Televizija. Radiolokacija

Pateikčių temos: "Televizija. Radiolokacija"— Pateikties kopija:

1 Televizija. Radiolokacija
Darbą parengė: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vidurinės mokyklos 10a klasės mokinės Aušra Apalianskytė ir Rugilė Bartkutė Mokytoja: Salomėja Kukauskienė 2015 m.

2 Turinys Darbo tikslas Įvadas Kas yra televizija? Televizinis ryšys
3D televizija Bandymas Analoginė televizija Skaitmeninė televizija Antžeminė televizija Kabelinė televizija Palydovinė televizija Internetinė televizija Televizorius Radiolokacija Klausimai Naudoti šaltiniai

3 Darbo tikslas Supažindinti su televizijos ryšio principu ir jos rūšimis. Paaiškinti elektroninio vamzdžio veikimo principą televizijos kameroje ir televizoriuje. Paaiškinti radiolokacijos reiškinio esmę. Supažindinti su radiolokacijos reiškinio praktiniu pritaikymu.

4 Įvadas Vaizdinė informacija yra pati priimtiniausia ir daugiausiai informacijos suteikianti priemonė. Šiais laikais mes nebegalime apsieiti be vaizdo informacinių sistemų, vaizdinė informacija mus pasiekia visur: namuose žiūrime televiziją, keliuose matome informacinius ekranus, parduotuvėse stebime reklamas monitoriuose, mokykloje stebime informaciją projekciniuose ekranuose.

5 Kas yra televizija? Televizija (gr. tele – tolumoje, toli + lot. visio – regėjimas) – tai judamų ir nejudamų objektų atvaizdų perdavimas per atstumą laidais ar radijo bangomis.

6 Televizinis ryšys Vaizdo signalus kuria televizijos kamera. Joje optinis daikto atvaizdas paverčiamas elektriniu signalu.

7 Televizinis ryšys Daikto atvaizdas suprojektuojamas į elektroninio vamzdžio (ikonoskopo) ekraną, sudarytą iš šviesai jautrių elementų. Įvairiai apšviesti, jie įgyja skirtingą krūvį. Elektroninis spindulys per vieną sekundę 25 kartus nuosekliai apibėga visus nevienodą elektros krūvį įgijusius ekrano taškus. Skirtingas krūvis lemia skirtingus elektrinius impulsus – vaizdo signalus. Televizijos kamera per vieną sekundę sukuria ir išsiunčia daugiau kaip 13 milijonų vaizdo signalų. Vaizdo medžiaga (anglų kalba):

8 Televizinis ryšys Garso dažniu kintančius elektrinius virpesius sukuria mikrofonas. Televizijos siųstuve aukštojo dažnio (nešančiojo dažnio) virpesiai moduliuojami trejopais signalais: vaizdo, garso ir valdymo.

9 Televizinis ryšys Spalvotoje televizijoje naudojamos trys pagrindinės spalvos, kurioms yra jautri akių tinklainė: raudona, žalia ir mėlyna. Sumaišius pagrindines spalvas galima gauti visą regimųjų spalvų gamą. Visuose spalvotosios televizijos sistemose suderinamumas pasiekiamas kartu su spalva siunčiant skaisčio signalą.

10 Televizinis ryšys Vaizdo medžiaga (anglų kalba): Ig&app=desktop

11 3D televizija 3D technologijai išgauti yra naudojamos dvi filmavimo kameros, kurios tą patį vaizdą įrašo skirtingu kampu. Taip nufilmuoti kadrai ekrane matomi sudvejinti. 3D technologijos yra dvi rūšys: pasyvioji (passive) ir aktyvioji (active).

12 3D televizija Pasyvioji 3D naudoja ekraną su poliarizuotu filtru, į kurį žiūrima su plastmasiniais akiniais. Vaizdas abejoms akims rodomas iškart, o skirtingi akinių stiklai skaido vaizdą kiekvienai akiai atskirai. Vaizdo medžiaga (anglų kalba): Aktyviąjai 3D technologijai reikalingi specialūs akiniai, kurie televizoriaus siunčiamą signalą priima infraraudonųjų spindulių pagalba. Šie akiniai tą patį vaizdą rodo pradžioje tik vienai akiai, paskui tik kitai.

13 Bandymas Kaip pasigaminti 3D akinius?
Darbo tikslas: pasigaminti 3D akinius. Priemonės: Baltas kartono lapas; Raudonos ir mėlynos spalvos, skaidraus plastiko gabalėliai (iš aplankalo arba dokumentų dėklo); Pieštukas; Liniuotė. Žirklės; Klijai.

14 Darbo eiga: Ant kartono nupiešiame akinių formą ir ją iškarpome.
Iškerpame du raudonos ir mėlynos spalvos skaidraus plastiko gabalėlius, tokio dydžio, kad padengtų iškarpytų akinių ertmes akims. Įklijuojame: raudoną plastiko gabalėlį į akinių akies ertmę skirtą kairei akiai, o mėlyną į ertmę skirtą dešinei akiai. Vaizdo medžiaga: Išvada: Akinius galime pasigaminti per kelias minutes ir mėgautis 3D vaizdu.

15 Analoginė televizija Analoginė televizija, apibrėžia koduotų televizijos signalų (analoginio garso ir vaizdo) transliavimą, t. y. vaizdo signalai tiesiogiai moduliuoja nešantįjį signalą, kuris atitinka transliavimo dažnį. Perduodamą informaciją (ryškumą, spalvas ir garsą) reprezentuoja spartūs signalo amplitudės, dažnio ar fazės kitimai. 2012 m. spalio 29 d. Lietuva atsisakė analoginės televizijos, buvo išjungti jos siųstuvai ir šalies TV eteryje liko tik skaitmeniniai signalai.

16 Skaitmeninė televizija
Skaitmeninė televizija – televizija, kurioje vaizdas ir garsas perduodami skaitmeniniu pavidalu. Ji veikia panašiai kaip kompiuteris, kuriame visa informacija yra užkoduota dviejų skaičių – nulio ir vieneto seka. Terminas „skaitmeninė“ tik nusako informacijos kodavimo, bet ne perdavimo būdą.

17 Skaitmeninė televizija
Skaitmeninėse ryšio sistemose atvaizdai ir garsai (analoginis signalas) paverčiami skaitmeniniais signalais, o šie perduodami kaip impulsai. Imtuve skaitmeninis signalas paverčiamas analoginiu signalu. Analoginis signalas Skaitmeninis signalas

18 Skaitmeninė televizija
Skaitmeninį signalą priima ir pritaiko televizoriui išorinis arba į televizorių įmontuotas specialus imtuvas.

19 Skaitmeninė televizija
Skaitmeniniai signalai gali būti perduodami: Iš televizijos stoties įprasta antena ir priimami įprasta antena (antžeminė televizija); Kabeliu (kabelinė televizija); Palydovais (palydovinė televizija); Mišrios sistemos (pvz.: pirminis skaitmeninis priimamas iš palydovo, o vartotojui perduodamas kabelinės ar antžeminės televizijos tinklu); Internetu (internetinė televizija).

20 Antžeminė televizija Antžeminėje televizijoje skaitmeninis signalas perduodamas naudojant siųstuvų ir suorientuotų antenų sistemas. Šios televizijos žiūrėjimui naudojamas televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu arba TV priedėlis.

21 Kabelinė televizija Kabelinė televizija – tai mokama televizija, kurios signalai į televizorių ateina kabeliais, o ne oru. Dažniausiai jos įvedimui į butą pakanka nutiesti laidą nuo laiptinės iki TV dėžės ir jau galima mėgautis pakankamai kokybišku vaizdu ir keliomis dešimtimis kanalų. Kabelinėje televizijoje TV signalams perduoti naudojami taip vadinami koaksialiniai kabeliai.

22 Palydovinė televizija
Tai televizija, kurioje signalai į namus ateina tiesiai iš dirbtinių Žemės palydovų. Namus su tokia televizija labai lengva atpažinti pagal charakteringą bruožą – ant sienos arba stogo įtaisytą lėkštės formos anteną.

23 Palydovinė televizija
Palydovinę televiziją sudaro: antžeminės transliavimo stotys, komunikaciniai palydovai ir namuose įrengta priėmimo įranga (nedidelė antena-lėkštė, konverteris ir imtuvas). Vaizdo medžiaga (anglų kalba):

24 Palydovinė televizija
Palydovinė televizija prasideda TV programų perdavimu. Skaitmeninis signalas išsiunčiamąja antena (9–12 metrų skersmens) perduodamas į palydovą. Signalas siunčiamas atitinkamu dažniu, kad būtent tas palydovas, kuriam skirtas signalas, suprastų kad duomenys perduodami jam.

25 Palydovinė televizija
Palydovas (1) gautą signalą mikrobangomis (2) retransliuoja į žemę. Grįžtantį signalą sustiprina parabolinė TV antena, liaudiškai vadinama „lėkštė“ (3). Lėkštė sufokusuoja mikrobangas (4) į vieną tašką. Šiame taške montuojama priėmimo galvutė (5). Ji signalą konvertuoja į žemesnio dažnio elektrinius signalus, kurie toliau perduodami TV kabeliu (6).

26 Palydovinė televizija
Vaizdo medžiaga (anglų kalba):

27 Palydovinė televizija
Apdorotas signalas kabeliu perduodamas iki imtuvo arba palydovinės TV kompiuterinės plokštės. Imtuvas galutinai sutvarko priimtą signalą ir perduoda jį į televizorių.

28 Internetinė televizija
Internetinė televizija – skaitmeninė televizija per IP tinklus. Skaitmeninės televizijos paslaugos teikiamos per telekomunikacines (interneto ir/arba balso telefonijos) linijas.

29 Televizorius Televizorius įprastas buitinis prietaisas, esantis beveik kiekvienuose namuose. Jį įjungus, galima sužinoti, kas vyksta pasaulyje, žiūrėti kino filmus ir kita.

30 Televizorius Televizorius – aparatas, priimantis signalus, kuriuos siunčia televizijos stotis ir kuriuos pakeičia vaizdais televizoriaus kineskopas. Televizoriaus veikimo principas (vaizdo medžiaga anglų kalba):

31 Televizorius Televizoriaus pagrindinė dalis – kineskopas.
Kineskopo paskirtis – elektrinių signalų pavertimas optiniais atvaizdais. Vaizdo medžiaga: 10/fobjects/view/28/#up

32 Televizorius Televizoriaus evoliucija: Vaizdo medžiaga:

33 Televizorius Televizorius jau seniai nėra vien tik TV programas rodantis įrenginys. Sąveika su įvairiais prietaisais siūlo labai daug galimybių, kone iš esmės keisdama tradicinį supratimą apie televizorių.

34 Televizorius Išmanieji televizoriai (SMART TV) suteikia galimybę naršyti internete, žiūrėti filmus internete, klausytis viso pasaulio radijo, tikrintis elektroninį paštą, naudotis „Skype“, „Facebook“, „Twitter“, kai kurie modeliai leidžia dalyvauti vaizdo bei dalyvauti vaizdo pokalbiuose.

35 Televizorius Išmaniuosius televizorius galima valdyti balsu, judesiais ar išmaniaisiais pultais. Tiesa, įrenginiai supranta tik populiariausias kalbas. Vaizdo medžiaga:

36 Radiolokacija Išmatuoti atstumą iki netoli esančių kūnų (sienos, stalo, kaimynų namo ir pan.) galima nesunkiai. Tačiau kaip nustatyti atstumą iki labai tolimų objektų: praskrendančių lėktuvų, Mėnulio, žvaigždžių ir kitų dangaus kūnų.

37 Radiolokacija Radiolokacija (lot. radio – spinduliuoju + locatio, locus – vieta) – objektų aptikimas ir atstumo iki jų nustatymas naudojant elektromagnetines bangas: ultratrumpąsias radijo bangas ir mikrobangas.

38 Radiolokacija Radiolokatoriaus veikimas:
Elektromagnetines bangas spinduliuoja ir priima ta pati antena. Radiolokatorius elektromagnetines bangas siunčia trumpais impulsais. Radiolokatorius naudoja aukšto dažnio elektromagnetines bangas.

39 Radiolokacija

40 Radiolokacija Radiolokacija taikoma lėktuvų, laivų, debesų sankaupų, planetų ir kitų kosminių objektų padėčiai, planetų orbitiniam ir sukimosi apie savo ašį greičiui ir paviršiui nustatyti.

41 Klausimai

42 1. Kas yra televizija? Ats: Televizija – tai judamų ir nejudamų objektų atvaizdų perdavimas per atstumą laidais ar radijo bangomis.

43 2. Kas televizijoje sukuria vaizdo signalus?
Ats.: Televizijos kamera.

44 3. Kas sukuria garso dažniu kintančius elektrinius virpesius?
Ats.: Mikrofonas

45 4. Kokios spalvos naudojamos spalvotoje televizijoje?
Ats.: Naudojamos trys pagrindinės spalvos: mėlyna, raudona ir žalia.

46 5. Kas sudaro palydovinę televiziją?
Ats.: Palydovinę televiziją sudaro: antžeminės transliavimo stotys, komunikaciniai palydovai ir namuose įrengta priėmimo įranga (nedidelė antena-lėkštė, konverteris ir imtuvas).

47 6. Kokia yra kineskopo paskirtis?
Ats.: Elektrinių signalų pavertimas optiniais atvaizdais

48 7. Kas yra televizorius? Ats.: Televizorius – aparatas, priimantis signalus, kuriuos siunčia televizijos stotis ir kuriuos pakeičia vaizdais televizoriaus kineskopas.

49 8. Kokią televiziją vadiname skaitmenine televizija?
Ats.: Skaitmeninė televizija – televizija, kurioje vaizdas ir garsas perduodami skaitmeniniu pavidalu.

50 9. Kada Lietuvoje buvo išjungta analoginė televizija?
Ats.: 2012 m. spalio 29 d.

51 10. Ką vadiname radiolokacija?
Ats.: Radiolokacija – objektų aptikimas ir atstumo iki jų nustatymas naudojant elektromagnetines bangas: ultratrumpąsias radijo bangas ir mikrobangas.

52 Naudoti šaltiniai Vladas Valentinavičius. Fizika. Vadovėlis X klasei.
Palmira Pečiuliauskienė. Fizika bendrasis kursas. Vadovėlis XII klasei. Pirmoji knyga.

53 Ačiū už dėmesį!