirtingas kategorijas. Kategorijos gali būti paremtos: produkto tipu, geografiniu regionu, kliento ar pardavimo kanalo tipu, sutarties kainodaros sąlygų tipu, sutarties trukme, atsiskaitymų laiku.

3) Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudų pripažinimas Sąnaudos yra išskaičiuojamos iš pajamų, kad būtų gautas įmonės grynasis pelnas arba nuostolis. Pagal TASV Koncepcinę sistemą, sąnaudos yra „ekonominės naudos sumažėjimas apskaitiniu laikotarpiu ir pasireiškia kaip išmokos, turto vertės sumažėjimas arba įsipareigojimų atsiradimas, dėl ko sumažėja nuosavybė, išskyrus tokį nuosavybės sumažėjimą, kuris susijęs su paskirstymu bendrovės dalyviams“. Apskritai įmonė pripažįsta sąnaudas tuo laikotarpiu, kuriuo ji gauna ekonominę naudą, susijusią su sąnaudomis, arba praranda dalį anksčiau pripažintos ekonominės naudos.

Sąnaudų pripažinimas Bendras sąnaudų pripažinimo principas yra derinimo principas: susieti sąnaudas su pajamomis (pavyzdžiui, parduotų prekių savikaina), su laikotarpiu, kada patiriamos sąnaudos (periodiniai kaštai, pavyzdžiui, atlyginimai administracijai), arba su patirtų sąnaudų numatomos naudos laikotarpiu (pavyzdžiui, nusidėvėjimas).

Sąnaudų pripažinimas: atsargų įkainojimo metodai
Pagal kainos formulę nustatoma, kurios prekės laikomos parduotomis ir kurios laikomos kaip liekančios sandėlyje. Aptarsime tris metodus: FIFO metodą, vidutinės svertinės kainos metodą, LIFO metodą. Ir TFAS, ir JAV GAAP leidžia taikyti FIFO ir vidutinės svertinės kainos metodus tam, kad paskirstyti kaštus.

PAVYZDYS Atsargų savikainos ir pajamų derinimas „Kahn Distribution Limited“ (KDL) perka prekes perpardavimui m. pradžioje „Kahn“ neturėjo jokių atsargų. Per 2009 metus „Kahn“ įvykdė tokius sandorius: Per metus KDL pardavė vienetų prekių po 50 dol. už vienetą ir gavo atsiskaitymą iš karto. KDL apskaičiavo, kad sandėlyje liko vienetų prekių. Kokios yra pajamos ir sąnaudos, susijusios su sandoriais, įvykdytais 2009 m.? Prekių pirkimas Pirmas ketvirtis 2 000 vienetų, vnt. kaina 40 dol. Antras ketvirtis 1 500 vienetų, vnt. kaina 41 dol. Trečias ketvirtis 2 200 vienetų, vnt. kaina 43 dol. Ketvirtas ketvirtis 1 900 vienetų, vnt. kaina 45 dol. Iš viso 7 600 vienetų, kurių bendra savikaina dol.

Pagal FIFO metodą seniausiai įsigytos (arba pasigamintos) prekės yra laikomos parduotomis pirmiausia, o naujausiai įsigytos (arba pasigamintos) prekės, laikoma, kad lieka atsargose. Pirmų įsigytų (arba pasigamintų) prekių įsigijimo kaina tampa pirmiausia parduotų prekių savikaina, lyg tai seniausiai įsigytos prekės būtų parduotos pirmiausia. Todėl galutiniame atsargų sąraše būtų vėliausiai įsigytos prekės.

Sprendimas 2009 m. pajamos būtų dol. (5 600 x 50 dol. už vnt.). Iš pradžių visa įsigytų prekių įsigijimo kaina balanse būtų įrašoma kaip inventorius (turtas), kurio vertė dol m. pirmųjų įsigytų vienetų kaina būtų apskaitoma kaip sąnaudos (suderinta pajamų atžvilgiu), o likusių neparduotų vienetų kaina liktų balanse. Pasitikrinimui: bendra prekių savikaina: dol dol. = dol. Parduotų prekių savikaina būtų apskaitoma kaip sąnaudos, tenkančios pajamoms, kurios siekė dol.: Parduotų prekių savikaina Iš pirmo ketvirčio 2 000 vnt., kurių kaina po 40 dol. = dol. Iš antro ketvirčio 1 500 vnt., kurių kaina po 41 dol. = dol. Iš trečio ketvirčio 2 100 vnt., kurių kaina po 43 dol. = dol. Bendra parduotų prekių savikaina dol. Balanse likusių prekių savikaina 100 vnt., kurių kaina po 43 dol. 4 300 dol. Iš ketvirto ketvirčio 1 900 vnt., kurių kaina po 45 dol. dol. Bendra likusių prekių savikaina dol. Pajamos dol. Parduotų prekių savikaina dol. Bendras pelnas dol.

Vidutinės svertinės kainos metodu vidutinė sandėlyje esančių prekių kaina priskiriama ir parduotiems vienetams, ir tiems, kurie lieka atsargose. Priskyrimas paremtas vidutine vieneto kaina (bendra visų prekių savikaina / bendras visų prekių kiekis) bei parduotų vienetų skaičiumi ir sandėlyje likusių vienetų skaičiumi.

KDL atveju vidutinė svertinė kaina už vienetą būtų dol./7 600 vnt. = 42,3158 dol. už vnt. Parduotų prekių savikaina, taikant vidutinės svertinės kainos metodą, būtų 5 600 vnt. po 42,3158 dol. = dol. Sandėlyje liekančių prekių vertė, taikant vidutinės svertinės kainos metodą, būtų 2 000 vnt. po 42,3158 = dol.

Dar vienas metodas yra leidžiamas pagal JAV GAAP, tačiau neleidžiamas pagal TFAS. Tai LIFO metodas. Pagal LIFO metodą naujausiai įsigytos (arba pasigamintos) prekės yra laikomos parduotomis pirmiausia, o seniausiai įsigytos (arba pasigamintos) prekės, laikoma, kad lieka atsargose. Vėliausių įsigytų prekių įsigijimo kaina tampa pirmiausia parduotų prekių savikaina, lyg tai naujausiai įsigytos prekės būtų parduotos pirmiausia. Pagalvokite apie medieną miško sandėlyje. Gali būti, kad seniausia mediena sukrauta apačioje. Parduodant medieną, pirmiausia parduodama nuo krūvos viršaus, taigi vėliausiai sukrauta mediena iškeliauja pirmiausia.

Pagal LIFO metodą, KDL pavyzdyje būtų laikoma, kad vienetų prekių, liekančių sandėlyje, yra gauta iš pirmo ketvirčio pirkimų: Liekančios prekės vnt., kurių kaina po 40 dol. už vnt. = dol. Likusi prekių įsigijimo kaina būtų priskirta parduotų prekių savikainai pagal LIFO: Bendra kaina dol., atėmus dol., liekančių sandėlyje = dol. Tą patį gautume ir skaičiuodami kitaip: paskutinių įsigytų vienetų kaina priskiriama parduotų prekių savikainai pagal LIFO: 1 900 vienetų po 45 dol vienetų po 43 dol vienetų po 41 dol. = dol.

Atsargų įkainojimo metodų suvestinė lentelė Metodas Aprašymas Parduotų prekių savikaina, kai kainos kyla, palyginus su kitais dviem metodais Liekančių prekių savikaina, kai kainos kyla, palyginus su kitais dviem metodais FIFO Pirmiausiai įsigytų prekių kaina priskiriama pirmiausia parduotų prekių savikainai Mažiausia Didžiausia LIFO Vėliausiai įsigytų prekių kaina priskiriama pirmiausia parduotų prekių savikainai Didžiausia* Mažiausia* Vidutinė svertinė kaina Santykis tarp visų įsigijimo kaštų ir visų sandėlyje esančių prekių kiekio Vidutinė

Sąnaudų pripažinimas Toliau aptarsime sąnaudų pripažinimą tokiais atvejais: abejotinos gautinos sumos, garantijos, nusidėvėjimas ir amortizacija.

Sąnaudų pripažinimas: abejotinos gautinos sumos
Kai įmonė parduoda savo produktus ar paslaugas skolon / į kreditą (atidedant atsiskaitymą), yra tikėtina, kad dalis klientų galiausiai neįvykdys savo įsipareigojimų (t. y. nesumokės). Pardavimo metu nėra žinoma, kuris klientas neįvykdys įsipareigojimų. Vienas iš galimų metodų, kaip pripažinti nuostolius dėl negautų atsiskaitymų iš kliento, būtų laukti tol, kol klientas bankrutuoja, ir tik tuomet pripažinti nuostolius (tiesioginio nurašymo metodas). Toks metodas neatitinka visuotinai pripažintų apskaitos principų.

Sąnaudų pripažinimas: abejotinos gautinos sumos
Pagal derinimo principą tuomet, kai pripažįstamos pajamos iš pardavimo, įmonė privalo įvertinti ir užregistruoti apskaitoje, kiek pajamų galiausiai bus negauta. Įmonės tokius įverčius rengia remdamosi ankstesne patirtimi su negautomis sumomis. Tokie įverčiai gali būti išreikšti kaip: tam tikras procentas nuo bendros pardavimų sumos, tam tikras procentas nuo bendros pirkėjų skolos, tam tikras procentas nuo pirkėjų skolų, vėluojančių daugiau nei ... d. Įmonė apskaito abejotinas gautinas sumas kaip sąnaudas p/n ataskaitoje, o ne kaip mažesnes pajamas.

Sąnaudų pripažinimas: garantijos
Kartais įmonės teikia garantiją parduodamiems produktams. Jei paaiškėja, kad produktas turi trūkumų kokiu nors atžvilgiu, kas įeina į garantijos sąlygas, įmonė patirs išlaidų remontuodama arba keisdama produktą. Pardavimo metu įmonė nežino, kiek būsimų išlaidų, susijusių su garantijomis, ji patirs. Vienas iš galimų būdų būtų laukti, kol bus patirtos faktinės išlaidos dėl suteiktos garantijos ir apskaitoje parodyti išlaidas tuo metu. Vis dėlto, tokiu atveju nebus taikomas pajamų ir sąnaudų derinimo principas.

Sąnaudų pripažinimas: garantijos
Pagal derinimo principą įmonė privalo apskaičiuoti būsimų sąnaudų sumą, kuri bus patirta dėl suteiktos garantijos, ir apskaitoje pripažinti prognozuojamas garantijos sąnaudas tuo laikotarpiu, kai įvyko pardavimas, bei atnaujinti tokias prognozuojamas sąnaudas visu garantijos laikotarpiu.

Sąnaudų pripažinimas: nusidėvėjimas ir amortizacija
Įmonės dažnai patiria išlaidų, kad įsigytų ilgalaikio turto. Ilgalaikis turtas yra toks turtas, kuris, tikėtina, suteiks naudos ateityje, ilgiau nei metus laiko. Pavyzdžiai yra žemė (nekilnojamasis turtas), įranga, įrengimai ir nematerialusis turtas (turtas, kurio negalima apčiuopti), pavyzdžiui, prekės ženklai. Ilgalaikio turto išlaidos paskirstomos per laiką, kurį jis teikia ekonominės naudos. Du pagrindiniai tipai ilgalaikio turto, kurio išlaidos nėra paskirstomos per laiką, yra žemė ir toks nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas neribotas.

Nusidėvėjimas yra toks procesas, kai ilgalaikio turto išlaidos sistemingai paskirstomos per laikotarpį, kurį, tikėtina, turtas teiks ekonominės naudos. „Nusidėvėjimas“ yra sąvoka, priskiriama fiziniam ilgalaikiam turtui, pavyzdžiui, įrangai ir įrengimams (žemė nenusidėvi), o amortizacija yra sąvoka priskiriama nematerialiajam ilgalaikiam turtui, kurio naudingumo laikas ribotas.

TFAS leidžia naudoti du alternatyvius modelius NT, įrangai ir įrengimams vertinti: sąnaudų modelį ir perkainojimo modelį. Pagal sąnaudų modelį, nudėvima turto vertė (įsigijimo kaštai minus likutinė vertė) yra paskirstoma per likusį turto naudingo tarnavimo laiką. Pagal sąnaudų modelį, turtas apskaitoje parodomas jo įsigijimo savikaina, atėmus visą susikaupusį nusidėvėjimą. Pagal perkainojimo modelį, apskaitoje rodoma turto tikroji vertė. JAV GAAP atveju perkainojimo modelis nėra leidžiamas.

Yra du kiti svarbūs skirtumai tarp TFAS ir JAV GAAP: pagal TFAS kiekvienas turto komponentas turi būti nudėvimas atskirai, o pagal JAV GAAP nereikalauja kiekvieno komponento nudėvėti atskirai; pagal TFAS turto likutinė vertė ir naudingo tarnavimo laikas turi būti peržiūrimi kasmet, o JAV GAAP atveju nėra nurodyta, kad tokia peržiūra privaloma.

Metodas, naudojamas apskaičiuojant nusidėvėjimą, turėtų atspindėti tempą, pagal kurį bus gaunama ekonominė turto nauda. TFAS nenurodo vieno konkretaus metodo skaičiuoti nusidėvėjimui, tačiau pažymi, kad yra keli populiariausi metodai: tiesinis metodas, mažėjančios vertės metodas (pagreitintas nusidėvėjimas), gamybos vienetų (produkcijos) metodas (nusidėvėjimas skiriasi priklausomai nuo gamybos ar naudojimo).

Tiesiniu metodu ilgalaikio turto kaštai (atėmus apskaičiuotą likutinę vertę) tolygiai paskirstomi per numatomą turto naudingo tarnavimo laiką. Skaičiuojant nusidėvėjimą ir amortizaciją reikia dviejų esminių įverčių: numatomo turto naudingo tarnavimo laiko, ir likutinės turto vertės. Pagal TFAS, likutinė vertė yra suma, kurią įmonė tikisi gauti pardavusi turtą pasibaigus jo naudingo tarnavimo laikui.

Sekančiame pavyzdyje daroma prielaida, kad įrengimas yra nudėvimas pagal tiesinį metodą, ir parodoma, kaip metinės nusidėvėjimo sąnaudos skiriasi esant skirtingiems turto naudingo tarnavimo laiko ir likutinės vertės rodikliams. Kaip parodyta, metinės nusidėvėjimo sąnaudos yra jautrios tiek naudingo tarnavimo laiko, tiek likutinės vertės atžvilgiu.

PAVYZDYS Metinių nusidėvėjimo sąnaudų jautrumas naudingo tarnavimo laiko ir likutinės vertės atžvilgiu Naudojant tiesinį nusidėvėjimo metodą, metinis nusidėvėjimas skaičiuojamas taip: Sakykime, kad turto įsigijimo kaina yra dol. Jei, pavyzdžiui, apskaičiuota likutinė turto vertė yra 0 dol., o apskaičiuotas naudojimo laikas 5 metai, metinės nusidėvėjimo sąnaudos pagal tiesinį metodą būtų ( dol. – 0 dol.)/5 m. = dol. Palyginimui, jei turto naudojimo laiką (5 metai) laikytume konstanta, tačiau turto likutinę vertę padidintume iki dol., metinės nusidėvėjimo sąnaudos siektų tik dol. [skaičiuojama kaip ( dol. – dol.)/5 m.]. Kita vertus, likutinę turto vertę laikant 0 dol., tačiau didinant apskaičiuotą turto naudojimo laiką iki 10 metų, metinės nusidėvėjimo sąnaudos siektų tik dol. [skaičiuojama kaip ( dol. – 0 dol.)/10 m.]. Įsigijimo kaina – likutinė vertė Naudingo tarnavimo laikas

Tiesinio nusidėvėjimo metodo alternatyvos yra vadinamos pagreitintais nusidėvėjimo metodais, nes jais pagreitinamas nusidėvėjimo laikas. Pagreitinto nusidėvėjimo metodais didesnė sąnaudų dalis priskiriama prie pirmųjų turto naudingo tarnavimo metų. Šie metodai yra tinkami, jeigu yra numatoma, kad įranga arba įrengimai bus sunaudojami greičiau pirmaisiais metais (pvz., automobilis). Dažnai naudojamas pagreitinto nusidėvėjimo metodas yra mažėjančios vertės metodas. Jis pavaizduotas kitame pavyzdyje.

PAVYZDYS Nusidėvėjimas naudojant mažėjančios vertės metodą Sakykime, kad kompiuterinės įrangos kaina buvo dol., likutinė vertė yra dol., o apytikslis naudojimo laikas yra penkeri metai. Pagal mažėjančios vertės metodą, pirmasis žingsnis yra nustatyti tiesinio nusidėvėjimo koeficientą, t.y. tokį koeficientą kuriuo turtas būtų nudėvimas pagal tiesinį metodą. Šis koeficientas yra apskaičiuojamas kaip 100 procentų, padalyta iš naudingo tarnavimo laiko, arba 20 procentų penkerių metų naudingo tarnavimo laikui. Pagal tiesinio nusidėvėjimo metodą, 1/5 arba 20 procentų nudėvimos turto vertės (čia dol. – dol. = dol.) būtų priskaitoma į sąnaudas kasmet penkerius metus. Nusidėvėjimo sąnaudos per metus siektų dol. Kitas žingsnis yra nustatyti greitėjimo faktorių, kuris atitiktų turto naudojimo modelį. Dažnai naudojami greitėjimo faktoriai yra 150 procentų ir 200 procentų. Pastarasis žinomas kaip dvigubai mažėjančios vertės metodas, nes turtas nudėvimas dukart greičiau nei tiesiniu metodu. Naudojant 200 procentų greitėjimo faktorių, mažėjančios vertės koeficientas būtų 40 procentų (20 procentų x 2). Tuomet šis koeficientas kiekvienu laikotarpiu yra taikomas likusiai nenudėvėtai turto vertei (vadinamai grynąja apskaitine verte). Pirmųjų metų pradžioje grynoji apskaitinė vertė yra dol. Nusidėvėjimo sąnaudos pirmais pilnais turto naudojimo metais būtų 40 procentų nuo dol. arba dol. Pagal šį metodą, likutinė vertė, jei tokia yra, paprastai nenaudojama skaičiuojant nusidėvėjimą (40 procentų taikomi dol., o ne dol., atėmus likutinę vertę). Vis dėlto, įmonė nustos skaičiuoti nusidėvėjimą, kai bus pasiekta turto likutinė vertė. Žiūrėti atsakymą

Pagal pagreitinto nusidėvėjimo metodus, pirmaisiais metais nusidėvėjimo sąnaudos yra didesnės nei tiesinio metodo atveju. Dėl to pirmaisiais metais patiriamos didesnės sąnaudos ir gaunamos mažesnės grynosios pajamos. Vėlesniais metais yra priešinga situacija, kai pagreitinto nusidėvėjimo atveju sąnaudos yra mažesnės nei tiesinio nusidėvėjimo atveju. Pagreitintas nusidėvėjimas kartais vadinamas konservatyviuoju apskaitos variantu, nes pirmaisiais turto naudojimo metais gaunamos mažesnės grynosios pajamos.

Nematerialiojo turto, kuris turi būti amortizuojamas (tokio, kurio naudingumo laikas yra apibrėžtas), atveju procesas yra toks pat kaip ir nusidėvėjimo atveju, skiriasi tik sąnaudų pavadinimas. Daugeliu atvejų, pagal TFAS ir JAV GAAP, nematerialusis turtas amortizuojamas taikant tiesinį metodą be jokios likutinės vertės. Prestižas ir nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas yra neribotas, nėra amortizuojami. Vietoje to kasmet yra tikrinama, ar jis nenuvertėjo. Jei tikroji nematerialiojo turto arba prestižo vertė yra mažesnė nei nurodyta įmonės balanse, laikoma, kad turtas nuvertėjo, todėl jo vertė įmonės apskaitoje turi būti sumažinta.

Apibendrinant, kad apskaičiuotų nusidėvėjimą ir amortizaciją, įmonė privalo pasirinkti: metodą, turto naudingo tarnavimo laiką, likutinę vertę.

Sąnaudų pripažinimas Kaip ir pajamų pripažinimo atveju, įmonės sąnaudų pripažinimo pasirinkimą galima apibūdinti pagal tam tikrą konservatyvumo laipsnį. Politika, pagal kurią sąnaudos pripažįstamos vėliau, laikoma ne tokia konservatyvia. Ir priešingai, jeigu pajamos pripažįstamos anksčiau, tokia apskaitos politika yra mažiau konservatyvi.

Sąnaudų pripažinimas Jei, pavyzdžiui, matyti ryškus įmonės garantinių sąnaudų kaip procento nuo pardavimo pajamų pokytis, analitikas turėtų pabandyti suprasti pagrindines to priežastis. Ar pokyčiai atspindi įmonės veiklos pokyčius (pvz., mažesnės apskaičiuotos garantijos išlaidos atspindi mažesnį pretenzijų dėl garantinių įsipareigojimų skaičių dėl to, kad pagerėjo produktų kokybė)? O gal tokie pokyčiai nesusiję su įmonės veiklos pokyčiais, ir yra signalas, kad įmonė galimai manipuliuoja įverčiais, kad pakeistų savo grynąjį pelną?

4) Vienkartiniai elementai ir nepagrindinės veiklos elementai

Vienkartiniai elementai ir nepagrindinės veiklos elementai
Įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje galime matyti jos pajamas praėjusiais ir ankstesniais metais. Žvelgiant į priekį, kyla klausimas: kiek įmonė uždirbs kitais ir dar kitais metais? Norint įvertinti būsimą įmonės pelną, naudinga atskirti tuos ankstesnių metų pajamų ir sąnaudų elementus, kurie, tikėtina, kartosis ir ateityje, nuo tų, kurių vėliau gali nebebūti. Kai kurių elementų iš ankstesnių metų ateityje tikrai nebus, jie įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami atskirai.

Vienkartiniai elementai ir ne pagrindinės veiklos elementai
Elementai, kuriuos įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje galima nurodyti atskirai, yra: nutraukta veikla (discontinued operations), neįprasti elementai (unusual items) elementai, kurie vyksta retai (items that occur infrequently) poveikis dėl apskaitos pokyčių, su veikla nesusiję elementai (non-operating items).

Nutraukta veikla Kai įmonė atsisako arba planuoja atsisakyti vieno iš veiklos komponentų, ir daugiau nebevykdys tokios veiklos, pelno (nuostolių) ataskaitoje atskirai nurodomas tokio atsisakymo poveikis kaip „nutrauktos“ veiklos rezultatas, tiek ir pagal TFAS, tiek ir pagal JAV GAAP. Kadangi nutraukta veikla įmonei nebeneš pelno (ar pinigų srauto), analitikas gali pašalinti nutrauką veiklą, formuluodamas lūkesčius dėl įmonės būsimų finansinių rezultatų.

Dar kartą pažiūrėkime į „Kraft“pelno (nuostolių) ataskaitą „Kraft“ nurodė uždarbį iš nutrauktos veiklos – mln. dol metais ir 232 ml. dol metais. Aiškinamojo rašto 2 pastaboje „Kraft“ paaiškina, kad ji atskyrė savo „Post Cereals“ verslą. Uždarbis iš nutrauktos veiklos (1 045 mln. dol metais ir 232 mln. dol metais) parodo sausų pusryčių verslo uždarbį kiekvienais iš tų metų iki to laiko, kada verslas buvo atskirtas.

Neįprasti elementai TFAS neleidžia jokių pajamų ar sąnaudų elementų skirstyti į „neįprastus“. Nuo 2015 m. gruodžio 15 d., pagal JAV GAAP taip pat nebėra neįprastų elementų sąvokos. Pagal JAV GAAP, neįprasti elementai, kurie buvo neįprasti tiek pobūdžiu, tiek retumu, pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo pateikiami atskirai (iki 2015 m.), o ataskaitų naudotojas galėjo matyti, kad šie elementai nepriklausė įmonės pagrindinei veiklai ir nebuvo tikimasi, kad jie pasikartos ateityje.

Pagal naujas gaires, elementai paprasčiausiai bus klasifikuojami kaip neįprasti, reti arba neįprasti ir reti. Pagal TFAS, pajamų ar sąnaudų elementai, kurie yra esminiai ir/ar svarbūs vertinant subjekto finansinius rezultatus, turėtų būti pateikiami atskirai. Neįprasti ar reti elementai, tikėtina, atitinka šiuos kriterijus. Pagal JAV GAAP, esminiai elementai, kurie yra neįprasti, reti ar neįprasti ir reti ir kurie yra iš ataskaitinių laikotarpių po 2015 m. gruodžio 15 d., yra pateikiami kaip įmonės tęstinė veikla, tačiau atskirai.

Reto pobūdžio elementų iliustracija, ištrauka iš „Roche Group“ konsoliduotos pelno (nuostolio) ataskaitos (milijonais Šveicarijos frankų, 2009 m.) [dalys praleistos] Veiklos pelnas prieš išskirtinius elementus 15 012 Didžiosios teisinės bylos (320) Grupės struktūriniai pokyčiai (2 415) Veiklos pelnas 12 277

Pavyzdyje „Roche Group“, Šveicarijos sveikatos priežiūros bendrovė, veiklos pelną nurodo prieš ir po išskirtinių elementų. Išskirtiniai elementai yra susiję su pagrindinėmis teisinėmis bylomis ir organizacijos pokyčiais. Įmonės pastabose abu elementai paaiškinami plačiau. Organizacijos pokyčių kaštai susiję su tuo, kad „Roche“ įsigijo „Genentech“, ir su esminiais pokyčiais tam tikrų gamybos ir komercinių centrų atžvilgiu. Prognozuodamas būsimą veiklą, analitikas turėtų įvertinti, ar nurodyti elementai gali pasikartoti, taip pat galimas jų pasekmes būsimoms pajamoms.

Apskaitos politikos pokyčiai Kartais standartus nustatantys subjektai išleidžia naujus standartus, dėl kurių įmonės privalo keisti apskaitos politiką. Įmonėms gali būti leidžiama taikyti standartus perspektyviai (ateityje) arba retrospektyviai (pakoreguoti finansines ataskaitas taip, lyg standartas jau galiojo praeityje). Kartais apskaitos politika keičiama (pvz., iš vieno priimtino atsargų įkainojimo metodo į kitą) dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, geriau siekiant atspindėti įmonės rezultatus. Apskaitos politikos pokyčiai atliekami taikant retrospektyvų metodą.

Priešingai apskaitos politikos pokyčiams, įmonės kartais keičia apskaitos įverčius (pavyzdžiui, naudingą turto tarnavimo laiką, skaičiuojant nusidėvėjimą). Apskaitos įverčių pokyčiai atliekami perspektyviniu būdu, toks pakeitimas turi įtakos esamo ir būsimų laikotarpių finansinėms ataskaitoms. Ankstesnės ataskaitos nėra koreguojamos, o koregavimai nėra pateikiami pelno (nuostolių) ataskaitos pradžioje. Reikšmingi pokyčiai turėtų būti nurodomi aiškinamojo rašto pastabose.

Kitas galimas koregavimas yra ankstesnio laikotarpio klaidos koregavimas (pvz., finansinėse ataskaitose, išleistose ankstesniais metais). To negalima padaryti paprasčiausiai pakoreguojant esamo laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą. Klaidos koregavimas ankstesniam laikotarpiui atliekamas pakoreguojant finansines ataskaitas (įskaitant balansą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir pinigų srautų ataskaitą): koreguojami ankstesnių laikotarpių duomenys, pateikti esamose finansinėse ataskaitose. Klaidas būtina paaiškinti aiškinamojo rašto pastabose.

Su pagrindine veikla nesusiję elementai Su pagrindine veikla nesusiję elementai įprastai nurodomi atskirai nuo pagrindinės veiklos pajamų, nes jie yra esminiai ir / ar svarbūs, norint suprasti subjekto finansinius rezultatus. Pagal TFAS, pagrindinės veiklos apibrėžimo nėra, o įmonės, kurios pasirenka nurodyti pagrindinės veiklos pajamas arba pagrindinės veiklos rezultatus, turėtų užtikrinti, kad tai atspindi veiklą, kuri įprastai laikoma pagrindine veikla.

Pagal JAV GAAP, į pagrindinę veiklą paprastai įeina prekių gaminimas ir pristatymas bei paslaugų teikimas, taip pat įeina visi sandoriai ir kiti įvykiai, kurie nėra apibrėžiami kaip investavimo ar finansavimo veikla. Apskritai, nefinansinių paslaugų įmonėms į su pagrindine veikla nesusijusias pajamas, kurios atskleidžiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje (arba pastabose) atskirai, įeina sumos, uždirbtos vykdant investavimo veiklą. Tarp su pagrindine veikla nesusijusių elementų pelno (nuostolių) ataskaitoje nefinansinių paslaugų įmonės taip pat atskleidžia išlaidas palūkanoms už skolos vertybinius popierius. Finansinių paslaugų įmonėms palūkanų pajamos ir išlaidos yra pagrindinės veiklos komponentai.

Praktikoje investavimo ir finansavimo veikla gali būti atskleista remiantis grynosiomis sumomis, o komponentai atskirai pateikiami pastabose. Pavyzdžiui, 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje „Groupe Danone“ nurodė 264 mln. eurų grynąsias palūkanų sąnaudas. Grynoji suma yra 340 mln. eurų palūkanų sąnaudos, atėmus 76 mln. eurų palūkanų pajamų.

5) Pelnas vienai akcijai

Pelnas vienai akcijai Vienas iš itin svarbių rodiklių investuotojui yra pelnas vienai akcijai (earnings per share, EPS). EPS yra įvestis kitiems rodikliams, pavyzdžiui, kainos ir pajamų santykiui (P/E). Pagal TFAS EPS turi būti nurodomos pelno (nuostolių) ataskaitoje atskira eilute, skaičiuojant grynąjį pelną (nuostolį) vienai akcijai ir tęstinės veiklos rezultatą vienai akcijai. Panaši informacija reikalinga ir pagal JAV GAAP.

Pelnas vienai akcijai Įmonės kapitalą sudaro jos nuosavybė ir skolos.
Kai kurie nuosavybės tipai turi pirmenybiškumą kitų atžvilgiu, o dalis skolų (ir kitų priemonių) gali būti paverčiamos nuosavybe. Pagal TFAS, nuosavybė, kurios atžvilgiu nurodoma EPS, vadinama paprastosiomis akcijomis (ordinary shares).

Pelnas vienai akcijai Paprastosios akcijos yra tokios akcijos, kurios yra subordinuotos visų kitų nuosavybės tipų atžvilgiu. Paprastieji akcininkai iš esmės yra įmonės savininkai – nuosavybės turėtojai, kuriems įmonės likvidavimo atveju sumokama vėliausiai ir kurie gauna daugiausia naudos, kai įmonė veikia sėkmingai. Pagal JAV GAAP, šios akcijos vadinamos paprastosiomis akcijomis (common stock; common shares).

Pelnas vienai akcijai Kai įmonė išleidžia finansinių priemonių, kurias galima konvertuoti į paprastąsias akcijas, sakoma, kad įmonė turi sudėtinę kapitalo struktūrą. Finansinių priemonių, kurias galima konvertuoti į paprastąsias akcijas, pavyzdžiai yra konvertuojamosios obligacijos, konvertuojamosios privilegijuotosios akcijos, darbuotojų opcionai ir garantijos. Jei į įmonės kapitalo struktūrą neįeina tokios galimai konvertuojamos finansinės priemonės, laikoma, kad įmonės kapitalo struktūra yra paprasta.

Pelnas vienai akcijai Skirtumas tarp paprastos ir sudėtinės kapitalo struktūros yra svarbus skaičiuojant EPS, nes finansinės priemonės, kurios gali būti konvertuojamos į paprastąsias akcijas, dėl konversijos gali „atskiesti“ (sumažinti) EPS. EPS, kuris būtų gautas, jeigu būtų konvertuotos visos konvertuojamosios finansinės priemonės, vadinamas „atskiestu“ EPS (diluted EPS). Tuo tarpu paprastasis EPS skaičiuojamas naudojant pelną, kuris tenka įmonės paprastųjų akcijų turėtojams, bei vidutinį svertinį apmokėtų akcijų skaičių. Įmonės privalo nurodyti ir paprastąjį, ir „atskiestą“ EPS.

Pelnas vienai akcijai Pavyzdžiui, „Danone“ nurodė paprastąjį EPS („prieš atskiedimą“) ir „atskiestą“ EPS („po atskiedimo“), kuris siekė 2,57 EUR 2009 metais, kas yra šiek tiek mažiau nei 2008 m. „Kraft“ nurodė paprastąjį EPS, siekusį 2,04 USD, bei „atskiestą“ EPS, kuris siekė 2,03 USD 2009 metais, kas yra žymiai daugiau nei paprastasis ir atskiestas EPS 2008 metais (iš tęstinės veiklos), kai jie siekė 1,22 ir 1,21 USD.

Pelnas vienai akcijai Paprastasis EPS
Vidutinis svertinis apmokėtų akcijų skaičius yra apmokėtų paprastųjų akcijų kiekio svertinis vidurkis, atsižvelgiant į laiko veiksnį (kada jos išleistos). Pavyzdžiui, sakykime, įmonė pradėjo metus su paprastųjų akcijų ir supirko paprastųjų akcijų liepos 1 d. Vidutinis svertinis apmokėtų paprastųjų akcijų skaičius būtų: akcijų x 1/2 metų akcijų x 1/2 metų = akcijų. Paprastasis EPS = grynosios pajamos – privilegijuotieji dividendai vidutinis svertinis apmokėtų akcijų skaičius

Pelnas vienai akcijai PAVYZDYS Paprastojo EPS skaičiavimas (2)
2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais „Angler Products“ gavo dol. grynąsias pajamas. Įmonė deklaravo ir išmokėjo dol. dividendų už privilegijuotąsias akcijas. Įmonė taip pat pateikė šią informaciją apie paprastąsias akcijas: Koks yra įmonės vidutinis svertinis apmokėtų akcijų skaičius? Koks yra įmonės paprastasis EPS? Apmokėtos akcijos 2009 m. sausio 1 d. Akcijos, išleistos 2009 m. balandžio 1 d. Akcijos, supirktos 2009 m. spalio 1 d. ( ) Apmokėtos akcijos 2009 m. gruodžio 31 d.

Pelnas vienai akcijai 1 punkto sprendimas
Vidutinis svertinis apmokėtų akcijų skaičius nustatomas pagal trukmę laiko, kurią kiekvienas akcijų kiekis buvo egzistuojantis: 2 punkto sprendimas Paprastasis EPS = (grynosios pajamos – privilegijuotieji dividendai)/vidutinis svertinis akcijų skaičius = ( dol. – dol.)/ dol. = 2,04 dol. x (3 mėn./12 mėn.) = x (6 mėn./12 mėn.) = x (3 mėn./12 mėn.) = Vidutinis svertinis apmokėtų akcijų skaičius

Pelnas vienai akcijai „Atskiestas“ EPS
Jeigu įmonės kapitalo struktūra paprasta (kitaip tariant, tokia, į kurią neįeina galimai „skiedžiančios“ (potentially dilutive) finansinės priemonės), tuomet jos paprastasis EPS yra lygus „atskiestam“ EPS. Taigi pagal apibrėžimą „atskiestasis“ EPS visuomet yra lygus arba mažesnis už paprastąjį EPS. Aptarsime trijų tipų galimai „skiedžiančių“ finansinių priemonių poveikį „atskiestam“ EPS: konvertuojamų privilegijuotųjų akcijų, konvertuojamų skolų, darbuotojų opcionų.

Pelnas vienai akcijai „Atskiestas“ EPS, kai įmonė turi konvertuojamų privilegijuotųjų akcijų Kai įmonė turi konvertuojamų privilegijuotųjų akcijų, „atskiestas EPS“ yra apskaičiuojamas taikant „jei konvertuota“ metodą. „Jei konvertuota“ metodas paremtas skaičiavimu, koks būtų EPS, jeigu visi konvertuojami privilegijuotieji vertybiniai popieriai būtų buvę konvertuoti laikotarpio pradžioje. Jei konvertuojamos akcijos būtų konvertuotos, būtų dvigubas poveikis: paprastųjų akcijų skaičius būtų didesnis nei paprastojo EPS skaičiavimo atveju, įmonė nebūtų išmokėjusi dividendų už privilegijuotąsias akcijas.

Pelnas vienai akcijai „Atskiestas“ EPS, naudojant „jei konvertuota“ metodą konvertuojamoms privilegijuotosioms akcijoms, yra lygus grynosioms pajamoms, padalytoms iš vidutinio svertinio akcijų skaičiaus, pridedant papildomas paprastąsias akcijas, kurios būtų išleistos konvertavus privilegijuotąsias akcijas. Taigi formulė, skirta apskaičiuoti „atskiestą“ EPS, taikant „jei konvertuota“ metodą privilegijuotosioms akcijoms, yra: „Atskiestas“ EPS = (grynosios pajamos) (vidutinis svertinis akcijų skaičius + naujos paprastosios akcijos, kurios būtų išleistos konvertuojant)

Pelnas vienai akcijai PAVYZDYS „Atskiesto“ EPS apskaičiavimas, taikant „jei konvertuota“ metodą privilegijuotosioms akcijoms 2009 m. „Bright-Warm Utility Company“ gavo dol. grynųjų pajamų. Įmonė turėjo vidutiniškai paprastųjų akcijų, konvertuojamų privilegijuotųjų akcijų ir jokių kitų galimai „skiedžiančių“ vertybinių popierių. Privilegijuotųjų akcijų atveju už kiekvieną akciją mokama 10 dol. dividendų, kiekviena gali būti konvertuojama į penkias paprastąsias akcijas. Apskaičiuokite įmonės paprastąjį ir „atskiestąjį“ EPS.

„Atskiestasis“ EPS taikant „jei konvertuota“ metodą
Pelnas vienai akcijai Sprendimas Jeigu iš konvertuojamų privilegijuotųjų akcijų kiekviena būtų konvertuojama į 5 įmonės paprastąsias akcijas, įmonė turėtų papildomų paprastųjų akcijų (5 paprastosios akcijos už kiekvieną iš privilegijuotųjų akcijų). Jei būtų įvykusi konversija, įmonė nebūtų išmokėjusi dol. privilegijuotųjų dividendų (10 dol. akcijai kiekvienai iš privilegijuotųjų akcijų). Įmonės paprastasis EPS buvo 3,10 dol., o „atskiestasis“ EPS siekė 2,92 dol. „Bright-Warm Utility Company“ „atskiestojo“ EPS skaičiavimas, taikant „jei konvertuota“ metodą: privilegijuotųjų akcijų atvejis Paprastasis EPS „Atskiestasis“ EPS taikant „jei konvertuota“ metodą Grynosios pajamos dol. Privilegijuotieji dividendai Skaitiklis dol. Vidutinis svertinis akcijų skaičius Papildomai išleistos akcijos, jeigu privilegijuotosios akcijos būtų konvertuotos Vardiklis EPS 3,10 dol. 2,92 dol.

Pelnas vienai akcijai „Atskiestasis“ EPS, kai įmonė turi konvertuojamų skolų. Kai įmonė turi konvertuojamų skolų, „atskiestasis“ EPS irgi apskaičiuojamas taikant „jei konvertuota“ metodą. „Atskiestasis“ EPS skaičiuojamas taip, tarsi konvertuojamos skolos būtų konvertuotos laikotarpio pradžioje. Jei konvertuojamos skolos būtų konvertuotos, būtų dvigubas poveikis: skolos vertybiniai popieriai nebeegzistuotų; vietoje to būtų daugiau paprastųjų akcijų, įmonė nebūtų išmokėjusi palūkanų už konvertuojamą skolą -> grynosios pajamos, skirtos paprastiesiems akcininkams, padidėtų.

Pelnas vienai akcijai Formulė, skirta apskaičiuoti „atskiestąjį“ EPS, taikant „jei konvertuota“ metodą konvertuojamoms skoloms, yra: „Atskiestasis“ EPS = (grynosios pajamos + palūkanos po mokesčių už konvertuojamą skolą – privilegijuotieji dividendai) (vidutinis svertinis akcijų skaičius + papildomos paprastosios akcijos, kurios būtų išleistos konvertuojant)

Pelnas vienai akcijai PAVYZDYS „Atskiesto“ EPS apskaičiavimas, taikant „jei konvertuota“ metodą konvertuojamoms skoloms „Oppnox Company“ 2009 m. nurodė grynąsias pajamas, kurios siekė dol. Įmonė turėjo vidutinį svertinį paprastųjų akcijų skaičių. Be to, įmonė turi tik vienos rūšies galimai „skiedžiančių“ vertybinių popierių: dol. apimties konvertuojamų obligacijų (su 6 procentų kuponu), konvertuojamų į akcijų. Taikydami 30 procentų pelno mokesčio tarifą, apskaičiuokite „Oppnox“ paprastąjį ir „atskiestąjį“ EPS.

„Atskiestasis“ EPS taikant „jei konvertuota“ metodą
Pelnas vienai akcijai Sprendimas Jeigu būtų konvertuoti skolos vertybiniai popieriai, jų nebebūtų ir papildomai atsirastų vnt. paprastųjų akcijų. Be to, jeigu skolos vertybiniai popieriai būtų buvę konvertuoti, įmonė nebūtų sumokėjusi dol. palūkanų už konvertuojamą skolą, taigi grynosios pajamos, tenkančios paprastiesiems akcininkams būtų padidėjusios dol. [= dol. (1 – 0,30)]. „Oppnox Company“„atskiestojo“ EPS skaičiavimas, taikant „jei konvertuota“ metodą: konvertuojamųjų obligacijų atvejis Paprastasis EPS „Atskiestasis“ EPS taikant „jei konvertuota“ metodą Grynosios pajamos dol. Palūkanų kaštai po mokesčių 2 100 Skaitiklis dol. Vidutinis svertinis akcijų skaičius Papildomai išleistos akcijos, jeigu skolos vertybiniai popieriai būtų buvę konvertuoti 10 000 Vardiklis EPS 1,09 dol. 1,07 dol.

Pelnas vienai akcijai „Atskiestasis“ EPS, kai įmonė turi akcijų opcionų, garantijų ar jų ekvivalentų Kai įmonė turi akcijų opcionų, garantijų ar jų ekvivalentų, „atskiestasis“ EPS skaičiuojamos, tarsi finansinės priemonės būtų panaudotos, o įmonė pasinaudojo gautomis pajamomis, kad supirktų kuo daugiau paprastųjų akcijų už vidutinę jų rinkos kainą. Taigi vidutinis svertinis akcijų skaičius, skaičiuojant „atskiestąjį“ EPS, padidėja skaičiumi akcijų, kurios būtų išleistos po instrumentų panaudojimo, atėmus skaičių akcijų, kurios būtų supirktos už gautas tų instrumentų pajamas.

Pelnas vienai akcijai Skaičiuojant „atskiestąjį“ EPS, papildomas akcijų skaičius (skirtumas tarp išleistų akcijų skaičiaus ir supikrktų akcijų skaičiaus) yra pasveriamas pagal laiko trukmę, iki kurios finansinis instrumentas buvo nerealizuotas. Šių finansinių instrumentų realizavimas nepaveiktų grynųjų pajamų. „Atskiestasis“ EPS = (grynosios pajamos – privilegijuotieji dividendai) [vidutinis svertinis akcijų skaičius + (naujos akcijos, kurios būtų buvusios išleistos realizuojant opcioną – akcijos, kurios būtų buvusios supirktos už pinigus, gautus iš opciono panaudojimo) x (metų dalis, kai finansinės priemonės buvo nerealizuotos)]

Pelnas vienai akcijai PAVYZDYS „Atskiesto“ EPS apskaičiavimas naudojant supirktų akcijų metodą opcionams „Hihotech Company“ nurodė 2,3 mln. dol. grynąsias pajamas per metus, kurie baigėsi 2009 m. birželio 30 d., o vidutinis svertinis paprastųjų akcijų skaičius siekė vnt. Fiskalinių metų pradžioje įmonė turėjo vnt. akcijų opcionų, kurių įgyvendinimo kaina 35 dol. Nebuvo jokių kitų galimai „skiedžiančių“ finansinių priemonių. Per fiskalinius metus įmonės akcijos rinkos kaina siekė vidutiniškai 55 dol. už akciją. Apskaičiuokite įmonės paprastąjį ir „atskiestąjį“ EPS.

„Atskiestasis“ EPS taikant supirktų akcijų metodą
Pelnas vienai akcijai Sprendimas Pirmiausia apskaičiuojame, kad įmonė būtų gavusi dol. įplaukų (po 35 dol. už kiekvieną opcioną iš ), jeigu būtų buvę pasinaudota visais opcionais. Opcionų nebebūtų; vietoje to būtų papildomai išleista vnt. paprastųjų akcijų. Sakykime, kad pasinaudojus pinigais, gautais iš opcionų, būtų superkamos akcijos. Už vidutinę 55 dol. už akciją kainą, gavusi dol. pajamų iš opcionų, įmonė būtų supirkusi savo akciją. Todėl papildomas išleistų akcijų skaičius yra (iš atėmus ). Skaičiuojant „atskiestąjį“ EPS, skaitiklis nesikeičia. Įmonės paprastasis EPS buvo 2,88 dol., o „atskiestasis“ EPS siekė 2,84 dol. „Hihotech Company“ „atskiestojo“ EPS skaičiavimas naudojant supirktų akcijų metodą: akcijų opcionų atvejis Paprastasis EPS „Atskiestasis“ EPS taikant supirktų akcijų metodą Grynosios pajamos dol. Skaitiklis Vidutinis svertinis akcijų skaičius Jei konvertuota 10 909 Vardiklis EPS 2,88 dol. 2,84 dol.

Pelnas vienai akcijai Kitos problemos, susijusios su „atskiestu“ EPS
Gali pasitaikyti, kad kai kurie galimai konvertuojami vertybiniai popieriai gali būti „anti-skiedžiantys“ (antidilutive) (t.y. juos įtraukus į skaičiavimą, koreguotas EPS būtų didesnis nei paprastasis EPS). Pagal TFAS ir JAV GAAP, „anti-skiedžiantys“ vertybiniai popieriai nėra įtraukiami skaičiuojant „atskiestąjį“ EPS. „Atskiestasis“ EPS visuomet turėtų būti mažesnis ar lygus paprastajam EPS.

6) Pelno (nuostolių) ataskaitos analizė

Pelno (nuostolių) ataskaitos analizė
Analizuodami pelno (nuostolių) ataskaitą, taikysime dvi analitines priemones: standartizuotą analizę ir pelno (nuostolių) atskaitos rodiklius. Šios analizės uždavinys yra įvertinti įmonės rezultatus per tam tikrą laikotarpį – lyginant su jos ankstesniais rezultatais arba lyginant su kitos įmonės rezultatais.

P/n ataskaitos analizė: standartizuota analizė
Standartizuotą pelno (nuostolių) ataskaitos analizę galima atlikti nurodant kiekvieną eilutę pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip pajamų procentinę dalį. Standartizuotos ataskaitos palengvina lyginimą tarp laikotarpių (dinaminė analizė) ir tarp įmonių (sektorinė analizė), nes kiekvienos eilutės standartizavimo atveju pašalinamas dydžio poveikis.

Pavyzdys A dalis. Įmonių A, B ir C pelno (nuostolių) ataskaitos (dol.) A B C Pardavimai dol. dol. Pardavimo savikaina Bendrasis pelnas Pardavimo, bendros ir administravimo išlaidos Tyrimai ir plėtra – Reklama Veiklos pelnas

Kaip analitikas gali prasmingai palyginti šių įmonių rezultatus?

B dalis. Įmonių A, B ir C standartizuotos pelno (nuostolių) ataskaitos (proc.) A B C Pardavimai 100 % Pardavimo savikaina 30 75 Bendrasis pelnas 70 25 Pardavimo, bendros ir administravimo išlaidos 10 Tyrimai ir plėtra 20 Reklama Veiklos pelnas 15 Pastaba. Kiekviena eilutė išreiškiama kaip įmonės pardavimo pajamų procentinė dalis.

Parengdamas standartizuotą pelno (nuostolių) ataskaitą, kaip parodyta B lentelėje, analitikas gali iš karto matyti, kad įmonės C išlaidų ir pelno santykis su apyvarta yra toks pat kaip ir įmonės A. Be to, nors įmonės C veiklos pelnas mažesnis už įmonės B matuojant doleriais, tačiau jis didesnis matuojant procentais: įmonės C atveju 20 procentų, o įmonės B atveju – tik 15 procentų.

Standartizuotos pelno (nuostolių) ataskaitos taip pat išryškina įmonių strategijų skirtumus. Lyginant dvi didesnes įmones, įmonė A nurodo gerokai didesnį bendrąjį pelną nei įmonė B: 70% prieš 25%. Atsižvelgiant į tai, kad abi įmonės veikia tame pačiame sektoriuje, kodėl įmonė A gali sugeneruoti didesnį bendrąjį pelną? Įmonė A gerokai daugiau išleidžia tyrimams ir plėtrai bei reklamai nei įmonė B. Dėl išlaidų tyrimams ir plėtrai galimai kuriami aukštesnių technologijų produktai. Dėl išlaidų reklamai prekės ženklas galimai yra žinomesnis.

Taigi, remiantis šiais skirtumais, yra tikėtina, kad įmonė A parduoda technologiškai pažangesnius produktus, turėdama geresnį prekės ženklo įvaizdį. Tuo tarpu įmonė B parduoda produktus pigiau (ir gauna mažesnį bendrąjį pelną matuojant procentais), tačiau sutaupo pinigų neinvestuodama į tyrimus ir plėtrą bei reklamą.

Daugelio sąnaudų atveju yra tinkama jas lyginti su pardavimo pajamomis. Vis dėlto, mokesčių atveju yra geriau lyginti mokesčių sumą su priešmokestinio pelno suma. Tuomet analitikas gali išnagrinėti efektyvių mokesčių tarifų skirtumų priežastis.

Vertikali standartizuota pelno (nuostolių) ataskaitos analizė yra itin naudinga atliekant sektorinę analizę – lyginant įmones tarpusavyje per konkretų laikotarpį arba lyginant įmonių duomenis su pramonės ar sektoriaus duomenimis. Kitose 2 skaidrėse pateikiami standartizuotos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys „S&P 500“ bendrovėms.

Pavyzdys Standartizuotos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys „S&P 500“ bendrovėms, 2008 m. duomenys Energetika Žaliavos Pramoninės prekės Vartotojų prekės Svarbiausios vartotojų prekės Stebėjimų sk. 40 29 59 86 Veiklos marža 20,81 10,59 12,47 8,65 13,19 Marža iki mokesčių 17,73 7,11 10,92 5,37 9,49 Pelno marža 10,76 5,01 7,22 3,35 6,03 Parduotų prekių savikaina / pajamos 63,03 73,93 69,56 62,82 59,18 Pardavimo, bendros ir administracinės išlaidos/ pajamos 5,21 8,91 14,70 23,78 21,79 Mokesčiai / pajamos iki mokesčių 33,30 30,72 32,30 32,56 33,51

Sveikatos priežiūra Finansinės įmonės Informacinės technologijos Telekom. paslaugos Komunalinės paslaugos Stebėjimų sk. 55 87 77 9 33 Veiklos marža 19,77 16,69 16,91 27,76 17,22 Marža iki mokesčių 14,13 4,43 13,19 16,35 12,80 Pelno marža 9,42 4,62 9,63 10,37 8,09 Parduotų prekių savikaina / pajamos 40,19 71,53 42,74 36,71 72,72 Pardavimo, bendros ir administracinės išlaidos/ pajamos 33,13 26,36 35,76 24,04 4,42 Mokesčiai / pajamos iki mokesčių 24,27 25,63 25,81 36,43 32,71

P/n ataskaitos analizė: rodikliai
Vienas iš finansinių rezultatų rodiklių yra pelningumas. Vienas iš pelningumo rodiklių yra grynoji pelno marža, taip pat vadinama pelno marža ir pardavimo grąža, kuri skaičiuojama kaip grynosios pajamos, padalytos iš pajamų. Grynąja pelno marža matuojama pelno suma, kurią įmonė sugebėjo sugeneruoti kiekvienam pardavimų eurui. Didesnė grynojo pelno marža parodo didesnį pelningumą, todėl yra labiau pageidautina. Grynojo pelno maržą taip pat galima rasti standartizuotose pelno (nuostolių) ataskaitose. Grynoji pelno marža = grynosios pajamos pajamos

„Kraft Foods“ atveju grynoji pelno marža 2009 metais buvo 7,5 procento. Norint įvertinti šį rodiklį, reikia palyginimo. „Kraft“ pelningumą galima lyginti su kitos įmonės pelningumu arba su jos pačios ankstesniais rezultatais. Lyginant su ankstesniais metais, „Kraft“ pelningumas didesnis nei 2008 metais ir beveik toks pat kaip 2007 metais metais grynoji pelno marža buvo 6,9 procento, o 2007 m. – 7,6 procento.

Kitas pelningumo rodiklis yra bendroji pelno marža. Bendrasis pelnas yra apskaičiuojamas kaip pajamos minus parduotų prekių savikaina, o bendroji pelno marža yra apskaičiuojama bendrąjį pelną padalijus iš pajamų. Bendrojo pelno marža parodo bendrojo pelno sumą, kurią įmonė sugeneravo kiekvienam pardavimų eurui. Bendroji pelno marža = Bendrasis pelnas pajamos

Didesnė bendrojo pelno marža parodo didesnį pelningumą, todėl paprastai yra labiau pageidautina, nors skirtumai tarp įmonių bendrojo pelno maržų parodo įmonių strategijų skirtumus. Prisiminkite pavyzdį su įmonėmis A, B ir C! „Kraft“ bendrasis pelnas 2009 metais buvo mln. dol., m. – mln. dol., o 2007 m. – mln. dol. Išreikšdami bendrąjį pelną santykyje su pardavimo pajamomis, matome, kad bendrojo pelno marža 2009 m. buvo 36,2 procento, 2008 m. – 33,0 proc., o 2007 m. – 34,0 proc. Absoliučiais skaičiais „Kraft“ grynasis pelnas 2008 metais buvo didesnis nei 2007 m. Vis dėlto „Kraft“ grynojo pelno marža 2008 m. buvo mažesnė.

Kitos „maržos“, kurias naudoja analitikai, apima pagrindinės veiklos pelno maržą (pagrindinės veiklos rezultatas, padalytas iš pardavimo pajamų) bei marža iki mokesčių (pelnas prieš mokesčius, padalytas iš pardavimo pajamų).

7) Bendrosios pajamos

= kitos bendrosios pajamos
Į bendrąsias pajamas (comprehensive income) įeina tiek grynosios pajamos (iš p/n ataskaitos), tiek ir kitos pajamos ir sąnaudos, kurios nėra įtraukiamos skaičiuojant grynąsias pajamas (kitos bendrosios pajamos). LT NKP: p/n ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostolis) Bendrosios pajamos Bendrųjų pajamų ataskaita + pajamų elementai, kurie neįtraukti į grynųjų pajamų skaičiavimą – sąnaudų elementai, kurie neįtraukti į grynųjų pajamų skaičiavimą = kitos bendrosios pajamos Pelno (nuostolių) ataskaita + pajamos – sąnaudos = grynosios pajamos

Bendrosios pajamos Sakykime, kad, pavyzdžiui, įmonės pradinė akcininkų nuosavybė siekia 110 mln. eurų, jos grynosios metinės pajamos yra 10 mln. eurų, dividendai per metus siekia 2 mln. eurų, ir nebuvo išleista ar supirkta paprastųjų akcijų. Jeigu įmonės galutinė akcininkų nuosavybė siekia 123 mln. eurų, tuomet 5 mln. eurų [123 – ( – 2)] nebuvo įtraukti skaičiuojant grynąsias pajamas, nes jie buvo priskirti prie kitų bendrųjų pajamų. Jeigu įmonė neturėtų jokių kitų bendrųjų pajamų, jos galutinė akcininkų nuosavybė būtų 118 mln. eurų [ – 2].

Bendrosios pajamos Pagal TFAS ir JAV GAAP, kitomis bendrosiomis pajamomis laikomi keturių tipų elementai. Užsienio valiutų konvertavimo koregavimai (konsoliduojant užsienio dukterinių įmonių finansines ataskaitas, dukterinių įmonių turto ir įsipareigojimų konvertavimo esamu valiutos kursu skirtumas įtraukiamas kaip kitos bendrosios pajamos). Nerealizuotas pelnas ir nuostolis tam tikroje investicinių vertybinių popierių, tai yra galimų parduoti vertybinių popierių (available-for-sale securities), kategorijoje.

Bendrosios pajamos Pagal TFAS ir JAV GAAP, kitomis bendromis pajamomis laikomi keturių tipų elementai. Nerealizuotas pelnas ar nuostolis iš išvestinių instrumentų, apskaitomų kaip apsidraudimo priemonės (hedges). Tam tikros įmonės nustatytų išėjimo į pensiją planų sąnaudos, kurios nepripažįstamos esamu laikotarpiu. Be to, tik pagal TFAS į kitas bendrąsias pajamas įeina tam tikri ilgalaikio turto vertės pokyčiai, gaunami taikant perkainojimo modelį, o ne istorinės savikainos modelį.

Bendrosios pajamos Kitos bendrosios pajamos PAVYZDYS
Sakykime, kad įmonės pradinės akcininkų nuosavybės vertė yra 200 mln. eurų, jos grynosios metinės pajamos siekia 20 mln. eurų, dividendai siekė 3 mln. eurų per metus, nebuvo išleista ar supirkta jokių paprastųjų akcijų. Įmonės galutinė akcininkų nuosavybė siekia 227 mln. eurų. Kokia suma neįtraukta į grynųjų pajamų skaičiavimą, nes klasifikuota kaip kitos bendrosios pajamos? 0 eurų. 7 mln. eurų 10 mln. eurų Kuriuo iš tolesnių teiginių geriausiai apibūdinamos kitos bendrosios pajamos? Pajamos, uždirbtos iš įvairios geografinės ir segmentinės veiklos. Pajamos, kuriomis padidėja akcininkų nuosavybė, tačiau jos nėra atspindimos kaip grynųjų pajamų dalis. Pajamos, uždirbtos iš veiklos, kuri nėra įmonės įprasta veikla.

Bendrosios pajamos 1 punkto sprendimas
Variantas C teisingas. Jeigu įmonės galutinė akcininkų nuosavybės vertė yra 227 mln. eurų, tuomet 10 milijonų eurų [227 – ( – 3)] nebuvo įtraukti į grynųjų pajamų skaičiavimą, nes buvo klasifikuoti kaip kitos bendrosios pajamos. 2 punkto sprendimas B variantas teisingas. Variantai A ir C nėra teisingi, nes jie nenurodo, ar juose minimos pajamos yra grynųjų pajamų dalis ir yra pateikiamos pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Bendrosios pajamos Kitos bendrosios pajamos analizėje PAVYZDYS
Analitikas analizuoja dvi panašias įmones. Įmonė A turi mažesnį akcijos kainos ir uždarbio santykį (P/E) nei įmonė B, o išvada, kuri buvo pasiūlyta, yra ta, kad įmonė A yra nuvertinta. Nagrinėdamas šią išvadą, analitikas nusprendžia išanalizuoti klausimą: kaip atrodytų įmonės P/E santykis, jeigu jo skaičiavimui būtų naudojamos visos bendrosios pajamos (o ne tik grynosios pajamos, kurios rodomos p/n ataskaitoje)? Įmonė A Įmonė B Kaina 35 dol. 30 dol. EPS 1,60 dol. 0,90 dol. P/E rodiklis 21,9 x 33,3 x Kitos bendrosios pajamos, milijonais dolerių ( dol.) (1 757 dol.) Akcijos (milijonais) 22,6 25,1

Bendrosios pajamos Sprendimas
Kaip pavaizduota tolesnėje lentelėje, įmonės A P/E rodiklis yra nedidelis iš dalies dėl to, kad reikšmingi nuostoliai – kurie apskaitomi kaip kitos bendrosios pajamos – nėra įtraukti į P/E rodiklį. Įmonė A Įmonė B Kaina 35 dol. 30 dol. EPS 1,60 dol. 0,90 dol. Kitos bendrosios pajamos, milijonais dolerių ( dol.) (1 757 dol.) Akcijos (milijonais) 22,6 25,1 Kitos bendrosios pajamos akcijai (0,72 dol.) (0,07 dol.) Comprehensive EPS = EPS + kitos bendrosios pajamos akcijai 0,88 dol. 0,83 dol. Kaina / Comprehensive EPS 39,8 x 36,1 x

Bendrosios pajamos Šiuo metu ir pagal TFAS, ir pagal JAV GAAP įmonės gali lanksčiai nurodyti bendrąsias pajamas. Pagal TFAS įmonės šiuo metu gali rinktis iš dviejų pateikimo būdų: arba dvi ataskaitos – atskira pelno (nuostolių) ataskaita ir antra ataskaita, į kurią papildomai įeina kitos bendrosios pajamos – arba viena bendrųjų pajamų ataskaita. Pagal JAV GAAP, įmonėms suteikiamos tos pačios dvi alternatyvos bei dar viena papildoma. Pagal JAV GAAP, įmonė gali bendrąsias pajamas nurodyti pelno (nuostolių) ataskaitos apačioje, atskiroje bendrųjų pajamų ataskaitoje arba kaip stulpelį nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

Finansinės atskaitomybės analizė

Panašios pateiktys

Pateikčių temos: "Finansinės atskaitomybės analizė"— Pateikties kopija:

Panašios pateiktys

Apie projektą

Grįžtamasis ryšys

Prisijungti

Prisijungti per socialinį tinklą:

Finansinės atskaitomybės analizė

Panašios pateiktys

Pateikčių temos: "Finansinės atskaitomybės analizė"— Pateikties kopija:

Panašios pateiktys

Apie projektą

Grįžtamasis ryšys