Pateiktis įkeliama. Prašome palaukti

Pateiktis įkeliama. Prašome palaukti

Tauta.

Panašios pateiktys


Pateikčių temos: "Tauta."— Pateikties kopija:

1 Tauta

2 Žodyno apibrėžimas: Tautà - įvairioms gentims telkiantis istoriškai susidariusi žmonių bendruomenė, turinti bendrą žemę, kalbą, istoriją, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. tautà - savo krašto, namų ilgesys; plg. tausti.

3 Politoliginis apibrėžimas:
Tauta -natio - etninė kultūrinė žmonių bendruomenė, kurią jungia bent keletas iš šių požymių, t.y. bendra kalba, bendra religija, bendra istorinė praeitis, daugiau ar mažiau aiškus teritorinis apsigyvenimo centras. Ji pasižymi tuo, kad nebūtinai sutampa su valstybe ir gali egzistuoti tiek valstybės viduje, tiek visai be valstybės.

4 Tauta-populus - valstybės piliečių bendruomenė
Tauta-populus - valstybės piliečių bendruomenė. Tai grynai politinis valstybinis piliečių junginys, kiekybinė individų daugybė. Tautos-populus sąvoka apima tiktai žmones. Žmonių būna įvairiausių, jie visuomet skiriasi vienas nuo kito kuriais nors kokybiniais požymiais. Fiziniai: plaukų, odos spalva, ūgis. Psichiniai: išsilavinimas, charakterio bruožai.

5 Lietuvių tauta neabejotinai yra susidariusi iš tam tikrų pamatinių pasaulio suvokimo, jo vertinimo, grožio, skausmo, nevilties, religijos, tikėjimo ir kitų pagrindinių matmenų, apibrėžiančių žmogaus pasaulį. (V.Daujotytė)

6 „Kurgi, sakau, pasaulyje yra tokia tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba...“ (Mikalojus Daukša)

7 Kalba Kalba - žodinio minčių reiškimo sistema: Kalba yra priemonė, įrankis, kuriuo žmonės bendrauja vienas su kitu, keičiasi mintimis ir pasiekia savitarpio supratimą. Žodyninė sudėtis atspindi kalbos būklės vaizdą: kuo turtingesnė yra žodyninė sudėtis, tuo turtingesnė yra ir kalba. Žmonių kalba yra tai įvairių įvairiausių žinių aruodas (K.Būg.)

8 „Kas per keistenybės būtų gyvulių tarpe, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala - krankti kaip varnas, ožys - staugti kaip liūtas, o liūtas - bliauti kaip ožys? ... Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę.“ (Mikalojus Daukša)

9 Kas savo tautos ir jos kalbos nemyli, tas pagaliau nė savo motinos nemylės. (Žemaitė)
Gėda ant gėdos nemokėti tos kalbos, kuriąja kalbėdavo tėvai mūsų tautos. (M.) Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. (J.Jablonskis)

10 Istorija Mėginsime sudėti pirmą žodį. Klausykitės gerai...Širdim klausykit! Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų Pajusite medaus ir kraujo skonį, Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant, Užuosit šieno ir liepynų kvapą, Regėsit baugų debesio šešėlį Per lauką bėgant...Taigi pamėginkim. "El-ie" bus "Lie", "tė-u" bus "tu", "vė-a" bus "va". Kartokite! Kartokit ir klausykit. (Justinas Marcinkevičius „Mažvydas“)

11 Justinas Marcinkevičius
„Mindaugas“ „Mažvydas“ „Katedra“. Pagrindinės kūrybos temos ir vertybės: tėvynė, gimtoji kalba, tikėjimas, meilė, pareiga, gamta. Kūriniuose vyrauja lyrinis kalbėjimas, meditavimas. Gamtai suteikiama mistinių savybių, ji apgaubiama senojo tikėjimo dvasia.

12 Juozas Aputis „Gegužė ant nulūžusio beržo“ Pagrindinė kūrybos tema – žemdirbio kultūros ir lietuvių tautos likimas istorijoje. Daugelis kūrinių pagrįsti vaikystės prisiminimais, kurie lemia liūdesio, susimąstymo intonacijas.

13 Tradicijos R. Granauskas „Duonos valgytojai“ „Gyvenimas po klevu“
„Su peteliške ant lūpų“ Prasminga tai, kas išlieka ir veda gyvenimą į ateitį. Orumo praradimas – didžiausia blogybė galinti ištikti tautą ir žmogų.

14 Pagrindinės temos: praeities ir dabarties priešprieša, kartų opozicija, jaunosios kartos degradavimas. Pasakotojas kalba paprasto žmogaus lūpomis, jis lyg ir yra šalia veikėjo, stebi ir seka kiekvieną jo žvilgsnį, mintis. Svarbus gamtos grožis ir jos galia veikti žmogų. Tradicijų praradimas reiškia gyvenimo atramų praradimas.

15 Tėvynė – tai šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo knygos, atitraukia valstietį nuo arklo, valdininką nuo rašomojo stalo ir surenka visus prie vienos vėliavos, į kurią jie žiūri didvyrio drąsumu ir kankinio pasiaukojimu. (F. Šileris)


Atsisiųsti ppt "Tauta."

Panašios pateiktys


Google reklama