Inga Veževičienė Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas

Pateikčių temos: "Inga Veževičienė Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas"— Pateikties kopija:

1 Inga Veževičienė Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas
ES STRUKRTŪRINIŲ FONDŲ INVESTICIJOS: EKO-INOVACIJŲ DIEGIMAS, EKOLOGINIO PROJEKTAVIMO GALIMYBĖS 2014–2020 M. Inga Veževičienė Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas

2 Pagrindiniai ES struktūrinių fondų investavimo principai
Investavimo supaprastinimas Fiksuotos sumos/ fiksuoti įkainiai. Daugiau visuotinės dotacijos būdu (čekiai) įgyvendinamų priemonių. Dviejų etapų konkursas. Investavimo skaidrumas Socialiniai ekonominiai partneriai: priemonių pristatymas ir aptarimas; atrankos kriterijų derinimas. Konkursinis atrankos būdas. Finansinės priemonės. Investicijų kokybės ir efektyvumo didinimas MTEPI: sumanios specializacijos sritys. Inovacijų paklausos skatinimas. Intervencijos logikos pagrįstumas. Regionų augimo skatinimas Investicijos regionuose: tiesioginė ir netiesioginė parama. Investavimo supaprastinimas Kuo platesnis fiksuotų sumų ar fiksuotų įkainių taikymas. Praplėstas visuotinės dotacijos būdu (čekiai) įgyvendinamų priemonių rūšių spektras (čekiai prototipui sukurti, išradimų patentavimas, dizaino registravimas, įmonių darbuotojų mokymai, paskolų palūkanų kompensavimas ir pan.). Vertinant dalį MTEPI projektų, taikomas dviejų etapų konkursas – pirmu etapu ekspertai patikrina pačią idėją (nepildant pilnos paraiškos), jei idėja yra tinkama – tik tokiu atveju pildoma visa paraiška. Investavimo skaidrumas Viešas formuojamų priemonių pristatymas ir aptarimas su socialiniai ekonominiais partneriais; Viešas projektų atrankos kriterijų, naudos ir kokybės vertinimo kriterijų derinimas su socialiniais ekonominiais partneriais; Didžiąją dalimi projektų atrankai taikomas konkursinis atrankos būdas pagal viešus, kiek įmanoma labiau objektyvius ir pagrįstus atrankos kriterijus; MTEPI projektus vertina ne vienas, bet bent du atitinkamos srities ekspertai. Dalis priemonių įgyvendinami kaip finansinės priemonės, kurios yra grįžtančios ir gali pakartotinai būti panaudotos kitų įmonių investicijoms finansuoti, be to, investuojant valstybės lėšas finansinėmis priemonėmis privalomai pritraukiamos privačios lėšos, t. y. finansiniai tarpininkai investuodami rizikuoja ne tik valstybės, bet ir privačių investuotojų lėšomis, tai lemia apgalvotas, komerciškai pagrįstas ir skaidrias investicijas. Investicijų kokybės ir efektyvumo didinimas Investuojant į MTEPI, parama bus teikiama tik sumanios specializacijos srityse, t. y. srityse, kuriose Lietuva yra stipriausia, kuriose sutelktas mokslo ir verslo potencialas. Sumani specializacija yra ex-ante sąlyga. Taip pat ir tiesioginės užsienio investicijos bus pritraukiamos pagal sumaniąją specializaciją. Inovacijų paklausos skatinimas: 2014–2020 m. periodu inovacijų kūrimą įmonėse numatoma skatinti ne tik tiesioginės paramos priemonėmis, bet ir per inovacijų paklausos didinimą vykdant inovatyvius pirkimus ir ikiprekybinius pirkimus. Platesnis finansinių priemonių taikymas: nauju laikotarpiu bus plačiau taikomos FI priemonės (paskolos, garantijos, rizikos kapitalo fondai ir pan.), kadangi taip mažiau iškraipoma konkurencija, be to, finansinių priemonių lėšos yra grįžtančios ir pakartotinai naudojamos investuoti į kitas įmones. Produktyvumą didinančios priemonės, kurios yra atsiperkančios ir generuojančios pakankamai didelę grąžą, bus įgyvendinamos taikant finansines priemones, išskyrus atvejus, kai šalia įmonių produktyvumo didinimo yra sprendžiami ir kiti šaliai svarbūs klausimai, kaip didelio poveikio technologijų diegimas, didinant pramonės konkurencingumą, sprendžiant investicijų pritraukimo į regionus klausimus ir skatinant įmonių „žaliąsias investicijas“. Intervencijos logikos pagrįstumas. Pvz., Investicijos pagal 3 Veiksmų programos prioritetą „SVV konkurencingumo didinimas“: Investuojama tik į SVV (parama didelėms įmonėms paprastai neturi skatinamojo poveikio); Investuojama 4 pagrindinėmis kryptimis: verslumo skatinimas, tarptautiškumo didinimas, įmonių produktyvumo didinimas ir ekologiškų inovacijų diegimo skatinimas. Investuojama finansinėmis priemonėmis, subsidijos teikiamos tada, kai šalia investavimo papildomai sprendžiamos kitos problemos (pvz., investicijos ateina į regionus, daromos eco-inovacijos ir pan.) arba įgyvendinami nedideli projektai, kurie prieinami daugeliui įmonių, nereikalauja didelių investicijų. Regionų augimo skatinimas Skatinamos investicijos regionuose, numatant tiek tiesioginę, tiek ir netiesioginę paramą ten įsikūrusioms įmonėms (specialiai tam sukurta priemonė Regio Invest Lt+, o ir kitose priemonėse yra numatyta arba skirti papildomą prioritetinį balą regionuose veikiančioms įmonėms, arba kompensuoti darbuotojų darbo užmokestį, jų atvežimą ir pan., numatoma finansavimo forma - subsidija).

3 Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumas
Moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos (MTEPI) 1,126 mlrd. Lt Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumas 1,835 mlrd. Lt Pramonės įmonių energetinis efektyvumas 86,989 mln. Lt Kultūros ir gamtos paveldo objektų rinkodara ir ženklinimas 120,951 mln. Lt Žmogiškųjų išteklių konkurencingumo skatinimas 368,978 mln. Lt

4 Tikslinės investicijos – mvį
Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kategorijai priklauso įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR, ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 43 mln. EUR. MVĮ kategorijoje mažoji įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 10 mln. EUR. MVĮ kategorijoje labai maža įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 2 mln. EUR. Šaltinis: Bendrojo Bendrosios išimties reglamento 1 priedo 2 straipsnis.

5 Netechnologinių eko-inovacijų diegimas ir skatinimas
Konsultacijos eko klausimais EKO –INOVACIJŲ DIEGIMAS Eco konsultantas LT (5 mln. Lt) Eco-inovacijos LT (15 mln. Lt) Technologinių eko-inovacijų diegimas ir skatinimas Eco-inovacijos LT + (300 mln. Lt)

6 ECO KONSULTANTAS LT (5 mln. Lt)
Veikla: konsultacijos MVĮ efektyvesnio išteklių naudojimo, gamtinių resursų tausojimo, eco-technologijų ir kt. eko-klausimais. Intensyvumas: iki 85%; paramos dydis: iki 6 tūkst. Lt Pareiškėjai: MVĮ, be partnerių. Tinkamos išlaidos: konsultacijų išlaidos, kurios apmokamos taikant fiksuotus įkainius arba fiksuotas sumas. ECO KONSULTANTAS LT Tinkamos išlaidos: Konsultacijų išlaidos apmokamos, taikant fiksuotuosius projekto išlaidų vieneto įkainius arba fiksuotąsias sumas. Priemonei skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų santykis su priemonei numatyta bendra tinkamų finansuoti išlaidų verte buvo nustatytas vadovaujantis Komisijos reglamentu ES Nr. 1407/2013 (Dėl de minimis pagalbos) Intensyvumas: 85 %

7 ECO-INOVACIJOS LT (15 mln. Lt)
Veikla: Aplinkosaugos vadybos/valdymo sistemų pagal tarptautinių aplinkosaugos standartų reikalavimus diegimas ir (ar) gamybos technologinių ir (ar) aplinkosaugos auditų, kurių rezultate pateiktos racionalaus išteklių naudojimo ir taršos prevencijos inovacijų įvykdomumo analizė. (de minimis). Gaminio dizaino kūrimas, taikant ekologinio projektavimo priemones, atsižvelgiant į ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius aspektus; darnaus dizaino marketingo sprendimai; tokio dizaino registravimas. (de minimis). Intensyvumas: iki 50%; paramos dydis: iki 100 tūkst. Lt. Pareiškėjai: MVĮ, be partnerių. Tinkamos išlaidos: Išlaidos, susijusios su aplinkosaugos vadybos/valdymo sistemų pagal tarptautinių aplinkosaugos standartų reikalavimus diegimu. Išlaidos, susijusios su gamybos technologinių ir (ar) aplinkosaugos auditų atlikimu. Eco – dizaino kūrimo išlaidos. (produkto ar paslaugos, projektavimas/kūrimas, siekiant patobulinti produkto/paslaugos gyvavimo ciklą, pasirenkant atitinkamas medžiagas ir gamybos metodus, numatant medžiagų/produktų pakartotiną panaudojimą, perdirbimą ar pan., resursų taupymo galimybes ir t.t. Eco-inovatyvaus dizaino sritys: produkto svorio mažininimas; pakuotės mažinimas; padidintos perdirbimo galimybės; prailgintas ilgaamžiškumas; pakeitimas pavojingų medžiagų nepavojingomis ir kt.). Išlaidos susijusios su darnaus dizaino marketingo sprendimais. Išlaidos, susijusios su eco-dizaino registravimu. ECO-INOVACIJOS LT Remiamos veiklos: Finansuotinos veiklos: Aplinkosaugos vadybos/valdymo sistemų pagal tarptautinių aplinkosaugos standartų reikalavimus diegimas ir (ar) gamybos technologinių ir (ar) aplinkosaugos auditų, kurių rezultate pateiktos racionalaus išteklių naudojimo ir taršos prevencijos inovacijų įvykdomumo analizė. (de minimis) Gaminio dizaino kūrimas, taikant ekologinio projektavimo priemones, atsižvelgiant į ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius aspektus; darnaus dizaino marketingo sprendimai; tokio dizaino registravimas. (de minimis) Tinkamos išlaidos: Išlaidos, susijusios su aplinkosaugos vadybos/valdymo sistemų pagal tarptautinių aplinkosaugos standartų reikalavimus diegimu. Išlaidos, susijusios su gamybos technologinių ir (ar) aplinkosaugos auditų atlikimu. Eco – dizaino kūrimo išlaidos. (produkto ar paslaugos, projektavimas/kūrimas, siekiant patobulinti produkto/paslaugos gyvavimo ciklą, pasirenkant atitinkamas medžiagas ir gamybos metodus, numatant medžiagų/produktų pakartotiną panaudojimą, perdirbimą ar pan., resursų taupumo galimybes ir t.t. Eco-inovatyvaus dizaino sritys: produkto svorio mažininiams; pakuotės mažinimas; padidintos perdirbimo galimybės; prailgintas ilgaamžiškumas; energetinio efektyvumo padidinimas; pakeitimas pavojingų medžiagų nepavojingomis ir kt.). Išlaidos susijusios su darnaus dizaino marketingo sprendimais. Išlaidos, susijusios su eco-dizaino registravimu. Priemonei skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų santykis su priemonei numatyta bendra tinkamų finansuoti išlaidų verte buvo nustatytas Komisijos reglamentas ES Nr. 1407/2013 (dėl de minimis pagalbos) Intensyvumas: 50 %.

8 ECO-INOVACIJOS LT + (300 mln. Lt)
Veikla: technologinių ekoinovacijų diegimas. Intensyvumas: nuo 25 iki 35% MVĮ: 25% vidutinėms įmonėms; 35% mažoms ir labai mažoms; 35% vidutinėms įmonėms, jeigu veiklą vykdo regionuose, nurodytuose nacionaliniame teisės akte; 45% mažoms ir labai mažoms įmonėms, jeigu veiklą vykdo regionuose, nurodytuose nacionaliniame teisės akte. 45% vidutinėms įmonėms ir 55% mažoms ir labai mažoms įmonėms, jeigu įmonės numato įgyvendinti šias veiklas: • atliekų antrinis panaudojimas: gamybinių atliekų panaudojimas tame pačiame procese, kuriame jos susidarė, arba kitiems naudingiems tikslams pačioje įmonėje; • atliekų perdirbimas: naujojo produkto gamyba iš atliekų įmonėje, kurioje šios atliekos susidaro. Paramos dydis: iki 10 mln. Lt; pareiškėjai: MVĮ, be partnerių. Tinkamos išlaidos: Išlaidos šių procesų modernizavimui (optimizavimui): atliekamos šilumos panaudojimas (rekuperavimas, regeneravimas), apšvietimas, šiluminės energijos gamyba ir tiekimas, ventiliacija, kondicionavimas, drėkinimas, šaldymo energijos gamyba ir tiekimas; vandens, nuotekų valymas, kt. Išlaidos įrangos (įrengimų, kurie negamina atliekų arba mažai jų gamina; perprojektuotiems įrengimams arba gamybos linijoms taip, kad sumažėtų atliekų; įrengimų, gerinančių eksploatavimo efektyvumą, taip pat įrengimų, panaikinančių ištekėjimų, pratekėjimų bei išsiliejimų priežastis ir kt.) diegimui. Išlaidos, susijusios su technologijų, reikalingų energetinę vertę turinčių atliekų (pavyzdžiui, pakuočių, biologiškai skaidžių atliekų, kt.), naudojamų energijai gauti, diegimui įmonėse, kai šias atliekas deginant atskirai ar kartu su kitomis atliekomis ar kuru, gaunama energija būtų naudojama pirmiausia įmonių vidaus poreikiams tenkinti, o perteklinės energijos atveju – ir kitų įmonių poreikiams tenkinti arba tiekiant į šalies energetinius tinklus. Išlaidos, susijusios su technologijų, reikalingų žaliavų, gaminio pakeitimui, atliekų antriniam panaudojimui bei atliekų perdirbimui, diegimu įmonėse, siekiant kad gamybos procesų metu sumažėtų tarša bei gamtinių resursų sąnaudos. Darbo užmokestis, jeigu ši įmonė veiklą vysto regione. (Tinkamos finansuoti išlaidos yra numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl pradine investicija sukurtų darbo vietų, apskaičiuotos per dvejus metus). Darbuotojų, dirbančių su įdiegtomis technologijomis, mokymai (kryžminis finansavimas) (de minimis). Eco-inovacijos LT+ Investicijos į materialųjį turtą (įrenginius), kurį įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, skatinama pramoninė simbiozė ir užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas, t. y. investicijos į švaresnės gamybos inovacijas (ir jų įdiegimą), kuriose taikomi tokie racionalių išteklių naudojimo ir taršos prevencijos metodai, kaip: Proceso modernizavimas (optimizavimas) tikslu sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) tausoti gamtos išteklius. Gali būti optimizuojami ne tik pagrindiniai technologiniai procesai, bet ir pagalbiniai. Įrangos pakeitimas: esamos gamybos įrangos modifikavimas siekiant pagerinti proceso efektyvumą bei sumažinti taršą. Technologijos pakeitimai: technologijos, apdorojimo procesų pakeitimas ir (ar) šių pasiūlymų sintezė siekiant, kad gamybos procesų metu sumažėtų tarša bei gamtinių resursų sąnaudos. Žaliavų pakeitimas: esamų žaliavų ir arba papildomų medžiagų pakeitimas mažai toksiškomis ar atsinaujinančiomis medžiagomis arba naudojimas tokių papildomų medžiagų, kurių poveikis procesui yra ilgesnis, t.y. suvartojama mažiau medžiagų. Gaminio pakeitimas: gaminio savybių modifikavimas siekiant sumažinti gaminio poveikį aplinkai jo vartojimo metu ar po jo deponavimo arba sumažinti gaminio gamybos poveikį aplinkai. Atliekų antrinis panaudojimas: gamybinių atliekų panaudojimas tame pačiame procese, kuriame jos susidarė, arba kitiems naudingiems tikslams pačioje įmonėje. Atliekų perdirbimas: naujojo produkto gamyba iš atliekų įmonėje, kurioje šios atliekos susidaro. Tinkamos išlaidos: Išlaidos šių procesų modernizavimui (optimizavimui): atliekamos šilumos panaudojimas (rekuperavimas, regeneravimas), apšvietimas, šiluminės energijos gamyba ir tiekimas, ventiliacija, kondicionavimas, drėkinimas, šaldymo energijos gamyba ir tiekimas; vandens, nuotekų valymas, kt. Išlaidos įrangos (įrengimų, kurie negamina atliekų arba mažai jų gamina; perprojektuotiems įrengimams arba gamybos linijoms taip, kad sumažėtų atliekų; įrengimų, gerinančių eksploatavimo efektyvumą, taip pat įrengimų, panaikinančių ištekėjimų, pratekėjimų bei išsiliejimų priežastis ir kt.) diegimui. Išlaidos, susijusios su technologijų, reikalingų energetinę vertę turinčių atliekų (pavyzdžiui, pakuočių, biologiškai skaidžių atliekų, kt.), naudojamų energijai gauti, diegimui įmonėse, kai šias atliekas deginant atskirai ar kartu su kitomis atliekomis ar kuru, gaunama energija būtų naudojama įmonių vidaus poreikiams tenkinti (jos netiekiant į šalies energetinius tinklus). Išlaidos, susijusios su technologijų, reikalingų žaliavų, gaminio pakeitimui, atliekų antriniam panaudojimui bei atliekų perdirbimui, diegimu įmonėse, siekiant kad gamybos procesų metu sumažėtų tarša bei gamtinių resursų sąnaudos. Darbo užmokestis, jeigu ši įmonė veiklą vysto regione. (Tinkamos finansuoti išlaidos yra numatytos darbo užmokesčio išlaidos, susidariusios dėl pradine investicija sukurtų darbo vietų, apskaičiuotos per dvejus metus). Darbuotojų, dirbančių su įdiegtomis technologijomis, mokymai (kryžminis finansavimas) (de minimis). Priemonei skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų santykis su priemonei numatyta bendra tinkamų finansuoti išlaidų verte buvo nustatytas vadovaujantis Bendrojo bendrosios išimties reglamento Nr.651/ bei 47 straipsniais (veikloms, t.y. toms, kurioms susijusios su atliekų perdirbimui ir pakartotiniu naudojimu) ir 2014 m. birželio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 571 patvirtintu Lietuvos Respublikos 2014–2020 m. Regioninės pagalbos žemėlapiu. Intensyvumas: %. 25% vidutinėms įmonėms; 35% mažoms ir labai mažoms; 35% vidutinėms įmonėms, jeigu veiklą vykdo regionuose, nurodytuose nacionaliniame teisės akte; 45% mažoms ir labai mažoms įmonėms, jeigu veiklą vykdo regionuose, nurodytuose nacionaliniame teisės akte. 45% vidutinėms įmonėms ir 55% mažoms ir labai mažoms įmonėms, jeigu įmonės numato įgyvendinti šias veiklas: • atliekų antrinis panaudojimas: gamybinių atliekų panaudojimas tame pačiame procese, kuriame jos susidarė, arba kitiems naudingiems tikslams pačioje įmonėje; • atliekų perdirbimas: naujojo produkto gamyba iš atliekų įmonėje, kurioje šios atliekos susidaro.

9 AČIŪ UŽ DĖMESĮ