Šiuolaikinė viešosios sferos samprata

Pateikčių temos: "Šiuolaikinė viešosios sferos samprata"— Pateikties kopija:

1 Šiuolaikinė viešosios sferos samprata
17 Septermber, 2002

2 Informacijos apimtys (2002 pavasaris, Lietuva)
361 laikraštis; 349 žurnalai; 2 nacionalinės radijo ir 1 TV stotis; 30 radijo ir 29 TV transliuotojai; 56 kabelinės TV operatoriai; Internetas 17 Septermber, 2002

3 Nepasitenkinimo (kritikos) versijos …
* Viešojoje komunikacijoje dalyvauja instucijos… žiniasklaida, reklamos agentūros, viešųjų ryšių kompanijos, informacijos planuotojai, patarėjai… 17 Septermber, 2002

4 * Akivaizdžiai siekiama ekonominės naudos
korporatyvinis kapitalizmas ir monopolijos pagreitį įgauna kapitalo koncentracijos procesas turinio komercialėjimas “service-based thinking” 17 Septermber, 2002

5 17 Septermber, 2002

6 * Manipuliavimas auditorijos emocijomis ir dėmesiu
Naujausios filmavimo technologijos (televizija ir internetas), Primygtinai interaktyvi komunikacija: Reklaminiai skelbimai: skambink į užsienį (takas.lt), sala.lt, delfi.lt 17 Septermber, 2002

7 17 Septermber, 2002

8 17 Septermber, 2002

9 * Pernelyg daug dėmesio pramogai:
Infotainment: information + entertainment. “The New News” fenomenas “commercial journalism driven further down-market because of new technology and economic restructuring in the industry”, Kalb, M. (1998). The Rise of the New News. 17 Septermber, 2002

10 Pasekmės: Paminamas demokratinis informavimo principas.
Kaip pasiekti mąstančio elektorato idealą? 17 Septermber, 2002

11 Jurgen Habermas (1929): viešosios sferos (public sphere) samprata
Viešoji sfera – tai arena, nepriklausanti nuo valdžios ir nėra veikiama ekonominio intereso. Viešojo diskurso idealas – racionalus, informuotas dialogas tarp aktorių (dalyvių) turinčių vienodą statusą. 17 Septermber, 2002

12 Viešosios sferos raida
Nuoseklus procesas (viena keičia kitą) Representative public sphere (17 a.) buržuazinė viešoji sfera (18 a.): pirmieji nuosavybės ir kapitalizmo požymiai įgalina atsirasti naują erdvę kritikai ir vertinimui Saloninis bendravimas sukuria socialinę erdvę kritikai peraugti į valdžios kritiką (keisti valdžią) Viešai aptariamos uždraustos temos. 17 Septermber, 2002

13 Three main criteria of the public sphere:
status is not important the possibility to question areas that hasn’t been questioned before openness and unity – open for all 17 Septermber, 2002

14 Apibendrinant: ideali viešoji sfera
Racionalių diskusijų ir debatų arena. Nepriklauso nuo valdžios ir ekonominių interesų. Tikslas -- reikalinga tam, kad susiformuotų nuomonė kaip politinė jėga. Idealas – visiems sudaromos lygios galimybėms dalyvauti ir išreikšti nuomonę. Kulminacija – išgryninta daugialypė visuomenės valia. Viena nuomonė – daugelio požiūrių sintezė. 17 Septermber, 2002

15 Koks vaidmuo tenka žiniasklaidai?
Visuomenės informavimo siekis – piliečių įgalinimas, kad šie galėtų gauti informacijos ir apsispręsti reikšmingų įvykių metu. Koks vaidmuo tenka žiniasklaidai? Ar įmanoma pasiekti viešosios sferos idealą? Iki kokio laipsnio? 17 Septermber, 2002

16 Komunikacijos priemonės ir pilietiškumas (Graham Murdock and Peter Golding; 1989):
Galimybės gauti informacijos. Alternatyvūs požiūriai. Atpažinti save. 17 Septermber, 2002

17 Kur vyksta debatai? (where the public discourse takes place?)
Problemos: Kur vyksta debatai? (where the public discourse takes place?) Kas gali dalyvauti? (who gets acces?): kokios grupės? 17 Septermber, 2002

18 Habermas akcentuoja: 1. “Refeodalizacija” – kapitalizacijos pasekmė.
2. Viešoji erdvė – arena, kurioje įteisinamas politinis diskursas (legitimacija). 3. PR įtaka (viešosios sferos imitacija – simuliavimas). 17 Septermber, 2002

19 1. Refeodalizacijos įrodymai
Sustiprėjęs privataus kapitalo interesas ilgainiui pamina viešojo intereso esmę. Siekiai pakeisti valdžią tampa siekiu užimti valdžios vietą. Mąžta siekis informuoti visuomenę ir ilgainiui tai labiau primena siekį formuoti visuomenės nuomonę. 17 Septermber, 2002

20 Pasekmės: visuomenės gebėjimas kritiškai mąstyti yra minimalus.
dėl tarptautinių žiniasklaidos konglomeratų galios klesti įtaigi reklamavimo kultūra. Televizijos vaidmuo (TV reikšmė leidžiant laisvalaikį, žiūrimiausios programos ir informacijos “vartojimo” modeliai). 17 Septermber, 2002

21 Privataus verslo interesas sukuria sąlygas kurti tokią informaciją, kuri turi daugiausia galimybių būti pelningai parduota. Bendras programų turinio vardiklis: veiksmo ir nuotykių filmai, trivialūs dalykai, sensacijos, tarpusavio santykiai ir asmeninė privati sfera, taip pat ir dabarties gyvenimo būdo reklamavimas. Rinkos žurnalistika – “Market journalism”. Šokiruojanti žurnalistika (sensacijos) – “shock journalism”. 17 Septermber, 2002

22 Refeodalizacijos pasekmės auditorijai
Pratinama prie informacijos. Mokosi norėti tokio vartojimo modelio – “consumer training”. Skatinamas pasyvus ir privatus vartojimas “staying at home ethos”: “Sveiki sugrįžę namo”, “Čia mūsų namai”, “Paimk mane kas rytą”, “Visos Jūsų mintys”, “Radijas suaugusiems”. Informacijos supaprastinimas su tikslu, kad būtų pasiekta įmanomai didesnė rinkos dalis. Mažinami vartojimo lygį apibrėžiantys reikalavimai. 17 Septermber, 2002

23 2. Viešoji erdvė – kaip politinio spektaklio arena
Viešoji erdvė legitimuoja (įteisina) – “jei tavęs nėra televizijoje, tai tavęs nėra išvis”. Grįžtama prie “parodomojo feodalizmo”. Viešoji sfera tampa panašia į politinį spektaklį, kurį vartotojai yra išmokę ir pasirengę stebėti. 17 Septermber, 2002

24 PR įtaka PR panaikina racionalios atrankos galimybę.
Nuomonė iškeliama virš racionalaus argumento. 17 Septermber, 2002

25 Kokie interesai atsispindi viešojoje sferoje dažniausiai?
Problemos: Kiek žiniasklaida (kaip viešosios sferos institucija) yra pajėgi suteikti nišą visoms visuomenės grupėms? Kokie interesai atsispindi viešojoje sferoje dažniausiai? 17 Septermber, 2002

26 Apibendrinant šių dienų realijas:
Informacinė visuomenė dar nereiškia informuotos visuomenės. Naujų technologijų dėka atsiranda naujų ir daugiau kanalų keistis informacija konkurencija skatina homogenizaciją (supanašėjimą): televizijoje (žinių studijos), internete (agentūrinė informacija) Ar potenciali galimybė pasiekti informaciją tampa realia galimybe? 17 Septermber, 2002

27 Daugiau informacijos, bet mažiau prasmės.
Vartotojiška kultūra. Vartojimo “treniravimas”. Galios demonstravimas (analogijos “viduramžių dvaro” pasirodymams). 17 Septermber, 2002

28 17 Septermber, 2002

29 Viešoji sfera ir naujos technologijos
17 Septermber, 2002

30 Internetas ir demokratija
Reiškimosi ir dalyvavimo laisvė (nepriklausomybė nuo mažiaus, rasės, lyties, tautybės). Abipusė komunikacija: Daugybinė komunikacija: many-to-many, pliuralistinio kalbėjimo šansai 17 Septermber, 2002

31 17 Septermber, 2002

32 17 Septermber, 2002

33 17 Septermber, 2002

34 Kritika * Marksistinės mąstymo krypties pasekėjų požiūris:
Kapitalo intervencija internete Interneto demokratinį potencialą apriboja technologinės ir intelektinės sąlygos (turėjimas ir mokėjimas galimybėmis pasinaudoti). 17 Septermber, 2002

35 Tačiau atsiranda alternatyvios visuotinai pripažintai nuomonei sferos:
17 Septermber, 2002

36 * Feminizmo pasekėjų požiūris
Viešoji sfera buvo ir tebėra sritis, kurioje dominuoja vyrai. Todėl joje formuojasi ir yra palaikoma moterims nepalanki visuomenės nuomonė. Nors internetinė aplinka turi “demokratinį užtaisą”, tačiau į ją ilgainiui yra perkeliami tradiciniai santykiai: Naujomis technologijomis daugiausia naudojasi vyrai. “Home pages” specifika: vyrai – dalykiški, moterys – apie save ir jausmus. 17 Septermber, 2002

37 17 Septermber, 2002

38 Šių dienų paradoksai Viešoji sfera:
* nyksta (dėl kapitalo, dėl intensyvios konkurencijos, dėl PR), bet tuo pačiu ir egzistuoja alternatyvių sferų pavidalu. 17 Septermber, 2002

39 * Kaip teigia Habermas, kapitalas ilgainiui sunaikina viešąją sferą:
Tolstama nuo informuotos ir mąstančios visuomenės. Kalbama apie tokią auditoriją, kurios jausmais galima manipuliuoti ir nuomonę galima paveikti. Paradoksas: Tobulėjant informacijos pateikimo technikoms pastebimas jų taikymo neigimas (teikiamos paslaugos). 17 Septermber, 2002

40 * Suklestėjus kapitalo interesui, viešoji sfera kaip racionalaus diskurso erdvė palengva išnyksta.
Tačiau, šiais laikais viešoji sfera yra pasiekiama nepalyginamai lengviau interaktyvi komunikacija televizijoje ir radijuje tiesioginio eterio metu, internetiniai nuomonių mainai. Atgalinio ryšio galimybė – šansas žurnalistikai tapti skaidresne ir labiau atsakinga. 17 Septermber, 2002

41 17 Septermber, 2002

42 17 Septermber, 2002

43 * Daugiau manipuliavimo sąlygų, tačiau pateikiant informaciją tuo pačiu metu siekiama atvirumo ir skaidrumo: Skambinant į televizijos laidas ir taip aktyviai dalyvaujant viešojoje sferoje 17 Septermber, 2002

44 17 Septermber, 2002