Pateiktis įkeliama. Prašome palaukti

Pateiktis įkeliama. Prašome palaukti

Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tyrimas

Panašios pateiktys


Pateikčių temos: "Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tyrimas"— Pateikties kopija:

1 Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tyrimas
protokolo Nr.8D (5.50) 3 priedas Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tyrimas 2018 m. vasario mėn. 22 d.

2 Įžanga Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymu Smart Continent LT parengė Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tyrimą ( sutartis Nr. 8P ). Tyrimas parengtas remiantis atsakingų institucijų pateiktais duomenimis, viešai prieinama informacija, tyrimais, ataskaitomis bei atsakingų institucijų aprobuotais statistiniais duomenimis.

3 Įvertinti Lietuvos akvakultūros sektoriaus poreikius ir galimybes, numatyti priemones, užtikrinančias tvarią inovatyvaus, konkurencingo akvakultūros sektoriaus plėtrą 1 2 3 4 5 Lietuvos akvakultūros sektoriaus bendroji apžvalga Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metų plano apžvalga Akvakultūros sričių / produkcijos rūšių, turinčių didžiausią plėtros potencialą identifikavimas Lietuvos akvakultūros sektoriaus nustatytų administracinių procedūrų analizė Esama teritorinio (jūros ir sausumos teritorijų) planavimo sistema bei teritorinio planavimo galimybės priemonės

4 Lietuvos akvakultūros sektoriaus bendroji apžvalga
Įvertinti Lietuvos akvakultūros sektoriaus poreikius ir galimybes, numatyti priemones, užtikrinančias tvarią inovatyvaus, konkurencingo akvakultūros sektoriaus plėtrą 1 2 3 4 5 Lietuvos akvakultūros sektoriaus bendroji apžvalga Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014 – 2020 metų plano apžvalga Akvakultūros sričių / produkcijos rūšių, turinčių didžiausią plėtros potencialą identifikavimas Lietuvos akvakultūros sektoriaus nustatytų administracinių procedūrų analizė Esama teritorinio (jūros ir sausumos teritorijų) planavimo sistema bei teritorinio planavimo galimybės priemonės

5 5 5 Tiek ūkio subjektų, veikiančių akvakultūros sektoriuje, m. pateikė duomenis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui, iš jų 25 užsiėmė tvenkinių akvakultūra, 30 – veiklą vykdė UAS. 1 2 5 % Tiek procentų 2016 m. išaugo ūkio subjektų, plėtojančių UAS, skaičius, palyginti su 2013 m. Tuo pačiu laikotarpiu tvenkinių akvakultūrą vykdančių ūkio subjektų skaičius sumažėjo 7 proc.

6 2 2 % Tiek procentų 2016 m. išaugo asmenų, dirbančių akvakultūros sektoriuje, skaičius, palyginti su 2013 m. 3 x Tiek kartų daugiau visu analizuojamu laikotarpiu akvakultūros sektoriuje dirbo vyrų nei moterų.

7 4 % Tiek procentų 2016 m. išaugo akvakultūros sektoriuje realizuotos produkcijos kiekis, palyginti su 2013 m., realizuotos produkcijos vertė tuo pačiu laikotarpiu išaugo 29 proc. 9 x Tiek kartų daugiau akvakultūros produkcijos yra realizuojama akvakultūros tvenkiniuose, palyginus su UAS realizuojama produkcija. Tačiau visu analizuojamu laikotarpiu UAS pagamintos produkcijos kiekis nuosekliai augo, tuo tarpu tvenkiniuose realizuojamas produkcijos kiekis nuolat kito.

8 35 % Tiek procentų 2016 m. sumažėjo ekologiškos akvakultūros produkcijos kiekis, palyginti su 2013 m. Tuo pačiu laikotarpiu ekologiškos akvakultūros produkcijos vertė sumažėjo 17 proc. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad akvakultūros sektoriuje veiklą vykdantys subjektai vis mažiau renkasi ekologinės produkcijos vykdymą. Tokią situaciją lemiančios priežastys – ekologinės produkcijos kaštai didesni nei įprastinės akvakultūros gamybos kaštai, tačiau ne visuomet ekologinė produkcija yra realizuojama brangiau nei įprastinė.

9 Pagrindinis asociacijos veiklos tikslas – skatinti Lietuvos akvakultūros gamintojų bendradarbiavimą, koordinuoti jų veiklą plėtojant akvakultūrą, ginti asociacijos narių – Lietuvos akvakultūros įmonių – interesus valstybinėse ir kitose institucijose, atstovauti asociacijos narius, panaudojant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos valstybinių ir kitų institucijų, organizacijų teikiamas galimybes plėtojant akvakultūrą, teisėtomis priemonėmis reguliuoti akvakultūros produktų rinką, skatinti akvakultūros įmones diegti naujas technologijas ir techniką žuvų veisimo ir auginimo srityse. Asociacijos pagrindinis tikslas – suburti Lietuvos uždarųjų recirkuliacinių žuvų auginimo sistemų ir varžų žuvininkystės plėtra suinteresuotus juridinius ir fizinius asmenis, siekiant šio subsektoriaus įmonių kooperavimosi, konkurencingumo didinimo ir produkcijos kokybės (ekologiškumo) gerinimo Asociacijai priklauso 17 narių, kurie daugiausiai žuvis augina tvenkiniuose ir 2 iš narių – uždarose akvakultūros sistemose. Šiuo metu asociacijai priklauso 30 narių, kurie augina žuvis UAS arba ruošiasi tai daryti. Asociacijai taip pat priklauso subjektai, kurie teikia konsultacijas besidomintiems šia sritimi.

10 Lietuvoje akvakultūros sektorius plečiasi ir jame atsiranda naujų subjektų, norinčių vykdyti veiklą šioje srityje. Ypač ryški plėtra pastebima vykdant UAS veiklą, tačiau įtaką tokiai plėtrai padarė skirtas finansavimas. Atsižvelgiant į tai, kad dalis narių (15 iš 30) UAS įrengimui bei veiklos plėtrai siekė gauti finansavimą, galima teigti, kad pradedant ir vystant šią veiklą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims reikalinga finansinė parama. Tačiau pastebima ir tai, kad dalis 2007–2013 m. finansinę paramą gavusių įmonių veiklos jau nebevykdo.

11 55 % Tiek procentų 2015 m. sumažėjo į Lietuvą importuotos akvakultūros produkcijos kiekis, palyginti su 2012 m. 2017 m. Tarptautinė žuvininkystės plėtros Vidurio ir Rytų Europoje organizacija (angl. Organisation for the Development of Fisheries in Eastern and Central Europe, toliau – Eurofish) atliko akvakultūros produkcijos rūšių perspektyvos rinkoje tyrimą. Tyrimo tikslas – pateikti informaciją apie naujausias pasaulines ir ES akvakultūros tendencijas, pagrindinį dėmesį skiriant Estijos, Latvijos ir Lietuvos akvakultūros sektoriams. Vertinant akvakultūros produkcijos importą į Estiją, Latviją bei Lietuvą, importuojamos produkcijos vertė bei kiekis Estijoje ir Latvijoje 2015 m., palyginti su 2012 m. išaugo, Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo: Estijoje importuotos produkcijos vertė išaugo 109,3 proc., kiekis – 59,9 proc.; Latvijoje importuotos produkcijos vertė išaugo 41,4 proc., kiekis – 3,9 proc.; Lietuvoje importuotos produkcijos vertė sumažėjo 44,4 proc., kiekis – 55,4 proc. Vertinant šių šalių akvakultūros produkcijos eksportą, 2015 m., palyginti su 2012 m., Estijoje ekportuotos produkcijos vertė išaugo 102,5 proc., kiekis – 46,6 proc., tuo tarpu Latvijoje eksportuotos produkcijos vertė sumažėjo 1,4 proc., kiekis – 15,9 proc., Lietuvoje vertė sumažėjo 13,1 proc., kiekis – 10,6 proc.

12 Lietuvos akvakultūros sektoriaus bendroji apžvalga
Įvertinti Lietuvos akvakultūros sektoriaus poreikius ir galimybes, numatyti priemones, užtikrinančias tvarią inovatyvaus, konkurencingo akvakultūros sektoriaus plėtrą 1 2 3 4 5 Lietuvos akvakultūros sektoriaus bendroji apžvalga Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014 – 2020 metų plano apžvalga Akvakultūros sričių / produkcijos rūšių, turinčių didžiausią plėtros potencialą identifikavimas Lietuvos akvakultūros sektoriaus nustatytų administracinių procedūrų analizė Esama teritorinio (jūros ir sausumos teritorijų) planavimo sistema bei teritorinio planavimo galimybės priemonės

13 3 Tiek veiklos krypčių yra numatyta Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014 – 2020 metų plane, siekiant įgyvendinti plano tikslą. Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metais plano paskirtis – nustatyti akvakultūros sektoriaus plėtros tikslus, veiklos kryptis ir uždavinius, siekiant paskatinti perspektyvių vertingųjų žuvų rūšių auginimo gamybinių pajėgumų plėtrą, užtikrinti akvakultūros įmonių efektyvesnę veiklą ir kurti didesnę akvakultūros produkcijos pridėtinę vertę. Plano tikslas Viešąja parama užtikrinti ekonomiškai pagrįstą ir dinamišką akvakultūros sektoriaus plėtrą, kuri sudarytų pagrindą tvarios ir konkurencingos tradicinių ir naujų rūšių produkcijos gamybai, tenkintų Lietuvos ir eksporto poreikius gyviems, šviežiems ir perdirbtiems žuvų produktams. Plano veiklos kryptys Esamo akvakultūros sektoriaus gamybinio potencialo efektyvus panaudojimas ir stiprinimas, produkcijos asortimento išplėtimas taikant „draugiškas aplinkai“ technologijas Akvakultūros sektoriaus konkurencingumo didinimas įsisavinant ir plėtojant paklausiausios rinkoje produkcijos gamybos technologijas ir skatinant eksportą Akvakultūros sektoriui reikalingų paslaugų sukūrimas, žinių, praktikų tobulinimas bei dalinimasis

14 Skatinti akvakultūros įmones įvairinti veiklą
Uždaviniai Priemonės ir veiksmai, prisidedantys prie veiklos krypčių ir uždavinių įgyvendinimo Pirmoji Plano veiklos kryptis – esamo akvakultūros sektoriaus gamybinio potencialo efektyvus panaudojimas ir stiprinimas, produkcijos asortimento išplėtimas taikant „draugiškas aplinkai“ technologijas Plėsti akvakultūros įmonių gamybos potencialą, produkcijos asortimentą, panaudojant naujas, aplinkai nekenksmingas ir saugias technologijas bei modernizuoti esamų akvakultūros įmonių techninę bazę Pagal Lietuvos 2014–2020 m. žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos II prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ remiamos veiklos: 1) produktyvios investicijos į akvakultūrą; 2) akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas; 3) akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą; 4) tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą; 5) investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą (išskyrus perdirbimą); 6) esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai; 7) akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą. Skatinti akvakultūros įmones įvairinti veiklą Pagal Lietuvos 2014–2020 m. žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos II prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ remiamas akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą. Plėsti žuvų auginimą remiant naujas specializuotas įmones bei veikiančias akvakultūros įmones (atvirose aikštelėse ir uždarose patalpose), prioritetą teikiant vaivorykštinių upėtakių ir erškėtinių žuvų auginimui Konkrečios priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti nėra numatytos, tačiau pagal Lietuvos 2014–2020 m. žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos priemones, ūkio subjektai gali pasinaudoti parama, skirta veiklos diversifikavimui ir pradėti auginti vertingąsias žuvis. Skatinti didinti tvenkinių akvakultūros įmonių produktyvumą, plečiant paklausių žuvų produkcijos auginimą polikultūros sąlygomis Konkrečios priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti nėra numatytos, tačiau pagal Lietuvos 2014–2020 m. žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos priemones, ūkio subjektai gali pasinaudoti parama, skirta veiklos diversifikavimui ir auginti žuvis polikultūros sąlygomis. Skatinti plėsti žuvų inkubatorių su jauniklių paauginimo iki gyvybingų stadijų (mailiaus, šiųmetukų, metinukų) pajėgumus Konkrečios priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti nėra numatytos. Skatinti didinti akvakultūros sektoriaus įmonių energijos vartojimo efektyvumą Pagal Lietuvos 2014–2020 m. žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos II prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija“ remiamos investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.

15 Uždaviniai Priemonės ir veiksmai, prisidedantys prie veiklos krypčių ir uždavinių įgyvendinimo Antroji Plano veiklos kryptis – akvakultūros sektoriaus konkurencingumo didinimas įsisavinant ir plėtojant paklausiausios rinkoje produkcijos gamybos technologijas ir skatinant eksportą Skatinti panaudoti upėtakių, eršketinių žuvų, starkių, europinių šamų, tilapijų, vėžiagyvių ir kitų rinkoje paklausių rūšių veisimo ir auginimo inovacines technologijas pratekančiose ir uždarosiose akvakultūros sistemose Konkrečios priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti nėra numatytos, tačiau pagal Lietuvos 2014–2020 m. žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos priemones, ūkio subjektai gali pasinaudoti parama, skirta akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimui, ūkių modernizavimui, pridėtinės vertės kūrimui ir pan. ir vykdyti paklausių žuvų veisimą bei auginimą. Skatinti savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimą akvakultūros įmonėse, kurti ir panaudoti naujas žuvų perdirbimo technologijas konkurencingos produkcijos gamybai Pagal Lietuvos 2014 – 2020 m. žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos V prioriteto „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“ remiamos investicijos į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą: 1) kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą; 2) kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos; 3) kuriomis remiamas sužvejoto žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, laimikio perdirbimas; 4) kurios susijusios su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės perdirbimo veiklos, perdirbimu; 5 kurios susijusios su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu; 6) kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas. Skatinti gamintojų organizacijas pristatyti pažangiausią akvakultūros įmonių produkciją ir pasiekimus tarptautinėse ir vietos parodose, mugėse ir kituose viešinimo renginiuose Pagal Lietuvos 2014 – 2020 m. žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos V prioriteto „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ priemonę „Gamybos ir prekybos planai“ remiamas Gamintojų organizacijų Gamybos ir prekybos planų rengimas ir įgyvendinimas. Planuose gali būti numatytos ir rinkodaros priemonės. Skatinti akvakultūros produkcijos gamintojų organizacijų ir susijusių įmonių gamybinį bendradarbiavimą Pagal Lietuvos 2014 – 2020 m. žuvininkystės sektoriaus veiksmų programos V prioriteto „Prekybos ir perdirbimo skatinimas“ priemonę „Gamybos ir prekybos planai“ remiamas Gamintojų organizacijų Gamybos ir prekybos planų rengimas ir įgyvendinimas. Planuose gali būti numatytos ir bendradarbiavimo veiklos. Skatinti iniciatyvias panaudoti užsienio akvakultūros patirtį stambiai (1000–1500 t gamybinio pajėgumo) UAS technologijoms paremtai įmonei įsteigti Konkrečios priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti nėra numatytos.

16 Uždaviniai Priemonės ir veiksmai, prisidedantys prie veiklos krypčių ir uždavinių įgyvendinimo Trečioji Plano veiklos kryptis – akvakultūros sektoriui reikalingų paslaugų sukūrimas, žinių, praktikų tobulinimas bei dalinimasis Sustiprinti Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento žmogiškuosius išteklius akvakultūros srityje Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento darbuotojai nuolat dalyvauja seminaruose, konferencijose, susijusiose su akvakultūros sektoriaus plėtros galimybėmis. Užtikrinti akvakultūros sektoriaus įmonių aptarnavimą, naujų akvakultūros technologijų diegimą ir pritaikymą pasitelkiant gamybinę akvakultūros technologijų, hidrochemijos ir ichtiopatologijos laboratoriją 2016 m. Klaipėdoje buvo atnaujinta Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija, pasinaudojant ES investicijomis. Tai kol kas vienintelė Pietryčių Baltijos šalyse moderni eksperimentinė laboratorija, atvira mokslininkams, studentams, verslui. Bendradarbiauti su mokslo įstaigomis, įgyvendinančiomis akvakultūros specialistų rengimo programas, ir akvakultūros asociacijomis, siekiant efektyvesnės jų veiklos 2015 m. buvo įkurtas ASU Akvakultūros centras, kuriame veikia UAS kompleksas (žuvų veisimo ir žuvų auginimo laboratorijos), įdiegta analitinių tyrimų įranga. Taip pat 2014 m. buvo akredituota žuvininkystės ir akvakultūros technologijų studijų programa, pagal kurią pradėti ruošti specialistai m. balandžio mėn. 19 d. tarp ASU ir Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kuria bus siekiama plėtoti ASU Akvakultūros centro, Tarnybos ir jos poskyrių veiklą, gerinti žuvininkystės specialistų ir / ar būsimų specialistų žinias, taip pat keistis informacija apie tyrimų, mokslo bei technologijų naujoves žuvininkystės srityje, žuvų išteklių atkūrimą, optimalų naudojimą ir išsaugojimą, inicijuoti ir įgyvendinti bendrus projektus. Užtikrinti akredituotų specialistų konsultacijas akvakultūros įmonėms naujų ir perspektyvių žuvų rūšių gamybos plėtros srityse Konkrečios priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti nėra numatytos, tačiau ūkio subjektai turi galimybę kreiptis į atsakingus asmenis dėl konsultacijų. Pagerinti mokslinės–techninės bei rinkų informacijos sklaidą akvakultūros įmonėms Žemės ūkio ministerijos internetinėje svetainėje siekiama publikuoti visą aktualią ir sektoriui reikalingą informaciją. Lietuva kartu su Estija inicijavo 2017 m. Tarptautinės žuvininkystės plėtros Vidurio ir Rytų Europoje organizacijos (Eurofish) atliktą akvakultūros produkcijos rūšių perspektyvos rinkoje tyrimą. Tyrimo tikslas – pateikti informaciją apie naujausias pasaulines ir ES akvakultūros tendencijas, pagrindinį dėmesį skiriant Estijos, Latvijos ir Lietuvos akvakultūros sektoriams. Tyrimas yra paviešintas Žemės ūkio ministerijos internetinėje svetainėje ir prieinamas visiems suinteresuotiems sektoriaus atstovams. Užtikrinti Žemės ūkio ministerijos ir jos Žuvininkystės departamento bei pavaldžių institucijų glaudų bendradarbiavimą akvakultūros srityje su akvakultūros sritį administruojančiomis kaimyninių ES ir kitų valstybių analogiškomis institucijomis Bendradarbiavimas vyksta nuolat Žuvininkystės departamento atstovams dalyvaujant Europos Komisijos rengiamuose ekspertų darbo grupės susitikimuose, kuriuose dalyvauja ir kitų ES šalių atstovai. Keičiamasi gerąja patirtimi. Taip pat aktyviai dalyvaujama ir kituose su akvakultūra susijusiuose renginiuose, kuriuose susirenka ES šalių atstovai. Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos atstovai aktyviai tariasi dėl bendradarbiavimo galimybių ir bendrų projektų su Vokietijos, Latvijos, Baltarusijos ir kitų šalių atsakingų institucijų atstovais.

17 5 Tiek rodiklių iš Plane numatytų 6 rodiklių 2016 m. viršijo Plane numatytas siekiamas m. reikšmes. Siekiant įvertinti, ar remiamos veiklos buvo tinkamos, geriausiai plano tikslų bei uždavinių įgyvendinimą atspindi plano įgyvendinimo pažangos rodiklių pasiekimas. Rodikliai Mato vnt. Faktinės reikšmės 2013 m. 2016 m. 2017 m.* 2017 m.** Akvakultūros produkcijos kiekis t 4 209 4393,2 4 643,6 4 647 Akvakultūros produkcijos vertė mln. Eur 9,5 12,28 13,4 11,3 Pratekančioms akvakultūros sistemoms ir UAS tenkanti akvakultūros produkcijos dalis proc. 2,3 10,0 10,5 5,8 Dirbančiųjų akvakultūros įmonėse asmenų skaičius vnt. 459 505 540 479 Vienam dirbančiajam tenkančios akvakultūros įmonės pardavimo pajamos tūkst. Eur 20,7 24,3 24,9 23,2 Akvakultūros produkciją gaminančių ir oficialią statistiką teikiančių įmonių skaičius 39 55 61 45 - Prognozuojami Plano įgyvendinimo pažangos rodikliaii,remiantis 2013–2016 m. laikotarpio tendencijomis ** - Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metais plane numatytos reikšmės

18 Lietuvos akvakultūros sektoriaus bendroji apžvalga
Įvertinti Lietuvos akvakultūros sektoriaus poreikius ir galimybes, numatyti priemones, užtikrinančias tvarią inovatyvaus, konkurencingo akvakultūros sektoriaus plėtrą 1 2 3 4 5 Lietuvos akvakultūros sektoriaus bendroji apžvalga Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014 – 2020 metų plano apžvalga Akvakultūros sričių / produkcijos rūšių, turinčių didžiausią plėtros potencialą identifikavimas Lietuvos akvakultūros sektoriaus nustatytų administracinių procedūrų analizė Esama teritorinio (jūros ir sausumos teritorijų) planavimo sistema bei teritorinio planavimo galimybės priemonės

19 51 Tiek ūkio subjektų 2020 m. vykdytų veiklą plėtodami UAS, jeigu išliktų 2013–2016 m. vyravusios tendencijos, tačiau per visą prognozuojamą laikotarpį realizuojamos produkcijos kiekis nepasiektų akvakultūros tvenkiniuose realizuojamo kiekio. Paveiksluose pateikiama akvakultūros sričių rodiklių prognozė tiesinės regresijos metodu, darant prielaidą, kad rodiklių kitimas išliks toks pats, kaip ir 2013–2016 m. laikotarpiu. Vertinant tai, kad ES reikalavimai aplinkosaugai yra ypač aukšti bei, tikėtina, kad ateityje reikalavimai vykdant akvakultūros veiklą didės arba išliks tokie patys, veiklos vykdymas naudojant UAS turi didesnį potencialą plėtrai nei tvenkinių akvakultūra, kadangi aplinkosauginiu požiūriu UAS sprendžia aplinkos taršos bei vandens naudojimo problemas.

20 88 % Tokią dalį akvakultūros tvenkiniuose užauginamoje produkcijoje 2016 m. sudarė karpiai. Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metų plane vienas iš siekių yra įvairinti akvakultūros rūšis, prioritetu iškeliant didesnę pridėtinę vertę ir paklausą turinčių rūšių, pvz., vaivorykštinis upėtakis, eršketas, afrikinis šamas pasirinkimą. Nors didžioji dalis akvakultūros produkcijos yra užauginama akvakultūros tvenkiniuose, tačiau populiarėjantis UAS taikymas leidžia užtikrinti augantį akvakultūros produkcijos kiekį, užaugintą UAS. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje auga brangesnių bei paklausą turinčių žuvų rūšių (pvz., upėtakiai, afrikiniai šamai, eršketinės žuvys) produkcijos realizavimo apimtys bei paklausa ES šalyse, šios žuvys priskiriamos prie didžiausią plėtros potencialą turinčių žuvų rūšių.

21 Lietuvos akvakultūros sektoriaus bendroji apžvalga
Įvertinti Lietuvos akvakultūros sektoriaus poreikius ir galimybes, numatyti priemones, užtikrinančias tvarią inovatyvaus, konkurencingo akvakultūros sektoriaus plėtrą 1 2 3 4 5 Lietuvos akvakultūros sektoriaus bendroji apžvalga Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014 – 2020 metų plano apžvalga Akvakultūros sričių / produkcijos rūšių, turinčių didžiausią plėtros potencialą identifikavimas Lietuvos akvakultūros sektoriaus nustatytų administracinių procedūrų analizė Esama teritorinio (jūros ir sausumos teritorijų) planavimo sistema bei teritorinio planavimo galimybės priemonės

22 Leidimai ir dokumentai, kurie būtini akvakultūros veiklai išduodami skirtingų institucijų, tad kyla sunkumų, norint kuo greičiau gauti visus reikiamus leidimus ir dokumentus. Pagrindinės administracinės procedūros, kurias būtina atlikti norint pradėti veiklą akvakultūros sektoriuje, susijusios su tam tikrų leidimų gavimu, kurie reikalingi daugeliui ūkinių veiklų. Subjektams, kurie nori užsiimti akvakultūros veikla, taikomi įprasti aplinkosaugos, darbų saugos, veterinarijos ir kiti panašūs reikalavimai, kaip ir daugeliui kitų ūkio subjektų. Procedūrų trukmė dienomis (trukmė gali skirtis, priklausomai nuo pateiktų dokumentų tikslinimo skaičiaus) 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 56 58 60 62 64 66 68 70 72 Veterinarinio patvirtinimo suteikimas Veterinarinio numerio suteikimas Leidimas įrengti dirbtinį nepratekamų paviršnių vandenų telkinį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas

23 Lietuvos akvakultūros sektoriaus bendroji apžvalga
Įvertinti Lietuvos akvakultūros sektoriaus poreikius ir galimybes, numatyti priemones, užtikrinančias tvarią inovatyvaus, konkurencingo akvakultūros sektoriaus plėtrą 1 2 3 4 5 Lietuvos akvakultūros sektoriaus bendroji apžvalga Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014 – 2020 metų plano apžvalga Akvakultūros sričių / produkcijos rūšių, turinčių didžiausią plėtros potencialą identifikavimas Lietuvos akvakultūros sektoriaus nustatytų administracinių procedūrų analizė Esama teritorinio (jūros ir sausumos teritorijų) planavimo sistema bei teritorinio planavimo galimybės priemonės

24 Parengti Lietuvos akvakultūros sektoriaus erdvinį plėtros planą nėra tikslinga dėl nepasiektų produktyvumo ribų, taip pat ne visi tvenkiniai yra eksploatuojami, šalyje vyrauja palankios sąlygos veiklą vykdyti UAS. Tvenkinių akvakultūros plėtra 2013–2016 m. laikotarpiu nevyko – mažėjo juridinių ir fizinių asmenų, užsiimančių tvenkinių akvakultūra, skaičius (2016 m. sumažėjo 7,5 proc., palyginti su 2013 m.), dirbančiųjų akvakultūros tvenkinių įmonėse skaičius (2016 m. sumažėjo 5,2 proc., palyginti su 2013 m.), produkcijos kiekis tvenkiniuose (2016 m. sumažėjo 3,7 proc., palyginti su 2013 m.), produkcijos vertė tvenkiniuose (2016 m. padidėjo beveik 16 proc., palyginti su 2013 m.). Tuo tarpu vykdant UAS veiklą šie rodikliai tuo pačiu laikotarpiu sparčiai didėjo: juridinių ir fizinių asmenų, plėtojančių akvakultūrą uždarosiose akvakultūros sistemose, išaugo daugiau nei du kartus, dirbančiųjų UAS skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus, produkcijos kiekis UAS taip pat išaugo daugiau nei keturis kartus. Siekiant užtikrinti akvakultūros sektoriaus plėtrą, vykdant tvenkinių akvakultūrą bei veiklą UAS, tikslinga identifikuoti: akvakultūros produkcijos vartojimo tendencijas (tarp vartotojų populiarėja upėtakiai, lydekos, starkiai, lynai, šamai, eršketai. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2016 m. Lietuvos akvakultūros įmonėse užaugintos akvakultūros produkcijos realizacijos kiekis siekė 4,3 tūkst. t, daugiau nei 80 proc. šio kiekio sudarė karpiai, tuo tarpu tarp vartotojų populiarėjančių žuvų produkcija sudarė tik 19 proc.);

25 Tiek akvakultūros tvenkiniuose, tiek uždarosiose akvakultūros sistemose nėra pilnai išnaudojami turimi pajėgumai. tvenkinių akvakultūros ūkio subjektų pajėgumus (VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2016 m. įžuvintas akvakultūros tvenkinių plotas sudarė 9639 ha, tais pačiais metais tvenkiniuose užauginta ir realizuota ,35 kg akvakultūros produkcijos. Vertinant šiuos rodiklius tvenkinių produktyvumas buvo 1027,32 kg / ha, kai tvaraus produktyvumo ribos yra 1500 kg / ha. Tikėtina, kad akvakultūros tvenkiniuose būtų galima pasiekti geresnius rezultatus, jeigu šioje srityje veikiantys ūkio subjektai, atsižvelgdami į akvakultūros produkcijos vartojimo tendencijas, vykdytų žuvų produkcijos auginimą polikultūros sąlygomis); akvakultūrą uždarosiose akvakultūros sistemose plėtojančių ūkio subjektų pajėgumus (2016 m. iš Alternatyvios akvakultūros asociacijai priklausančių ir viešai pajėgumus pateikiančių narių, 11 ūkio subjektų 2016 m. realizuotas akvakultūros produkcijos kiekis siekė 96,5 t – šių narių deklaruojami pajėgumai per metus siekia 394 t. Remiantis šiais duomenimis, turimi pajėgumai 2016 m. buvo panaudoti tik 24 proc.).

26 Išvados ir rekomendacijos (1/5)
Nr. Išvada / Rekomendacija 1. Lietuvos akvakultūros sektoriuje vyrauja ūkio subjektai, vykdantys tvenkinių akvakultūrą, tačiau 2013–2016 m. laikotarpiu nuolat augo ūkio subjektų, veikloje naudojančių uždarąsias akvakultūros sistemas, skaičius m. ūkio subjektų, naudojančių UAS, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai (2013 m. – 14, 2016 m. – 30). 2. Nors jokių apribojimų veikti akvakultūros sektoriuje pagal lytį nėra, tačiau beveik 4/5 akvakultūros sektoriuje dirbančių asmenų yra vyrai. Teigiamai vertintina tai, kad 2013–2016 m. laikotarpiu moterų, dirbančių akvakultūros sektoriuje, skaičius nuolat augo (2013 m. – 85, 2016 m. – 115). Šiuo laikotarpiu moterų, dirbančių UAS, skaičius išaugo daugiau nei 500 proc. (nuo 7 iki 45), tvenkinių akvakultūros įmonėse moterų skaičius sumažėjo 10 proc. (nuo 78 iki 70). 3. Nustatyta, kad 2016 m. vienas akvakultūros darbuotojas vidutiniškai per metus dirbo 1262 valandas, t. y. 37 proc. mažiau valandų nei LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme dėl metinių darbo dienų koeficientų ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2016 metais patvirtinime numatytų vidutinių darbo valandų skaičiaus per metus – per metus tai sudaro daugiau nei 4 mėnesius. Viena iš priežasčių – sezoniškumas, kuris ypač pasireiškia vykdant veiklą tvenkiniuose ar baseinuose ir kanaluose. Vykdant veiklą UAS vienas iš privalumų – taip vykdoma veikla nėra saistoma sezoniškumo 4. Analizuojamu laikotarpiu akvakultūros tvenkinių plotai padidėjo 2,3 proc., realizuojamos produkcijos kiekis sumažėjo beveik 4 proc., tuo tarpu realizuojamos produkcijos vertė išaugo beveik 16 proc. Išaugusi vertė susijusi su akvakultūros produkcijos kainų augimu – vidutiniškai akvakultūros produkcija analizuojamu laikotarpiu pabrango 2,2 proc., taip pat tvenkiniuose didėjo realizuojamų brangesnių žuvų dalis visoje žuvų struktūroje (pvz., realizuojamų eršketų skaičius išaugo 11 proc.).

27 Išvados ir rekomendacijos (2/5)
Nr. Išvada / Rekomendacija 5. Akvakultūros sektoriuje naudojamų UAS bendras tūris 2013–2016 m. laikotarpiu išaugo beveik 200 proc. UAS realizuojamos produkcijos kiekis išaugo 330 proc., tačiau bendroje akvakultūros realizuojamos produkcijos struktūroje, UAS realizuotos produkcijos kiekis 2016 m. sudarė tik 10 proc. UAS realizuotos produkcijos vertė 2016 m. buvo 363 proc. didesnė, palyginti su 2013 m. 6. Akvakultūros tvenkiniuose realizuotos produkcijos vienos tonos vertė analizuojamu laikotarpiu išaugo 20 proc.: 2013 m. – 2230,90 Eur/t, 2016 m. – 2683,87 Eur/t. Tuo pačiu laikotarpiu akvakultūros produkcijos, realizuotos UAS, vienos tonos vertė išaugo 7 proc.: 2013 m. – 3567,89 Eur/t, 2016 m. – 3805,42 Eur/t. Nors vertinant skirtingais būdais realizuotos akvakultūros produkcijos vertės pokyčius 2013–2016 m. nustatyta, kad akvakultūros tvenkiniuose realizuotos produkcijos vertė augo sparčiau nei UAS realizuotos produkcijos vertė, tačiau UAS realizuotos produkcijos vertė visu analizuojamu laikotarpiu vidutiniškai buvo 55 proc. didesnė (viena iš priežasčių – didžioji dalis UAS auginamų žuvų yra brangesnės, palyginti su akvakultūros tvenkiniuose auginamomis žuvimis). 7. 2013–2016 m. ekologiškos akvakultūros produkcijos kiekis sumažėjo 35 proc., ekologiškos produkcijos vertė sumažėjo 17 proc. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad akvakultūros sektoriuje veiklą vykdantys subjektai vis mažiau renkasi ekologinės produkcijos vykdymą. Tokią situaciją lemiančios priežastys – ekologinės produkcijos kaštai didesni nei įprastinės akvakultūros gamybos kaštai, tačiau ne visuomet ekologinė produkcija yra realizuojama brangiau nei įprastinė.

28 Išvados ir rekomendacijos (3/5)
Nr. Išvada / Rekomendacija 8. Vertinant akvakultūros sektorių pagal auginamas žuvis nustatyta, kad tvenkiniuose (įskaitant baseinus ir kanalus) daugiausiai auginami karpiai, UAS – upėtakiai m. karpių dalis visoje akvakultūros tvenkiniuose (įskaitant baseinus ir kanalus) užauginamos produkcijos struktūroje sudarė 88 proc. UAS užaugintų upėtakių dalis visoje UAS užaugintos produkcijos struktūroje tuo pačiu laikotarpiu sudarė 64 proc. 9. Atsižvelgiant į tai, kad dalis ūkio subjektų (15 iš 30) UAS įrengimui bei veiklos plėtrai siekė gauti finansavimą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų bei Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programas ir ŽRVVG įgyvendintas Vietos plėtros strategijas, galima teigti, kad pradedant ir vystant šią veiklą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims reikalinga finansinė parama. 10. Daugiausiai akvakultūros produkcijos realizuota Lietuvoje – 2016 m. Lietuvoje realizuotos produkcijos dalis sudarė 73 proc., 2015 m. – 68 proc. Lenkijoje realizuotos produkcijos kiekis sumažėjo daugiau nei 30 proc., vertė – 21 proc., Estijoje realizuojamos produkcijos kiekis bei vertė sumažėjo dar labiau, atitinkamai 61 proc. ir 67 proc. Šie rodikliai augo Latvijoje (kiekis – 9,49 proc., vertė – 36,91 proc.).

29 Išvados ir rekomendacijos (4/5)
Nr. Išvada / Rekomendacija 11. Vertinant Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 m. plane pateiktą akvakultūros sektoriaus SSGG analizę, rekomenduojama veiksniams nustatyti atspirties taškus, kurie leistų įvertinti / pamatuoti pokyčius bei pateikti siūlymus. Remiantis atliktu Plane pateiktos SSGG analizės aktualumo vertinimu rekomenduojama atnaujinti analizę, eliminuojant jau neaktualias sritis. 12. Vertinant Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metams plane pateiktos akvakultūros sektoriaus SSGG analizės aktualumą nustatyta, kad didžioji dalis stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių yra vis dar aktualios. Didžiausi aktualumo pokyčiai buvo nustatyti ,,Silpnybių” dalyje, kadangi dalis silpnųjų akvakultūros sektoriaus pusių buvo sustiprintos ir yra praradusios aktualumą. 13. Remiantis Eurofish atliktu tyrimu dėl akvakultūros produkcijos rūšių rinkos tendencijų bei ES akvakultūros sektoriaus kontroliavimu dėl aplinkosauginių reikalavimų nustatyta, kad UAS plėtra turi didesnį žuvų rūšių plėtros potencialą, palyginti su tvenkinių akvakultūra. Vertinant žuvų rūšių plėtros potencialą, tikslinga plėsti didesnę pridėtinę vertę bei paklausą turinčių žuvų pasiūlą (pvz., upėtakiai, eršketinės žuvys, afrikiniai šamai). 14. Vertinant administracinių procedūrų naštą nustatyta, kad pagrindinė kliūtis – reikalingų atlikti procedūrų susisteminimo nebuvimas. Teigiamai vertinama tai, kad didžioji dalis reikalingų pateikti dokumentų gali būti pateikiami naudojantis elektroninėmis sistemomis. Tikslinga visą informaciją, aktualią akvakultūros sektoriuje, pateikti vienoje vietoje.

30 Išvados ir rekomendacijos (5/5)
Nr. Išvada / Rekomendacija 15. Tyrimo metu nustatyta, kad akvakultūros sektoriuje akvakultūros tvenkinių bei UAS ūkio subjektai 2016 m. dar nebuvo išnaudoję visų turimų pajėgumų – akvakultūros tvenkiniuose išnaudojama 68 proc., UAS – 24 proc. turimų pajėgumų. Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad kol nėra panaudojami visi pajėgumai nėra tikslinga atlikti koordinuotą erdvinį planavimą, nustatantį potencialiai tinkamas akvakultūros plėtrai vietas. 16. Siūloma Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 m. plane numatytas veiklos kryptis ir uždavinius papildyti faktinėmis bei siektinomis reikšmėmis. Tokiu atveju būtų galimybė sekti kiekvieno uždavinio įgyvendinimą bei identifikuoti uždavinius, kurių įgyvendinimui reikalinga papildoma intervencija. 17. Tyrimo metu nustatyta, kad 2016 m. buvo pasiekta 83 proc. Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metams plane numatytų plano įgyvendinimo pažangos rodiklių 2017 m. reikšmių. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad plane numatytų rodiklių pasiekimą lėmė tinkamas numatytų tikslų bei uždavinių vykdymas.

31 Smart Continent LT UAB Adresas: Olimpiečių g. 1A-6 09235, Vilnius Lietuva Telefonas: Faksas: El. paštas:


Atsisiųsti ppt "Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tyrimas"

Panašios pateiktys


Google reklama