Pateiktis įkeliama. Prašome palaukti

Pateiktis įkeliama. Prašome palaukti

Mokinių meninis ugdymas mokykloje: situacija, problemos, siekiamybė.

Panašios pateiktys


Pateikčių temos: "Mokinių meninis ugdymas mokykloje: situacija, problemos, siekiamybė."— Pateikties kopija:

1 Mokinių meninis ugdymas mokykloje: situacija, problemos, siekiamybė.
V. Kučiauskienė

2 Lietuvos pažangos strategija
Atvirumas; Kūrybingumas; Atsakomybė. Didžiausia stiprybė – pasitikėjimas žmogumi ir kūrybinių jėgų sutelkimas

3 Meninis ugdymas Meninis ugdymas yra svarbiausia nuoseklaus švietimo dalis, padedanti išugdyti visapusišką asmenybę, kultūroje orientuotą ir kūrybingą visuomenę. Kūrybinga meninė raiška stimuliuoja mokinių vaizduotę, kūrybingumą, emocinį intelektą, kritinį mąstymą ir požiūrių įvairovę, plėtoja asmens dvasinį pasaulį, skatina kūrybiniu indėliu įprasminti savo gyvenimą. Svarbu, kad kiekvienoje mokykloje mokiniams būtų sudaromos kuo platesnės galimybės plėtoti savo meninius saviraiškos poreikius, kūrybinius gebėjimus, įgyti meninę kompetenciją

4 Meninė kompetencija Meno pažinimas (meno istorija);
Meno suvokimas, vertinimas ir interpretavimas ; Sumanymų, minčių ir jausmų reiškimas meno priemonėmis;

5 Meninis ugdymas Formaliojo švietimo užsiėmimai (dailės, muzikos pamokos); Neformaliojo švietimo veikla (FŠPU ir NU užsiėmimai); Edukacinė veikla ir kt.;

6 Neformaliojo ugdymo paskirtis
Stiprinti vaiko socializaciją, ugdyti kūrybines galias bei gebėjimus, plėtoti laisvalaikio kultūrą.

7 Paskirtis „Menas, kaip atsvara racionaliajam pradui, kairiojo smegenų pusrutulio dominavimui, turi gelbėti vaikystę pasakomis, spalvomis, pakiliais jausmais, moralinėmis nuostatomis. Į didingą meno pasaulį žmogus retai ateina pats. Jis atvedamas. Vaikui menas negali būti tik estetinė kategorija. Jis – ideali terpė ne tik išmokti meno technikų, bet ir suvokti, pajausti įvairiapusį pasaulio gėrį, o kartu ir griaunančią blogio jėgą.“ I.Paliulytė

8 Neatskiriamos ugdymo dalys
Ugdymas menu; Meninis ugdymas.

9 Meninis ugdymas Meninė saviraiška; Meno kolektyvai.

10 Meninio ugdymo veiklos kokybė priklauso
Mokytojų kompetencijos; Skiriamų valandų; Ugdymo metodų; Ugdymo aplinkų; Ugdytinių motyvacijos ir kt.

11 Kuo džiaugiamės Meninis ugdymas – labiausiai išplėtota neformaliojo švietimo sritis: * FŠPU ir NU programų įvairovė; * Daug galimybių teikia miesto kultūros įstaigos; * Įvairaus pobūdžio meninio ugdymo veiklas lanko daugiausiai miesto moksleivių

12

13 Kuo džiaugiamės Bendrojo ugdymo įstaigose didėja menų žanrinės pasiūlos spektras (šalia dailės ir muzikos vis daugiau dėmesio skiriama choreografijai, teatrui, folklorui ir kt.): * Veikia 49 chorai; * 55 įvairaus pobūdžio dainavimo studijos, būreliai; * 19 instrumentinės muzikos būrelių (iš jų 8 gitaristų); * 75 šokių būreliai (iš jų 47 šokių kolektyvai); * 57 teatro būreliai; * 14 folkloro būrelių; * 87 įvairaus pobūdžio dailės būreliai.

14 Kuo džiaugiamės Programų pasiūla skirta įvairių amžiaus tarpsnių vaikams; Daugėja specialistų, vedančių meninio ugdymo užsiėmimus; Auga meninio ugdymo mokytojų kvalifikacinės kategorijos, kas turėtų reikšti augančią jų kompetenciją; Mokyklose organizuojami meninio pobūdžio renginiai; Meninio ugdymo veikla reprezentuojama mokyklos kultūra; Pagerėjo miesto muziejų, teatrų, koncertų, edukacinių programų lankymo statistika ir kt.

15 Kas neramina Ne visose mokyklose susitarta dėl meninio ugdymo koncepcijos, sistemos (kas, kiek, kaip, kodėl); Meninio ugdymo veikla labiausiai pažeidžiama, nestabili skiriamų valandų skaičiumi; Nėra menų žanrų ugdymo tęstinumo tarp pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo grandies (ypač meno kolektyvų); Ne kiekvienoje mokykloje veikia meno kolektyvai, kasmet jų mažėja; Prastėja kolektyvų meninis lygis;

16 Kas neramina Nemaža dalis meno kolektyvų nesiekia meninio lygio, nes skirti tik saviraiškai; Nepakankamai vertinama individualių menų programų rengimo kokybė, neaptariamas rezultatas; Skiriamų valandų skaičius neproporcingas siekiamam rezultatui; Didelis procentas meninio ugdymo veiklą organizuojančių pedagogų nėra specialistai, dažna vadovų kaita; Skurdžios, neatitinkančios reikalavimų aplinkos (patalpos, inventorius, kostiumai);

17 Meninis lygis Meninį lygį nusakantys kriterijai:
* gebėjimas atkurti stilių, žanrų, laikotarpių, regionų, kultūrinių tradicijų, konkrečių autorių meninės kalbos ypatumus; * meninių interpretacijų originalumas, pagrįstumas; * kūrinių atlikimo technika; * repertuaro sudėtingumas; * repertuaro apimtis, jo atnaujinimo intensyvumas; * kolektyvinio, ansamblinio kūrinių išpildymo darna.

18 Menų kolektyvų grupavimas
Būrelis – asmenų, siekiančių meninės kūrybos saviraiškos ir tobulinimosi kurioje nors srityje, sambūris; Studija – mokomojo ir švietėjiško pobūdžio sambūris, turintis ilgalaikę edukacinę meninės veiklos programą; Folkloro ansamblis – daininkų, šokėjų, muzikantų, pasakotojų kolektyvas (8 – 35 ir daugiau dalyvių); Šokių ansamblis – įvairaus amžiaus šokėjų grupės, kurioms akompanuoja liaudiškos muzikos atlikėjai (instrumentininkai ir vokalistai); Teatras – 5-30 (ir daugiau) aktorių (vaidintojų) mėgėjų kolektyvas, kuriam vadovauja atitinkamą kvalifikaciją turintis vadovas/režisierius.

19 Meninių renginių pobūdis
Miesto – 1-2 dienų renginys, kuriame dalyvauja miesto meno kolektyvai, pavieniai atlikėjai bei keletas svečių (Lietuvos ar užsienio); Regioninis – 1-2 dienų renginys, kuriame dalyvauja kurios nors ar kelių apskričių, regionų meno kolektyvai, pavieniai atlikėjai bei keletas svečių (Lietuvos ar užsienio); Respublikinis – ilgesnės trukmės (savaitės ar daugiau), platesnio masto (kelių turų: vietinis, regioninis, baigiamasis – respublikinis) renginys, kuriame dalyvauja šalies meno kolektyvai, pavieniai atlikėjai bei keletas svečių (Lietuvos ar užsienio); Tarptautinis – ilgesnės trukmės (keleto dienų ar turų) reprezentacinis renginys, kuriame dalyvauja šalies ir ne mažiau kaip 3 užsienio šalių kolektyvai ar pavieniai atlikėjai.

20 Kas neramina Meninio ugdymo veikloje apsiribojama vienos meninės kompetencijos dalies – gebėjimo šokti, dainuoti, piešti, muzikuoti ugdymu Menkas meninio ugdymo pedagogų aktyvumas: kvalifikacijos tobulinimas, gerosios darbo patirties sklaida, dalyvavimas miesto, šalies renginiuose); Nenuoseklus nesistemingas darbas meno kolektyvuose (repertuaras rengiamas tik dalyvavimui festivaliuose, dainų šventėse, jei jų nėra, nelieka ir ansamblių, chorų);

21 Kas neramina Stinga meno kolektyvų narių atsakomybės, įsipareigojimo siekti bendro rezultato, kartais stinga ir drausmės; Nepakankamas ugdomasis inspektavimas, trūksta mokyklų vadovų dėmesio, pagalbos meninio ugdymo organizatoriams, kolektyvų vadovams; Nepakankamai investuojama į sąlygų meno kolektyvams gerinimą (įranga, kostiumai ir kt.). Dažniausiai tai tik kolektyvo vadovo rūpestis; Per mažai domimasi kolektyvų branda, meniniu lygiu, pasirodymais miesto kontekste; Ugdant menu per mažai išnaudojamos miesto kultūros įstaigų teikiamos galimybės;

22 Meno kolektyvų statistika: chorai
Iš 49 chorų 26 yra jaunučių, 10 jaunių, 7 mišrūs, 2 merginų, 4 pop choras, 1 choro studija; Jaunučių ir jaunių chorams vidutiniškai skiriamos 3 val. per savaitę, mišriems, merginų – vidutiniškai 7 val.; 10 mokyklų chorų kolektyvų nėra, 2 įstaigos chorams skirusios po 1 val. per savaitę; Mokyklose veikiančiuose choruose dainuoja 1733 dainininkai

23 Meno kolektyvų statistika: šokiai
Iš 75 įvairaus žanro šokių būrelių 47 save įvardina kaip meno kolektyvus, 28 – kaip saviraiškos būrelius; Šokių būreliai pagal žanrinį pasiskirstymą: * 23 – tautinių šokių kolektyvai; * 18 – šiuolaikinių šokių; * 13 – sportiniai-pramoginiai šokiai; * 1- baletas; * 19 – neįvardinto žanro šokiai.

24 Meno kolektyvų statistika: šokiai
Šokių užsiėmimus lanko 2310 mokinių; Šokių būreliams skiriama nuo 2- 8 val. per savaitę; Miesto festivaliuose kasmet pasirodo per 40 šokių kolektyvų iš 75 ugdymo įstaigose veikiančių būrelių (beveik pusė niekur nepasirodo);

25 Meno kolektyvų statistika: teatras
Ugdymo įstaigose veikia 57 teatro būreliai, kuriuos lanko 1240 mokinių; Teatro būreliai pagal žanrus: * 45 dramos būreliai; * 8 lėlių teatro būreliai; * 2 poezijos teatro būreliai; * 1 – sceninio judesio būrelis; * 1 pantomimos.

26 Meno kolektyvų statistika: folkloras
Įstaigose veikia 14 folkloro kolektyvų, kuriuos lanko 564 mokiniai; Pagal veiklos specifiką: * 11 folkloro ansamblių; * 1 folkloro klubas; * 1 folkloro studija; * 1 folkloro grupė. Folkloro būreliams skiriama nuo 1 iki 6 val. per savaitę.

27 Meno kolektyvų statistika: dailė
87 įvairaus pobūdžio dailės būrelius lanko mokinių; Būreliai pagal žanrą: dailės, tapybos, dizaino, raiškos, keramikos, vėlimo, žolynų, scenografijos, tautodailės, origami, tekstilės, dekupažo, batikos ir kt. Būrelių veiklai skiriama 1-4 val. per savaitę.

28 Siekiamybė Kad kiekvienoje mokykloje veiktų bent 2 meno kolektyvai (choras, tautinių šokių kolektyvas, folkloro ansambliai); Meno kolektyvuose užtikrinamas tęstinumas pagal amžiaus tarpsnius (išaugęs jaunimo kolektyvų skaičius); Dailės, muzikos, teatro, choreografijos užsiėmimus veda specialistai; Meno kolektyvų veiklai skiriamos ne mažiau kaip 5 val. per savaitę; Trečioji kūno kultūros pamoka pradinėse klasėse skiriama choreografijai;

29 Siekiamybė Tautinių šokių kolektyvams skirtos akompaniatoriaus valandos; Meninio ugdymo pamokose, būrelių užsiėmimuose dėmesys skiriamas ne tik raiškai, bet ir meninio skonio ugdymui (meno supratimui, vertinimui); Aukštesni reikalavimai keliami ugdymo menu programoms, vykdoma renginių atranka, matytų renginių refleksija, aptarimas; Kad meninis ugdymas taptų kūryba, kuria ne tik įgyjamos žinios ir gebėjimai, bet ir ugdomos bendražmogiškos vertybės.

30 Post scriptum „Ar per meninį ugdymą reikėtų apsiriboti vaiko kaip atlikėjo, stebėtojo, mėgdžiotojo funkcija? Atlikėjas - nėra kūrėjas. Menas nėra „paspalvojimas“, „patrypčiojimas“, „pavaidinimas“, „pamėgdžiojimas“ ar karaoke. Menas – yra kūryba. Visas gyvenimas gali tapti kūryba, arba ne. Ir nuo to priklauso kiekvieno mūsų gyvenimo kokybė: ne nuo pinigų, išsimokslinimo, pareigų, o nuo sugebėjimo kurti. Kurti šeimą, aplinką, tėvynę, pasitikėjimą, meną... Kūrėjas ir atlikėjas – skirtingos sąvokos. Atlikimui reikia šiek tiek gabumų atkartoti, kūryba reikalauja iš individo kur kas daugiau. Meninės kūrybos dovanos puoselėjimas ir yra pagrindinė pedagogo misija.“ Inesa Paliulytė


Atsisiųsti ppt "Mokinių meninis ugdymas mokykloje: situacija, problemos, siekiamybė."

Panašios pateiktys


Google reklama