Elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Pateikčių temos: "Elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimas"— Pateikties kopija:

1 Elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Kas yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas? Kai kalbame apie energijos vartojimo efektyvumą, kalbame apie energijos kiekių (kWh; kVArh), tenkančių produkcijos vienetui arba paslaugos vienetui mažinimą užtikrinant tinkamą veiklos procesų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys: atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas nesukuria galimybių vartoti elektros energiją efektyviau; elektros energijos pirkimo sąnaudų sumažinimas taip pat nedidina energijos vartojimo efektyvumo (pvz. gatvių apšvietimas su dalimi išjungtų šviestuvų). Kodėl tai svarbu? Didinant energijos vartojimo efektyvumą: 1) Prisidedama prie klimato kaitos mažinimo; 2) Didinamas veiklos konkurencingumas (gaunama daugiau pelno, skatinama veiklos plėtra ir pan.) AB „Akmenės cementas“ organizuoto elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo seminaro medžiaga

2 Pasaulio klimato kaita
World Meteorological Organization – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia ( kad lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C. Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006). Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai - vienur kritulių mažėja, kitur didėja (tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli). Galima pastebėti tendenciją, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai. Jei būtų viršyta 2 °C vidutinės temperatūros riba, sausros, ekstremalios liūtys ir temperatūrų svyravimai taptų nebegrįžtami. 2017 m. CO₂ lygis buvo 146 % priešindustrinės eros (iki 1750 m.) kiekio; 2018 m. paskelbta, kad pasaulio temperatūra jau pakilo 1 °C

3 ES energijos vartojimo intensyvumas (2016 m.)
Eurostat duomenimis Lietuvos energijos vartojimo intensyvumo rodiklis bendrajam vidaus produktui sukurti yra net 70 proc. didesnis už ES vidurkį

4 Energijos balanso diagrama_EU28 2016

5 Elektros energijos balanso diagrama_EU28 2016 (1)

6 Elektros energijos balanso diagrama_EU28 2016 (2)

7 Energijos balanso diagrama_LT 2016 (1)

8 Energijos balanso diagrama_LT 2016 (2)

9 Elektros energijos balanso diagrama_LT 2016 (1)

10 Elektros energijos balanso diagrama_LT 2016 (2)

11 Reguliavimas 1997_COP3 (Kioto protokolas)
2015_COP21 (Paryžiaus susitarimas) 2018_COP24 (šią savaitę vykusi konferencija) 2010_komunikatas (iki 2020 m.: Eff.+20%;AEI gen.+20%; CO₂ ‒20%) 2014_komunikatas (iki 2030 m.: Eff.+30%;AEI gen.+27%; CO₂ ‒40%) Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija arba sutrumpintai UNFCCC yra tarptautinė sutartis, kuria siekiama, kad šiltnamio dujų kiekis atmosferoje būtų stabilizuotas klimato kaitos nesukeliančiame lygyje. Konvencija buvo pateikta pasirašymui 1992 m. birželį vykusios Jungtinių Tautų Aplinkos ir plėtros konferencijos metu, o įsigaliojo 1994 metų kovo 21 d. Sutartis yra sulaukusi visuotinio palaikymo, 2012 m. sausį ją buvo ratifikavusios 194 šalys. Pati konvencija nenustato valstybėms šiltnamio dujų išmetimo apribojimų ir neturi jas kontroliuojančių mechanizmų. Tačiau sutartis gali būti atnaujinama prie jos pridedant šias funkcijas atliekančius protokolus, kurie ratifikuojami atskirai nuo pačios konvencijos. Vienas iš tokių atnaujinimų yra Kioto protokolas. 1997 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP3). Kioto protokolas – Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) protokolas, kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu. Jis buvo priimtas 1997 m. vykusioje trečiojoje konvencijos Šalių konferencijoje Kioto mieste. Protokolas įpareigoja išsivysčiusias šalis per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5,2 % lyginant su 1990 m. kiekiu m. pabaigoje jo galiojimas buvo pratęstas dar aštuoneriems metams iki 2020-ųjų. 2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP21) vyko 2015 m. Paryžiuje. Konferencijos tikslas buvo pasiekti teisiškai įpareigojantį bendrą susitarimą tarp visų pasaulio valstybių dėl klimato. Pagrindinis konferencijos aspektas – spręsti, kaip neleisti vidutinei Žemės temperatūrai viršyti 2 °C lygio, lyginant su rodikliais iki pramonės revoliucijos. 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP24). Tikslas – patvirtinti 2015 metais Paryžiuje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo planą, skatinti visas pasaulio valstybes atsakingai ir motyvuotai jį taikyti visuose ūkio sektoriuose, stiprinti dialogą, bendradarbiavimą ir paramą besivystančioms šalims.

12 Kaip sekasi įgyvendinti numatytus tikslus?
Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pranešimas: „Birželio 19 d. Valstybės kontrolė paskelbė audito ataskaitą dėl energijos vartojimo efektyvumo. Joje teigiama, kad per paskutinius metus pastebimas ryškus postūmis, įgyvendinant europinius įsipareigojimus dėl energijos sutaupymo. Tenka pripažinti, kad iki 2017 m. efektyvumo tikslų įgyvendinimo tempas nebuvo pakankamas ir dalis svarbių priemonių, kurios lems proveržį šioje srityje, Energetikos ministerijos patvirtintos tik pernai bei šiemet.“ Nuo 2014 m. buvo įgyvendinama tik dalis energijos taupymo priemonių, nes Lietuva dvejus metus vėlavo, ir tik 2016 m. pabaigoje, Europos Sąjungai (ES) vykdant pažeidimo procedūras, į nacionalinę teisę perkėlė ES Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas. Pažymėtina, kad Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nurodyta, kokie energijos sutaupymai pasiekti iki 2016 m. pabaigos. Tačiau nebuvo vertinamos šios Vyriausybės darbo metu Energetikos ministerijos 2017 m. patvirtintos dvi esminės priemonės, kurios leis pasiekti proveržį energijos taupymo srityje ir ženkliai pagerins Lietuvos energijos efektyvumo rodiklius: Energetikos ministerijos pasirašyti  susitarimai su valstybei priklausančiomis energetikomis įmonėmis, kuriais įmonės įsipareigojo iki 2020 m. sutaupyti 1,9 TWh energijos, neuždedant papildomos naštos ant vartotojų pečių Viešųjų pastatų atnaujinimas. Siekiant spartesnio energijos sutaupymo viešųjų pastatų srityje, Vyriausybė gegužės mėnesį pritarė Energetikos ministerijos siūlymams įpareigoti visas ministerijas, kurioms priklauso šimtai neefektyvių pastatų, tokius pastatus atnaujinti arba jų visiškai atsisakyti. Taip pat Energetikos ministerija kuria ir naujas papildomas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios, jeigu joms bus pritarta šį mėnesį Seime, įsigalios nuo 2019 m. pradžios. Viena jų, tai yra diferencijuoto VIAP mokesčio taikymas energijai imliai pramonei, kas reiškia, kad susigrąžintos lėšos už VIAP bus nukreiptos į įmonių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. EK parengtoje 2017 m. ES narių pažangos ataskaitoje nurodoma: Atsižvelgiant į tai, kiek vidutiniškai per metus turi sumažėti galutinis energijos suvartojimas, kad būtų pasiekti orientaciniai tikslai, 2015 m. didelę pažangą siekdamos savo orientacinių galutinio energijos suvartojimo tikslų padarė 18 valstybių narių. Tačiau Austrija, Belgija, Bulgarija, Lietuva, Malta, Prancūzija, Slovakija, Švedija, Vengrija ir Vokietija savo galutinio energijos suvartojimo kasmet nemažino tiek, kad galėtų užtikrinti, jog 2020 m. pasieks savo tikslą. Kalbant apie pirminės energijos suvartojimą, iki 2015 m. penkios valstybės narės – Bulgarija, Estija, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija – nepakankamai taupė energiją, kad 2020 m. pasiektų savo tikslus.

13 Nacionalinė energetikos strategija ir jos įgyvendinimas

14 Prasto elektros energijos vartojimo efektyvumo priežastys
● Globalių problemų supratimas/socialinės atsakomybės stoka ● Prasta valstybės politika ● Nežinojimas kur ir kaip naudojama energija, neturėjimas energijos vartojimo politikos ● Netinkamas personalo funkcijų paskirstymas ● Žinių/kompetencijų ir techninių priemonių trūkumas, prastas rizikų valdymas ● Baimė būti nubaustam už netinkamus veiksmus/nepasiektus rezultatus ● Korupcija Suprantama, kad klimato kaita ir oro tarša yra kitose valstybėse/žemynuose, kad veiklos metu atsiradusi tarša yra labai maža ir nekeičia situacijos. Valstybė blaškosi su savo energetikos strategija, tikslų įgyvendinimas yra ne visada skaidrus, daugiau formalus nei realus, paremtas prievartos, o ne realių rezultatų pasiekimo principais. Įmonės geriausiu atveju turi informaciją apie suminius aktyvinės elektros energijos suvartojimus, kai kada turi ir elektros įrenginių sąrašus. Informacija apie elektros imtuvus, jų techninė informacija nežinomi, informacija apie elektros imtuvų darbo rėžimus nekaupiama ir neanalizuojama. Nežinant kur ir kokie yra energijos vartojimo nuostoliai nėra galimybių parengti tinkamus energijos vartojimo efektyvumo didinimo planus, nusimatyti tinkamus priemonių taikymo prioritetus ir pan. Įmonėje energetikas atsako už energetikos ūkio visumą. Realiai energetikas užsiima tik „gaisrų gesinimu“ (gedimų šalinimas, atsiskaitymas vadovybei ir valstybės institucijoms), kt. Mokslo įstaigos ruošia prastus specialistus (iš esmės moko tik apie techniką), elektros energetikos sritis yra labai plati, specifinė, reikalaujanti kiekvienoje sferoje daug žinių ir patirties. Dažnai sprendimų nauda vertinama tik pagal kainą, neatsižvelgiama į patikimumą, keliamas rizikas dėl saugumo ir pan. Rinka yra sąlyginai maža, o pardavėjų gana daug. Visi suinteresuoti parduoti savo produktus/paslaugas, todėl su įmonėmis dirbama įvairiais metodais, kartais tenkinant ir asmeninius įmonių atstovų interesus.

15 Kur naudojate elektros energiją?
● Mechaninei energijai/judesiui ● Apšvietimui ● Kaitinimui

16 Ar tinkamai organizuojate procesą?
Sprendimo parinkimas Rezultatų vertinimas Informacijos kaupimas Pirkimų procedūros 1 3 5 7 2 4 6 Situacijos vertinimas Sprendimo diegimas Projekto inicijavimas

17 Ką žinote apie savo elektros įrangą?
Pvz. apšvietimas: ● Patalpų/teritorijos ir apšvietimo zonų geometrija, aplinkos sąlygos ● Apšvietimo zonų paskirtis, apšvietimo reikalavimai, esami (išmatuoti) parametrai ● Esama apšvietimo įranga, jos įrengimas ● Apšvietimo valdymas ● Apšvietimo naudojimo trukmė ● Elektros kaina Reikalingos informacijos sąrašas: 1) Patalpų/teritorijos (įskaitant objektus, įrenginius) geometrija, aplinkos sąlygos (nurodyti patalpas su aukšta aplinkos temperatūra, cheminėmis medžiagomis). Naudinga turėti nuotraukas, brėžinius .dwg formatu. 2) Apšvietimo zonų geometrija ir paskirtis. Naudinga turėti nuotraukas. 3) Apšvietimo reikalavimai apšvietimo zonose 4) Apšvietimo parametrai (apšvietos ir šviesos sklaidos tolygumo matavimų rezultatai) 5) Elektros tinklų brėžiniai su esamos apšvietimo įrangos išdėstymu, įrengimo aukščiais, tvirtinimu. Naudinga turėti nuotraukas. 6) Informacija apie naudojamus šviestuvus (šviesos šaltinius) ir maitinimo šaltinius 7) Informacija apie apšvietimo valdymą, poreikius. Naudinga turėti apšvietimo skydų vidaus nuotraukas. 8) Informacija apie apšvietimo naudojimo trukmę 9) Perkamos elektros energijos kaina

18 Kada tikslinga atnaujinti elektros įrangą?
● Įranga turi atitikti keliamus reikalavimus Rizikos: turto sugadinimas/praradimas/brokas, darbo produktyvumo sumažėjimas, nelaimingi atsitikimai, kt. ● Įrangos technologija turi būti efektyvi, o atnaujinimo atveju ir atsiperkanti per protingą terminą Pvz.: dirbtinis apšvietimas yra reikalingas užtikrinti tinkamų veiklos procesų, kuriuose dalyvauja žmonės, vykdymą. Žmonių, veiklos procesų ir turto saugumo didinimas, našumo didinimas yra ne mažiau svarbus už energijos vartojimo efektyvumo didinimą.

19 Analogų parinkimas ar modeliavimas?
Pvz. apšvietimas: Šviesos šaltinių keitimas Šviestuvų keitimas Atitiktis reikalavimams Optimalios elektros sąnaudos Ilgesnis tarnavimo laikas, didesnis patikimumas Mažesnės investicijos Analogų parinkimo metodas daugiau tinka šviesos šaltinių parinkimui, tačiau galimas ir parenkant šviestuvus (pvz., sprendimo preliminariam vertinimui). Šviesos šaltinius rekomenduojame keisti į efektyvesnius tik tuomet, kai esami šviestuvai yra geros techninės būklės, o apšvietimas atitinka reikalavimus.

20 Ar pigiau yra naudingiau?
Investicijos Energijos vartojimo kaštai Aptarnavimokaštai Galimi nuostoliai, rizikos Skirkite laiko sprendimo pristatymui ir aptarimui. Sprendimas turi būti tinkamai parinktas ir įvertintas, sprendimo vertė bei rizikos turi būti suprantamos ir priimtinos. Sprendimo vertė

21 Kas dažnai pamirštama inicijavus projektą?
● Kas bus laikoma „sėkmingu projektu“? Tikslai turi būti realūs, o rezultatas turi būti išmatuojamas ● Projekto vadovo skyrimas, projekto komanda (kompetencijos) ● Veiksmų planas Nesant reikalingiems žmogiškiesiems ištekliams įsigykite konsultavimo paslaugas ir/ar projekto valdymo paslaugas.

22 Kaip užtikrinti pasiūlymų palyginamumą?
Pvz. apšvietimas: ● Skirtingi apšvietimo modeliai/įvesties parametrai ● Nenumatyti/netinkamai numatyti bendrieji techniniai reikalavimai apšvietimo įrangai ● Nenumatyti/netinkamai numatyti bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai paslaugų teikimui Įvesties parametrai: - patalpos matmenys (aukščiai, ilgiai, pločiai); - aptarnavimo koeficientas (angl. Maintenance factor); - paviršių atspindžiai grindims, sienoms, luboms, objektams; - skaičiuojamieji paviršiai apšvietos ir šviesos sklaidos tolygumo skaičiavimams (plotis, ilgis, aukštis); - skaičiuojamieji paviršiai akinimo skaičiavimams (plotis, ilgis, aukštis). Skaičiuojamos vidutinės akinimo vertės išilgai ir skersai patalpos plotui (UGR); šviestuvų tvirtinimo būdas/vieta ir aukštis. Bendrieji techniniai reikalavimai apšvietimo įrangai ● Įtampos diapazonas, dažnis, galios koeficientas, šviestuvo efektyvumas (įvertinus L.O.R.) ● Apsaugos klasės: elektrotechninio gaminio, apsaugos nuo dulkių ir drėgmės poveikio, apsaugos nuo mechaninio poveikio ● Šviesos spalvos temperatūra, šviesos atgavos rodiklis ● Šviesos diodo gyvavimo trukmė/tarnavimo laikas (dažniausiai šiuo metu patalpoms taikoma L70B50) ● Garantija (standartiškai siūloma iki 3-5 m.) ● Aplinkos temperatūra, atsparumas agresyviai aplinkai ● Korpuso spalva, kt. Bendrieji kvalifikaciniai reikalavimai paslaugų teikimui ● Ypatingo statinio statybos rangovo kvalifikacijos atestatas (darbų sritys: statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas) ● Kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas elektrotechnikos projekto daliai ● Atestatas, suteikiantis teisę eksploatuoti elektros įrenginius, specialiųjų elektros įrenginių eksploatavimo darbams ir elektros instaliacijai ● Konkurso dalyvio paskutinių finansinių metų likvidumo rodiklis (trumpalaikio turto ir atsargų santykis su trumpalaikiais įsipareigojimais) ● Bendrosios arba rangovo civilinės atsakomybės draudimas, kt.

23 Kas dažnai pamirštama įgyvendinant sprendimus?
● Veiksmų planas (kontrolė) ● Apžiūra/bandymai, tinkamas produktų ir/ar paslaugų priėmimas-perdavimas Perduodant produktus ir/ar paslaugas, tuo pačiu turi būti perduota ir visa techninė dokumentacija. ● Įsipareigojimų tiekėjams/paslaugų teikėjams vykdymas Iki atsiskaitymo už parduodamą-perkamą sprendimą rekomenduojame atlikti apšvietimo parametrų matavimus ir elektros energijos sutaupymų vertinimą. Atsakomybę už nesutapimus turi prisiimti sprendimo pardavėjas. Įvertinkite projekto sėkmę, aptarkite rezultatus/trūkumus.

24 ABB Ability™ Smart Sensor
Išmanioji elektros variklių stebėsenos sistema patikimam ir optimaliam procesų darbui. Sugedus elektros varikliams sutrinka technologiniai procesai, įmonės kai kuriais atvejais patiria didelius nuostolius. Neoptimalus elektros variklių darbas įmonėms taip pat nuostolingas, nes yra nenaudingai naudojama elektros energija. Siekiant užtikrinti elektros variklių darbo patikimumą/optimalų darbą, kompanija ABB sukūrė išmaniąją elektros variklių stebėsenos sistemą. Naudojant išmaniuosius daviklius (Smart Sensor) yra stebima elektros variklio būsena, matuojami įvairūs parametrai (variklio paviršiaus įkaitimas, darbo laikas, paleidimų skaičius, greitis, dažnis, kt.). Esant parametrų nuokrypiams sistema informuoja apie potencialias problemas. Variklio būseną/parametrus galima stebėti realiu laiku prisijungus prie daviklio per išmanųjį telefoną ar kompiuterį. Variklio būsena įvertinama trimis spalvomis: žalia reiškia, kad variklis dirba tinkamai; geltona reiškia, kad yra gedimo tikimybė ir greitu metu reikėtų atlikti apžiūrą; raudona reiškia, kad variklio darbas turi būti stabdomas ir reikalingas skubus remontas. Išmanųjį daviklį sumontuoti nėra sudėtinga – jis tiesiog yra priklijuojamas prie elektros variklio korpuso (elektros variklio būseną galima stebėti po 15 min. po išmaniojo daviklio sumontavimo). Išmaniajame daviklyje yra baterija, kurios tarnavimo laikas 3-5 metai, darbinė temperatūra -40°C...+85°C. Daugiau informacijos apie Smart Sensor rasite pridedamoje brošiūroje ir pasirinkę šią nuorodą Rekomenduojame Smart Sensor montuoti ant tų elektros variklių, kurių sklandus darbas yra esminis technologinio proceso palaikymui ir kurių gedimas gali kainuoti daugiausiai.

25 ABB SynRM elektros varikliai
IE4 efektyvumo elektros varikliai su eliminuotais rotoriaus nuostoliais Kuriami varikliai IE5 efektyvumo klasės su feromagnetais rotoriaus tarpeliuose,

26 Philips Li-Fi Duomenų perdavimas naudojant šviesos bangas

27 Philips Interact IoT Išmanioji apšvietimo valdymo sistema

28 Philips EasyAir Išmanusis lauko šviestuvų temdymas (GPS, Wi-Fi, kt.)

29 Esant klausimams susisiekite:
Pranešimo pabaiga Esant klausimams susisiekite: Rolandas Mučinskas Tel , el. p.