Pagalbos mokiniui specialistų Bendradarbiavimas su šeima

Pateikčių temos: "Pagalbos mokiniui specialistų Bendradarbiavimas su šeima"— Pateikties kopija:

1 Pagalbos mokiniui specialistų Bendradarbiavimas su šeima
Ustukių pagr. m-klos spec. pedagogė Rima Bielskienė

2 Bendradarbiavimas Darbas kartu sutelkiant intelektines jėgas,padedant vienas kitams, susivienijant,veikiant kartu. Bendradarbiavimo rezultatas – sprendimas, kurio nebūtų sugalvojęs nei vienas komandos narys dirbdamas individualiai (Dettmer ir kt., 1999).

3 Komanda Tai du ar daugiau žmonių, kurie tarpusavyje yra susiję, daro vienas kitam įtaką, siekdami bendro tiklo.

4 Pagrindiniai komandos bruožai
bendradarbiavimas; vienijantis tikslas; tarpusavio pagalba; dalijimasis bendra atsakomybe;

5 Bendradarbiavimo su šeima argumentai (1)
moksleivio šeimos įtraukimas padidina vaiko galimybes patirti sėkmę mokykloje pagerina tiek akademinius, tiek ir socialinius pasiekimus, teigiama linkme keičiasi moksleivių nuostatos mokyklos atžvilgiu. Mokyklos ir šeimos partnetystė sudaro geresnes sąlygas atsiskleisti kiekvieno vaiko potencinėms galimybėms, įveikti iškilusius sunkumus ir negalę.

6 Bendradarbiavimo su šeima argumentai (2)
įtraukimas svarbus ir tėvams, nes įrodyta, kad pagerėja tėvų savęs vertinimas, atsiranda didesnis pasitenkinimas savimi kaip tėvu, didesnis noras kurti vaikui palankią mokymosi aplinką namuose. Tėvai turi galimybių išmokti vaiko elgesio valdymo būdų, sužinoti daugiau galimų bendravimo strategijų, kurias kartais būtina žinoti, tenkinant vaiko specialiuosius ugdymo(si) poreikius.

7 Bendradarbiavimo su šeima argumentai (3)
pedagogai, daugiau bendraudami su tėvais, geriau pažįsta moksleivio artimiausią aplinką, sužino jo interesus ir poreikius. vykstant šeimos ir mokyklos bendradarbiavimui, keičiasi tėvų nuostatos mokyklos atžvilgiu, didėja dėmesys ir parama mokykloje vykdomoms programoms. Šeimos įtaukimas skatina teigiamus pokyčius visų susijusių asmenų bendravimo srityje, visos bendruomenės atsakomybę, tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius.

8 Bendradarbiavimo principai ir etapai: (Miltinienė, 2005; Gerulaitis, 2006;kt)
Savanoriškumas. Lygiavertiškumas. Sutarimas dėl bendrų tikslų ir uždavinių. Vaidmenų ir funkcijų pasidalijimas tarp dalyvių. Individualus aktyvumas ir aktyvumas sąveikose vienas su kitais. Vidinių resursų, kompetencijų aktualizavimas, identifikavimas bei panaudojimas. Tarpusavio parama.

9 Sėkmingo šeimos ir mokyklos bendradarbiavimo strategijos:
Orientacija į šeimos stipriąsias puses (pozityvius dalykus). Nesvarbu, kokį vaidmenį prisiims tėvai, jie turi būti priimami kaip: partneriai formuluojant tikslus ir priimant sprendimus. geriausi vaiko atstovai. geriausias informacijos apie vaiką ir jo aplinką šaltinis.

10 Šeimos ir pagalbą teikiančios įstaigos bendradarbiavimo principai
Šeima yra neatskiriama vaiko gyvenimo dalis ir jos nariai turi būti priimami kaip lygiaverčiai partneriai priimant visus sprendimus, susijusius su vaiko ugdymo programa; Šeimos įtraukimas apima visą šeimos struktūrą; Visos šeimos turi stipriųjų pusių ir gebėjimų įveikti sunkumus, tik reikia juos identifikuoti ir stiprinti; Šeimos yra žinių apie savo vaiką šaltinis;

11 Bendradarbiavimo santykių kūrimas: penkių žingsnių sistema.
1 Žingsnis. Savo vertybių ir nuostatų, individualių šeimos skirtumų ir bendrų, jas vienijančių bruožų pažinimas, veiksnių, apsunkinančių įtraukimo ir bendradarbiavimo procesą, įvertinimas. 2 Žingsnis. Bendradarbiavimo santykių kūrimas. 3 Žingsnis. Sąveikų inicijavimas. 4 Žingsnis. Darbo su šeima individualizavimas. 5 Žingsnis. Bendradarbiavimo vertinimas.

12 Tėvų įtraukimo lygmenys
1lygis. Informacijos suteikimas. 2lygis. Tėvų dalyvavimo įvairiuose veiklose skatinimas. 3lygis. Dialogas ir požiūrių\vertybių suderinimas. 4lygis. Bendras sprendimų priėmimas. 5lygis. Atsakomybė veikti ir veikla kartu.

13 Galimi tėvų įsiraukimo lygiai
neįsitraukimas, kai tėvai savo valia visiškai nedalyvauja ugdymo procese; dalinis įsitraukimas, kai tėvai gauna visą su vaiko ugdymu susijusią informaciją, tačiau nedalyvauja keliant tikslus, juos įgyvendinant ar vertinant pasiekimus; visiškas įsitraukimas, kai tėvai kaip lygiateisiai partneriai dalyvauja priimant svarbius vaikui sprendimus ir sprendžiant problemas;

14 Bendradarbiavimo kliūtys
Specialistai dominuoja priimdami sprendimus. Tėvų įtraukimas apsiriboje dokumentų pasirašinėjimu, o ne aktyviu dalyvavimu planuojant ugdymo procesą. Specialistas laikomas ekspertu, vaikas – problema, o šeimos įtraukimas tik formalus. Patys tėvai linkę prisiimti pasyvią poziciją vertinant ir tenkinant vaiko SUP. Pedagogų požiūris į tėvus kaip į problemą. Kaltinimai, išankstinės neigiamos nuostatos (abipusiai).

15 Bendraujant su tėvais svarbu:
Ramus balso tonas ir atvirumą demonstruojanti kūno kalba. Nuoširdumas ir paprastumas. Nuomonės pateikimas kaip informacijos, o ne kaip absoliučios tiesos. Orientacija į tėvų pageidavimus ir lūkesčius. Klausymas tiek pat svarbus kaip ir kalbėjimas.

16 Literatūra: Ambrukaitis, J. (Sud). (1997). Specialiųjų poreikių vaikai. Šiauliai. Gerulaitis, A. (2006). Disertacija. Šiauliai. Miltinienė, L. (2005). Disertacija. Šiauliai. Miltinienė, L.(2010). Teorinių paskaitų konspektas.

17 AČIŪ UŽ DĖMESĮ 