Pateiktis įkeliama. Prašome palaukti

Pateiktis įkeliama. Prašome palaukti

GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA .

Panašios pateiktys


Pateikčių temos: "GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA ."— Pateikties kopija:

1 GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA 

2 ŠVIETIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMO MODELIS
SAMPRATOS KŪRIMAS KOKYBĖS GERINIMAS KOKYBĖS VERTINIMAS Kokybės užtikrinimą sudaro trys pagrindinės funkcijos, arba veiklų rūšys: 2

3 GERA MOKYKLA (rengimas)
I etapas Studija II etapas Ekspertų darbo grupė Įvairiose šalyse vyraujančios geros mokyklos sampratos tendencijos Įvairių sampratų apibendrinimas, sisteminimas Savo geros mokyklos modelio kūrimas

4 GERA MOKYKLA Ugdymo procesas Mokyklos valdymo ideologija
Numatomos dvi galimos ugdymo turinio kryptys - būti tradicine, žinias suteikiančia, kontroliuojamoje aplinkoje veikiančia mokykla ar tapti nuolat besikeičiančia, mokinių ir visuomenės poreikius atliepiančia, besimokančia mokykla. Mokyklos valdymo ideologija Egzistuoja dvi valdymo ideologijos kryptys. Vienoje pusėje yra savarankiška, todėl gebanti greitai mokytis ir tobulėti mokykla, kitoje – mokykla, kurios veikla yra reglamentuojama ir vykdoma nuolatinė mokyklos veiklos kontrolė.

5 3.2.Pasiekimai = 1.1.1.Vertybės*0,213 + 1.2.1. Asmenybės raida*0,066
UGDYMO SĖKMĖ YRA MOKINIŲ PAŽANGA IR PASIEKIMAI, AKADEMINE, ASMENINE, SOCIALINE PRASME 3.2.Pasiekimai = Vertybės*0,213 Asmenybės raida*0,066 + 5.4.Personalo valdymas*0,266 + 2.3.Mokymo kokybė*0,031 + 2.4.Mokymosi kokybė*0,086 + 3.1.Pažanga*0,243 + 0,297. Gerą (sėkmingai dirbančią) mokyklą galima apibūdinti įvardijant tris svarbiausias dalis: bendras, aptartas ir visų pripažįstamas vertybes ir pagal jas iškeltus siekinius; siekių įgyvendinimo gebėjimus; ir vykdomos veiklos profesionalumą (Balevičienė, 2012). Įvairiais tyrimai įrodyti ryšiai tarp šių kintamųjų. Tačiau šioje kokybinėje analizėje siekėme atskleisti visumą. Atsirinkus vertybių, pažangos siekių, mokymo ir mokymosi, bei personalo valdymą rodiklius ir temas, norėta sužinoti kaip jie veikia mokinių pasiekimus. Apskaičiavus pavaizduotą regresijos modelį nustatyta, jog duomenys modeliui labai gerai tinka (p<0,001), bei paaiškina 46 procentus duomenų sklaidos. Kuo didesnis skaičius prie rodiklio ar temos, tuo stipresnis ryšys/įtaka mokinių pasiekimams turi tas kintamasis. Toliau aptarsime kiekvieną iš lygties kintamųjų.

6 Geros mokyklos samprata apima vis daugiau kintančios ir prisitaikančios – besimokančios mokyklos, vaizduojamos ketvirtajame matricos kvadrate, bruožų Reglamentavimas, priežiūra, pagalba Kompleksiškumas (visuomenės ir asmens poreikiai) Supaprastinimas (žinių ir vertybių sistema) Savarankiškumas, pasitikėjimas, įgalinimas 1.Tikslų ir įgaliojimų disonansas 4. Greitai prisitaikanti ir kintanti mokykla 2. Visų mokyklos veiklos aspektų reglamentavimas 3. Mokykla įgalinta pati atrasti ugdymo programų įgyvendinimo būdus Gera mokykla Ryškiausios mąstymo kryptys, aptinkamos Lietuvos ir užsienio mokslinėje literatūroje, strateginiuose dokumentuose ir užsienio praktikoje paliečia mokyklų valdymo ideologijos ir ugdymo klausimus. Matomas aiškus judėjimas savarankiškumo link ir perėjimas į kompleksinę aplinką.

7 Tyrimo rezultatai parodė, jog švietimo dalyvių lūkesčiai atitinka teoriniame modelyje numatytas tendencijas ir nurodo tą pačią tobulinimo kryptį

8 Geros mokyklos požymiai: studijos rezultatai
Profesionali lyderystė Aukšta mokytojų kvalifikacija Įsivertinimas ir grįžtamasis ryšys Efektyvi vadyba Nuolatinis profesinis tobulėjimas Įvairios, kūrybiškai organizuotos pamokos Aiški vizija ir tikslai Išvystyti partnerystės ryšiai Mokytojų ir mokinių dalyvavimas valdyme Bendradarbia-vimas sprendžiant problemas Bendra-darbiavimas ir dalinimasis gerąja praktika Į mokinį orientuotas ugdymo procesas Dėmesys individua-liems poreikiams Nuolatinė pažangos stebėsena Aukšti lūkesčiai Mokyklos atvirumas pokyčiams ir lankstumas Bendros vertybės Bendradarbia-vimas su tėvais ir bendruomene Pripažinimas ir skatinimas Savarankiškumo ugdymas Gerbiama pasaulėžiūrų įvairovė Asmeninių gebėjimų ir bendrųjų kompetencijų ugdymas Siekiama mokymosi džiaugsmo Skatinama asmeninė iniciatyva Numonių įvairovė ir diskusijos –mokyklos gy-venimo dalis Mokyklos strategiją kar-tu kuria mo-kytojai, tėvai, benduomenė Įvairūs mokymo būdai ir šaltiniai Tobulėjimą skatinanti aplinkac Mokytojas – mokinio pagalbininkas ir mokymosi partneris Mokytojai mokosi iš kolegų ir mokinių Mokinys yra aktyvus ugdymo proceso veikėjas

9 GERA MOKYKLA (rengimas)
I etapas Studija II etapas Ekspertų darbo grupė Įvairiose šalyse vyraujančios geros mokyklos sampratos tendencijos Įvairių sampratų apibendrinimas, sisteminimas Savo geros mokyklos modelio kūrimas

10 Ekspertų darbo grupė išsamiai susipažino su užsienio šalių geros mokyklos koncepcijomis, jų struktūrizavimu Naujosios Zelandijos geros mokyklos modelis MOKSLEIVIŲ MOKYMASIS – įsitraukimas, pažanga ir pasiekimai Efektyvus mokymas Profesionali lyderystė ir vadyba Efektyvus mokyklos valdymas Saugi ir inkliuzinė aplinka Tėvų ir bendruome-nės įtraukimas

11 Škotijos geros mokyklos modelis
Sėkmingai besimokantys mokiniai Pasitikinčios savimi asmenybės Efektyviai bendra-darbiaujantys mokiniai Atsakingi piliečiai 1. Jaunų žmonių įtraukimas į aukščiausios kokybės mokymąsi 2. Dėmesys mokymosi rezultatams ir maksimalių galimybių pasiekti sėkmę sudarymas MOKYMAS IR MOKYMASIS 9. Kiekvieno vaiko gerovės užtikrinimas ir pagarba visiems mokyklos bendruomenės nariams 10. Orientacija į tikslus ir aukštus mokymosi pasiekimus 8. Vertinamas ir įgalinamas mokyklos personalas ir mokiniai 7. Atliktų darbų vertinimas ir pozityvus požiūris į iššūkius 3. Kartu su mokiniais, tėvais ir personalu kuriama mokyklos vizija 4. Aukštos kokybės lyderystė visuose lygmenyse 6. Siekiant gerinti moksleivių rezultatus, bendradarbiaujama su tėvais 5. Vystomi partnerystės ryšiai su kitomis įstaigomis ir bendruomene Šaltinis: How good is our school? The journey to excellence; HM Inspectorate of Education, 2006

12 Šveicarijos Cugo kantono geros mokyklos modelis
Šaltinis: Kokybės valdymas bendruomenių mokyklose, Švietimo ir kultūros direkcija, 2008, psl. 12

13 Ekspertų darbo grupėje buvo apžvelgtos ankstesnės nepriklausomos Lietuvos geros mokyklos koncepcijos
Tautinės mokyklos koncepcija (1988 m.): dėmesys asmens orumui, individualumui, moralumui, tautinei tapatybei bei pilietiškumui. Geros mokyklos koncepcija Bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų įvade (1994 m.): akcentuotas bendruomenės ir gyvenimo mokykloje vaidmuo, savarankiškos, sąmoningos, visapusiškai išsilavinusios asmenybės svarba.

14 Ekspertai nagrinėjo futurologinį požiūrį į mokyklą: koks mokymasis bus ateityje?
Nauji gebėjimai Nauji mokymosi būdai Iniciatyvumas, lankstu-mas, atsakingumas, kūrybingumas, iššūkių priėmimas Asmeninės savybės Suasmeninimas Orientacija į mokinį Suasmeninti, aktyvūs, motyvuojantys, įtraukiantys, patyri-miniai mokymosi būdai Komandinis darbas, bendradarbiavimas, empatija Socialinės įgūdžiai Bendradarbia- vimas Mokymasis grupėse Mokymasis grupėse, partneriškai, įvairiuose tinkluose Gebėjimai valdyti procesą, organizuoti, kognityvus mąstymas Gebėjimas mokytis Neformalumas Mokymasis visur ir visada Mokymasis visur ir visada, mokymasis iš virtualių šaltinių

15 Koncepcija - tai įrankis, leidžiantis ir skatinantis mokyklų bendruomenę šnekėtis ir veikti – ieškoti savų būdų tobulinti mokyklą ir judėti geros mokyklos link. Kriterijus Paaiškinimas Tikslas Parengti kryptį rodantį ir leidžianti veikti dokumentą. Koncepcija orientuota į vyraujančias mokyklas, tačiau joje telpa ir alternatyvios, laisvos mokyklos. Koncepcija – įrankis mokykloms šnekėtis ir ieškoti savų būdų tobulinti mokyklą. Siekiama kviesti mokyklas kelti klausimą – „ar yra bruožų, kurie mums trukdo būti gera mokykla?“. Laikas Gera mokykla rytoj – koks mokytojas turėtų mokyti rytdienos mokykloje, kaip turėtų būti organizuojamas ugdymas, koks mokinys mokysis rytdienos mokykloje, kokia ugdymo (si) aplinka turėtų būti ateities mokykloje ir t.t. Kryptis Iš apačios. Mokyklos pavargo nuo „iš viršaus“ nuleidžiamų įsakymų keistis. Koncepcija turėtų skatinti mokyklas keistis „iš apačios“, mokykloms pačioms inicijuojant ir įgyvendinant pokyčius. Procesas Bendruomenė. Kaip sėkmingai veikia mokykla, nusprendžia bendruomenės nariai, įvertindami, kiek mokyklos veikla atitinka jų poreikius ir judėjimo kryptį bei skatindamos reikalingus pokyčius. Mokyklos deunifikuojamos, skatinamas įvairių interesų grupių bendradarbiavimas ir lygiavertiškumas. Vertinimas Progresas/pažanga. Dėmesys individualiai pažangai – tiek mokyklos, tiek mokytojo, tiek mokinio Rodikliai ???

16 Gera mokykla - prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti, bendruomenės susitarimais savo veiklą grindžianti mokykla.

17 MOKINIŲ PATIRTYS UGDYMO REZULTATAI GYVENIMAS MOKYKLOJE
BRANDA, PASIEKIMAI ir PAŽANGA UGDYMASIS/ MOKYMASIS UGDYMO APLINKA UGDYMAS/MOKYMAS PERSONALAS BENDRUOMENĖ kaip BESIMOKANTI ORGANIZACIJA LYDERYSTĖ ir VADYBA VIETOS BENDRUOMENĖ ir STEIGĖJAS

18 GERA MOKYKLA SRITIS APIBŪDINIMAS
Asmenybės augimas Asmenybinė branda; Mokymosi pasiekimai; Mokymosi pažanga Saviraiškus dalyvavimas mokyklos gyvenime Mokinių savijauta; Bendruomeniškumas; Savivalda; Veiklos, įvykiai, nuotykiai Dialogiškas ir tyrinėjantis ugdymasis/mokymasis Įdomus ir auginantis; Atviras ir patirtinis; Personalizuotas ir savivaldus; Kontekstualus/aktualus Paremiantis mokymąsi ugdymas ir mokymas Tikslingas; Įvairus įvairiems; Lankstus; Partneriškas Darbuotojai – asmenybių įvairovė Nuostatų pozityvumas; Profesionalumas; Asmeninis tobulėjimas; Subalansuotas kolektyvas

19 GERA MOKYKLA SRITIS APIBŪDINIMAS
Besimokanti bendruomenė Mokymasis su kitais ir iš kitų; Sutelktumas; Refleksyvumas; Mokymosi skatinimas; Organizacijos atvirumas pasauliui Lyderystė ir įgalinanti vadyba Aiški, vienijanti, įkvepianti vizija; Dialogo ir susitarimų kultūra; Pa(si)dalinta lyderystė; Veiksmingas administravimas; Kūrybiškumas ir valia veikti Dinamiška ir atvira ugdymo aplinka Klasės be sienų; Mokymąsi stimuliuojanti aplinka; Mokinių indėlis kuriant aplinką; Virtuali aplinka Įsipareigojusi vietos bendruomenė ir steigėjas Strateguojanti; Drąsinanti; Remianti ir pasitikinti


Atsisiųsti ppt "GERA MOKYKLA GERA MOKYKLA ."

Panašios pateiktys


Google reklama